Sekmadienis, 13 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ar žmonija sugebės išlikti dar 100 tūkst. metų?

www.delfi.lt
2012-03-08 09:46:41
0
„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.
„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Mokslininkai, dalyvaujantys „Global Catastrophic Risk Conference“ suvažiavime Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo neformalioje apklausoje, kuria buvo siekiama įvertinti grėsmes žmonijai. Mokslininkai tikimybę, kad žmonija išliks bent iki 2100 metų, įvertino vos 19 procentų. Bet panagrinėjus giliau aiškėja, kad toks kraštutinis pesimizmas neturi tvirto pagrindo. Pasak „newscientist.com“, mes ne tik nugyvensime iki 2100 metų, bet ir, labai tikėtina, išliksime ir ateinančius 100 000 metų.

Galima remtis Princetono universiteto (JAV) astrofiziko J.R.Goto skaičiavimais. Šis mokslininkas, įvertindamas 200 000 metų žmonių egzistencijos istoriją, prognozuoja, kad tikriausiai mes, kaip rūšis, gyvuosime dar nuo 5100 iki 7,8 mln. metų.

Panašios padrąsinančios vilties teikia ir fosiliniai radiniai. Įrašai akmenyse rodo, kad vidutinė žinduolių rūšies egzistavimo trukmė yra maždaug milijonas metų, nors kai kurios rūšys sugeba išgyventi dešimteriopai ilgiau. Taigi, panašu, kad smėlis mūsų laikrodyje dar tikrai nesibaigia. Be to, šiek tiek išgyvenimo viltį padidina ir tai, kad mes esame protingiausi žinduoliai.

Kita vertus, mūsų protas gali būti ir nelabai palankus veiksnys išgyvenimui. Turbūt didžiausią grėsmę pažangiai civilizacijai kelia nevaldomos technologijos: atominiai ginklai, bioinžinerija ir nanotechnologijos kartais įvardinami kaip galimos žmonijos išnykimo priežastys. Tačiau katastrofų ekspertas, Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) geografas J.Diamondas nurodo, kad mes jau nebegyvename izoliuotomis civilizacijomis. Dabar žmonija – tai pasaulinis civilizacijų tinklas, šiais laikais kur kas paprasčiau nei bet kada anksčiau galintis pasisemti žinių iš labai plataus ir gilaus šaltinio, kuris jau dabar naudojamas visų žmonių naudai ir apsaugai.

Taip pat menkai tikėtina, kad mus sunaikins ir kokia nors itin pikto viruso pandemija. Sunkiausios pandemijos ištinka tuomet, kai po visą pasaulį išplinta nauja gripo viruso atmaina. Atsiradus naujai atmainai žmonės nebūna jai atsparūs, taigi, virusas gali pakenkti dideliam kiekiui populiacijų. Per pastaruosius 100 metų tokios pandemijos ištiko keturis kartus. Pati žalingiausia pandemija – 1918 metų ispaniškojo gripo – sunaikino mažiau nei 6 proc. planetos populiacijos. Naujų ligų bus ir ateityje, tačiau dėl ligų įvykstančių visos rūšies išnykimų pasitaiko tik tuomet, kai populiacijos yra griežtai ribotos nedideliame plote, pavyzdžiui, saloje. Stiprus protrūkis nužudys milijonus, tačiau nėra tvirtos priežasties manyti, kad bet kokios ateities virusų mutacijos lems viso žmonijos pražūtį.

Daugiau bauginanti perspektyva yra didelio ugnikalnio išsiveržimas. Maždaug kas 50 000 metų kur nors planetoje išsiveržia didysis ugnikalnis, išmetantis daugiau nei 1000 kubinių kilometrų pelenų. Tokie įvykiai yra siejami su didžiuliais žmonų populiacijos sumažėjimais. Pavyzdžiui, maždaug prieš 75 000 metų išsiveržė Toba ugnikalnis Sumatroje.

Antropologai siūlo idėją, kad šis įvykis žmonių populiaciją galėjo sumažinti iki vos kelių tūkstančių individų. Tačiau Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) Benfieldo grėsmių tyrimo centro direktorius B. Maguairas nurodo, kad tuo metu žmonių apskritai buvo kur kas mažiau ir jie daugiausiai gyveno tropikų zonoje – dėl tokios geografinės koncentracijos išsiveržimo pasekmės buvo kur kas sunkesnės nei būtų šiais laikais, kuomet populiacija išplitusi praktiškai nuo ašigalio iki ašigalio. „Išnaikinti visus 7 mlrd. žmonių šiandien būtų kur kas sunkiau“, – sakė grėsmių tyrimo centro direktorius.

Vertinant išsiveržimų istorinį dažnumą prognozuojama, kad didžiojo ugnikalnio išsiveržimo tikimybė per artimiausius 100 000 metų yra tarp 10 ir 20 procentų. Milžiniškiems pelenų debesims uždengus visą dangų, Žemėje tamsa vyrautų 5-6 metus, o tai taip stipriai pakenktų derliams, kad išsiveržimo aukų skaičius būtų sunkiai suvokiamas protu. „Aukų kiekis tikriausiai viršytų milijardą“, – sakė B.Maguairas. Tačiau, kad kiltų grėsmė visos žmonijos išlikimui, turėtų įvykti du didieji ugnikalnio išsiveržimai per gana nedidelį laikotarpį. Nors tai nėra neįmanoma, tačiau statistinė tokio įvykio tikimybė yra labai menka.

Didžiausią grėsmę žmonijai kelia kosmosas. Saulės blyksniai, asteroidų smūgiai, gama spindulių pliūpsniai iš supernovų ar subliuškusių žvaigždžių yra daugiausiai baimės keliantys dalykai. „Maždaug kas 300 mln. metų reikėtų tikėtis gama spindulių pliūpsnio ar stipraus supernovos sprogimo, kuris sunaikintų didžiąją ozono sluoksnio dalį“, – sakė tarpgalaktinių grėsmių ekspertas B.Tomasas, dirbantis Vasburno universitete (JAV). Pasak jo, tokio įvykio pasekmė būtų staigus Žemę pasiekiančios žalingos spinduliuotės šuolis, dėl kurio atitinkamai padidėtų gyvybei grėsmingų vėžinių susirgimų dažnumas, o ozono sluoksnio atsistatymas užtruktų dešimtmečius. Tokio įvykio prognozuoti neįmanoma.

Visgi šie įvykiai yra tokie reti, kad tikimybė dėl jų išnykti per artimiausius 100 000 metų yra artima nuliui. Tą patį galima pasakyti ir apie grėsmę, keliamą Saulės blyksnio kuris būtų toks galingas, kad akimirksniu sunaikintų visą esminę Žemės infrastruktūrą, nes toks blyksnis turėtų būti tūkstančius kartų stipresnis nei stipriausi iki šiol matyti blyksniai. „Ar mūsų Saulė, įvertinus dabartinę jos būseną, galėtų taip blykstelėti? Mes to nežinome“, – sakė Oksforde (Jungitnė Karalystė) veikiančios R.Apleton laboratorijos saulės fizikos specialistas M.Hapgudas, vadovaujantis Europos kosmoso agentūros Kosminių orų programos projekto vadovas. Visgi toks grėsmės scenarijus taip pat mažai tikėtinas. Todėl galimų katastrofų priežasčių sąraše lieka tik viena eilutė iš apokaliptinių filmų: asteroido smūgis.

O kad išvengtume tokio nemalonaus kontakto, prireiks šiek tiek sėkmės. Kosmose gausu uolienų, kurios kartkartėmis praskrieja visai netoli Žemės. Manoma, kad prieš 65 mln. metų Žemės dinozaurus išnaikino 15 km skersmens asteroidas. Per bet kurį 100 000 metų laikotarpį galima pagrįstai tikėtis, kad į Žemę tėkšis 400 metrų skersmens asteroidas, kurio padaryta žala prilygtų 10 000 megatonų trotilo. „To nepakaktų visai civilizacijai sunaikinti, bet tokia nedidelė valstybė, kaip Prancūzija, tikrai išnyktų“, – sakė buvęs astronautas T. Džonesas, vadovaujantis NASA Planetinės gynybos specialios paskirties būriui.

Nors atsirastų žmonių, kurie tvirtintų, kad civilizacija be Prancūzijos – tai civilizacija be ateities, bet iš tiesų visiško žmonijos išnaikinimo tikimybė dėl asteroido yra tik 1 iš 5. „Globaliniai efektai dėl susidūrimo su dangaus kūnais pajuntami maždaug kartą per 500 000 metų, taigi, per 100 000 metų katastrofiško, civilizacijai grėsmę keliančio įvykio tikimybė yra apie 20 procentų“, – sakė T. Džonesas.

Žmonijai galbūt ir reikėtų sustiprinti savo apsaugos nuo asteroidų pozicijas, tačiau iš tiesų žmonės, susirūpinę dėl mūsų rūšies išlikimo, gali nusiraminti: bent jau šiuo metu ateitis atrodo šviesi.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • >Skutui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Bartas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip susikurti jaukią užuovėją namuose?
  • Darbo stalas gali apie jus papasakoti daugiau, nei manote
  • Kad telefonas tarnautų ilgai ir patikimai
  • G. Navaitis. Švietimo šūdmalos

Kiti Straipsniai

Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25
Dr. Dainius Razauskas

D. Razauskas. Šiapus fantastikos: R. Heinleino „Lėlininkai“

2025 02 19
Gripas

Kaip teisingai gydyti peršalimo ligas?

2025 02 15
Gripas

Kaip atskirti gripą, peršalimą ir COVID-19 bei kuo juos gydyti?

2025 01 11
Sveikata | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

Ruduo ir žiema – nebūtinai ligų pranašas

2024 11 24
Gyvybės draudimas | pixabay.com, Tumisu nuotr.

Asmens draudimo svarba jauniems žmonėms

2024 10 30
Sveikas maistas daržovės

Kaip rudenį išlaikyti energiją ir apsisaugoti nuo virusų?

2024 10 13
fivestaruc.com nuotr.

Laikas pradėti ruoštis gripo susirgimų metui

2024 09 28
I. Vėgėlė. Apie eilinį I. Šimonytės melą

I. Vėgėlė. Apie eilinį I. Šimonytės melą

2024 08 01
PSO Sveikatos asamblėja Ženevoje 2024-05-28 | Alkas.lt nuotr.

R. Aušrotas. Ar PSO Sveikatos asamblėjoje bus apribotas valstybių suverenumas?

2024 05 28

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • >Skutui apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Bartas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
  • Naivus klausimas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Apple“ vadovas Timas Cukas pristato „iPad 3“

Oficialiai anonsuotas „iPad 3“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai