Žymos archyvas: žiniasklaida

Lietuviškas televizijos programas matys ir Suvalkų krašto lietuviai (6)

LRT LITUANICA padengimo žemėlapis | telecentras.lt nuotr.

Bendro „Telecentro“ ir „Emitel“, Lietuvos ir Lenkijos televizijos programų siuntėjų, taip pat Lietuvos ir Lenkijos vyriausybinių institucijų projekto dėka, Suvalkų krašte, kuriame gyvena didžioji dalis Lenkijos lietuvių, per eterinę televiziją nuo rugpjūčio pradžios pradėta transliuoti LRT programa LRT LITUANICA.

Televizijos signalo stiprinimo įrangos įrengimas „Emitel“ televizijos bokšte Krzemianuchoje, esančioje netoli Suvalkų miesto, išplėtė LRT LITUANICA aprėpties zoną ir sudarė galimybę žiūrėti programą ne tik pasienio rajonų gyventojams, gaunantiems signalą iš „Telecentro“ bokšto Lazdijuose, Skaityti toliau

Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį (7)

zum.lt

Liepos 7 d. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybą po to, kai LRT finansinėje ataskaitoje už praėjusius metus buvo paviešinti LRT vadovaujamas pareigas einančių asmenų atlyginimai už 2019 m. Generalinio direktoriaus – 70 394,86 Eur, generalinio direktoriaus pavaduotojo – 60 957,05 Eur, interneto departamento vadovo – 121 665,87 Eur, administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo – 99 439,18 Eur. Panašus ir kitų vadovaujančias pareigas einančių asmenų darbo užmokestis.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II) (15)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. I dalis ČIA.

Šiuolaikinė internetinė žiniasklaida tapo negyvos kalbos veisykla. Į ją įjunko ir sparčiai dauginasi įvairūs lavonrašiniai su užkrečiamų negyvažodžių įdaru. O platinami jie vadinamais „pranešimais spaudai“ – rašiniais gyvybiškai svarbiais šiuolaikinės internetinės žiniasklaidos gyvasčiai palaikyti. Internetinių dienraščių turiniui būdinga greitai kisti ir atsinaujinti. Čia jau ne dienraščiai, o minutraščiai per savo vidurius praleidžiantys copy/paste ir kitokiu būdu įsisavinamų Skaityti toliau

Koks Baltijos šalių įvaizdis vyravo užsienio žiniasklaidoje 2019 metais? (1)

estija latvija lietuva2019 metais užsienio žiniasklaida iš visų trijų Baltijos valstybių labiausiai domėjosi Estija, o Lietuvai ir Latvijai skyrė panašų dėmesį. Lietuva buvo matomiausia Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir JAV internetinės žiniasklaidos pranešimuose apie mūsų šalies turizmą. Mūsų šalis buvo minima ir dėl  skaitmeninių bei finansinių technologijų sprendimų, pasiekimų kultūros srityje. Estijos pozicionavimas išsiskyrė nuoseklumu – pranešimuose vyravo koncepcija „E. Estonia“, ypač tai buvo pastebima pranešimuose apie investicijų pritraukimą. Latvija kiek ryškiau išsiskyrė tik biotechnologijų srityje.    

Tai parodė Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 14 užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija, JAV) interneto žiniasklaidos portalų analizė.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuvoje – jokių permainų? (15)

Prieš kiekvienus rinkimus daugiausiai galvojama apie politines permainas – kad iš apačios išrinkti politikai iš viršaus esmingai pakeis visuomenės gyvenimą. Bet permainos taip ir lieka tik lūkesčiu, nuolat palaidojamu po kiekvienų rinkimų. Verta paklausti – kodėl?

Vienas iš galimų, gal net labiausiai tikėtinų atsakymų būtų tai, kad Lietuvoje – kaip ir daugelyje kitų šiuolaikinių valstybių – susiformavo glaudžiai susijusių visuomenės segmentų sistema, Skaityti toliau

V. Baltrūnas. Mokslas – tik gamybinė jėga? (per karantino langą besižvalgant) (13)

Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Taip, taip, tai frazė iš anų laikų. Iš tos pačios operos kaip ir ... komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas, o vėliau dar pridėjus … ir chemizavimas. Tiesą sakant, ūkio elektrifikavimas ir chemizavimas, informacinių technologijų plėtojimas, gamtos išteklių tausojimas ir daugybė visokių kitokių  -imų  būdingi dabartinei pasirinktai civilizacijos krypčiai. Žinoma, įžvalgiai numatant atominės energetikos, gyvybę luošinančių trašų, militarinių technologijų, valdymą paraližuojančių kompiuterinių programų keliamus pavojus, gal ir galima gerokai rizikuojant žengti į ateitį. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Nuomonė apie opozicijos nuomonės turėjimą ir prezidento nuomonės neturėjimą… (video) (1)

J. Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Prisiartinus prie Lietuvos koronaviruso pandemijai opozicija ir žiniasklaida, suprasdamos padėties rimtumą ir būtinybę susiteklti, nes negalima žaistu su ugnimi, elgėsi santūriai. Galime pirmiausia prisiminti Seimo plenarinį posėdį kovo 17 d., kai opozicija ne trukdė, o balsavo už valdančiųjų pateiktus projektus, kaip reta. Istatymai buvo priiminėjami vienbalsiai.

Apie 2 savaites buvo stebėtina opozicijos kritikos pauzė, Skaityti toliau

G. Deksnys: Ar lietuvių kalba – paveldas ar tiktai įrankis? (video) (28)

Gintaras Deksnys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žurnalistas, TV laidų redaktorius ir vedėjas, filmų garsintojas, paskaitininkas Gintaras Deksnys nuoširdžiai susirūpinęs lietuvių kalbos likimu. Daugiametis  žurnalistinis darbas ir viešas kalbėjimas radijo ir TV eteryje leido betarpiškai pajusti lietuvių kalbos viešosios raiškos ypatybes šiuolaikinėje visuomenėje ir iškelti daug betarpiškų klausimų jos valstybiniams ir akademiniams prievaizdams ir puoselėtojams.

Kokia Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) misija šiandien  – saugoti tradiciją ir konservuoti kalbą ar pamažu įforminti gatvės kalbą, ar tiesiog prilaikyti arklį? Kam skirti Skaityti toliau

G. Navaitis. Informacinio karo ginklas – koronavirusas (54)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

XXI amžius informacinių technologijų, žinių amžius. Tiek pat teisminga pasakyti – melo ir gandų amžius. Gandai tapo paveikia priemone, kurią naudoja geltonoji, bulvarinė ir panašia įvardinama žiniasklaida. Melo ir prasimanymų pilna internete.

Tyrinėti gandai irgi ne kartą. Psichologas Gordonas Vilardas Alportas (Gordon Willard Allport) pasiūlė gandų įvertinimo formulę, pagal kurią gandas gali būti aprašytas kaip įvykio reikšmingumas padaugintas iš jo dviprasmiškumo ir neaiškumo. Akivaizdu, kad koronavirusas, karantinas mums visiems svarbus įvykis. Taip pat akivaizdu, kad ir jį tiriantys mokslininkai dar daug ko apie šį virusą nežino. Skaityti toliau

Paremkite vietinę žiniasklaidą užsakydami savo verslui reklamą itin palankiomis sąlygomis (0)

Setupad.com reklamą itin palankiomis sąlygomis | Pixabay.com nuotr.

Koronavirusas įnešė daug neapibrėžtumo daugelyje kasdieninio gyvenimo sričių, o ypač kai kuriuose verslo segmentuose. Daugiausiai nukentėjo tie verslai, kurie glaudžiai siejami su bendravimu su žmonėmis – maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, pramogų verslo, grožio industrijos atstovai, odontologai, kelionių agentūros ir kiti verslai.

Nepaisant to, kad dienas tenka leisti namuose sekant vis naujas žinias apie viruso plitimą, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, asmenys užsiimantys individualia Skaityti toliau

A. Kaluginas. Masinis sąmyšis. Kaip blaiviai vertinti grėsmes? (2)

Psichologas Andrius Kaluginas. Asmeninė nuotr.

Nors žmonija pažengusi kaip niekad ir gali pasigirti laimėjimais, kurių praeities kartos net negalėjo įsivaizduoti, vis dėlto šiomis dienomis patiriame tokius išbandymus, kurie priverčia skubiai persvarstyti tiek asmeninius, tiek mūsų, kaip visuomenės, prioritetus ir daug ką imti vertinti kitaip. Tačiau ką daryti, kai susiduriame su panika ir vadinamąja masine psichoze? Ar šios reakcijos teisingos? Ar patiriamas siaubas gali būti naudingas? Ir kaip blaiviai vertinti galimas grėsmes? Skaityti toliau

Seime įstrigo skubinamas naujo žiniasklaidos rėmimo modelio įteisinimas (video) (0)

hefridaytimes.com nuotr.

Sausio 28 d. Seime netikėtai įstrigo valdančiųjų skubinamo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio svarstymas. Seimo nariams priėmus opozicijos pasiūlytą pataisą, Seimas buvo priverstas daryti pertrauką projekto svarstyme, nes susidarė aplinkybės kai priimtas projekto straipsnis pradėjo prieštarauti seniau priimtiems. Tuo būdu svarstomą Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF) projektą buvo nutarta grąžinti Kultūros komitetui sutvarkyti. Skaityti toliau

Internetinės žiniasklaidos atstovai ragina Seimą nepritarti Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms (tiesioginė transliacija) (6)

Seimą raginamas nepritarti Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms | Alkas.lt koliažas

Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF).

Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos Lietuvoje: „Pareiškiame, kad savo pritarimą Seime svarstomam Skaityti toliau

M. Krikštopaitytė. Apie naujo Žiniasklaidos rėmimo modelio esminius trūkumus (1)

Monika Krištopaitytė | Alkas.lt nuotr.

Mes esame be galo susijaudinę, kad kultūrine spauda pastaruoju metu taip atkakliai imta rūpintis, mūsų situacija domisi ir Kultūros ministerija, ir Kultūros komiteto pirmininkas, ir net Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas. Nuo 10-deš. nesulaukus konstruktyvaus dėmesio, mums tai naujovė, į kurią negalėjome neatsižvelgti. Bet pradėkime istoriją nuo pradžių, kaip „iš sektoriaus“ kilo vadinamasis poreikis inicijuoti naują žiniasklaidos modelio kūrimą.

Prieš porą metų man paskambino Viktoras Bachmetjevas (tuometis Kultūros ministrės Skaityti toliau

Valdantieji siekia pažaboti žiniasklaidą kultūros leidinių sąskaita? (video, nuotraukos) (6)

Spaudos konferencija „Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Sausio 21 d. vykusioje Seimo narių Povilo Urbšio, Vytauto Juozapaičio ir Juliaus Sabatausko spaudos konferencijoje „Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas“, kritikos susilaukė Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos ir pagal jas numatomas steigti naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Pasak V. Juozapačio naujai kuriamas fondas yra galimai politizuotas nes skubama jį įsteigti prieš spalio mėnesį vyksiančius Seimo rinkimus. Skaityti toliau

Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas? (tiesioginė transliacija) (2)

Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas? | Alkas.lt koliažas

Sausio 21 d., 11 val., Vilniuje, Seimo Spaudos konferencijų salėjėje, įvyks Seimo narių Povilo Urbšio, Vytauto Juozapaičio ir Juliaus Sabatausko spaudos konferencija „Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos valdybos narys Ruslanas Iržikevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Viktorija Petrošienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas. Skaityti toliau

Labiausiai Lietuva pernai domino Vokietijos ir Rusijos internetinę žiniasklaidą (0)

Labiausiai Lietuvos temos pernai domino Vokietijos ir Rusijos medijas | lrv.lt nuotr.

Kasdien vidutiniškai Lietuvos vardas užsienio šalių interneto naujienų portaluose pasirodo 250 kartų, o labiausiai mūsų šalimi domisi Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Populiariausios temos, kuriose minima Lietuva – užsienio politika, eksporto, investicijų bei imigracijos klausimai. Tai parodė Lietuvos įvaizdžio grupės kartu su „Kantar“ atlikta 13 šalių interneto medijų analizė.

Tai pirmas sykis, kai sistemiškai vertinama naujienų apie Lietuvą sklaida, apimanti Skaityti toliau

Lietuviški šeimos verslai, apie kuriuos nesate girdėję (1)

Žaislai | supkis.lt nuotr.

Sparčiai augant naujoviškų Lietuvos startuolių skaičiui bei sėkmei, žiniasklaidoje vis dažniau šmėžuoja tokios įmonės kaip „Vinted“, „Trafi“, „Deeper“, „Bored Panda“ ir kiti. Vien „Vinted“ pastaraisiais metais Lietuvos žiniasklaidoje (spaudoje, interneto portaluose, naujienų agentūrų bei radijo ir TV pranešimuose) buvo minėta beveik 500 kartų, rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ surinkti duomenys. Tačiau nedideli ar tik ką įsikūrę lietuviški šeimos verslai šioje gausybėje vis dar lieka nematomi ir koncentruojasi socialiniuose tinkluose.

Nors jau kelis metus Vyriausybei siūloma labiau skatinti šeimos verslą, viešumo tradicinėje žiniasklaidoje vis dar trūksta.

Skaityti toliau

Prezidentas dirbs ir Lietuvos regionuose – pradeda nuo Utenos (0)

Utenos herbas | wikipedija.org nuotr.

Gruodžio 10 d., antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komandos nariai  išvyksta į Utenos regioną, kur susitiks su sričių atstovais ir regiono bendruomenėmis. Nuo šiol Prezidentas reguliariai dirbs ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose.

Prezidento susitikime su Utenos regiono merais bus aptarti aktualiausi regiono klausimai ir problematika, ieškoma regioninio bendradarbiavimo stiprinimo galimybių. Šis susitikimas – tai šalies vadovo regioninės politikos tąsa. Prezidento iniciatyva spalį vyko Regionų forumas, kuriame šalies vadovas kvietė stiprinti savivaldos ir nacionalinės valdžios dialogą.

Skaityti toliau

V. Rubavičius: Turime suvokti, kad visa žiniasklaida yra verslas (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Respublika“ kalbina filosofą, publicistą Vytautą Rubavičių apie televiziją.

Ar žiūrite televiziją?

Be abejo, negalima atsilikti nuo pasaulio, turi žinoti, kas vyksta, pagaliau, kaip formuojamos ir valdomos visuomenės nuomonės. Būna, kad tiesos paieškos paskandinamos tarsi tiesos burbuluose kad žmonės net negalėtų susigaudyti, kur čia tiesos blyksnis, o kur viešųjų ryšių prekiniai pavidalai ir vaizdiniai.

 
Kaip išsigryninate pateikiamą informaciją? Skaityti toliau

R. Cibas. Aklavietė (32)

Įvykiai Garliavoje 2012.04.26 | Respublikos redakc. nuotr.

Vakar LRT „Panoramos“ „Dienos temoje“ Nemira Pumprickaitė (apie Neringos Venskienės ekstradiciją) kalbino vieną teisininką ir seimūną – liberalą Eugenijų Gentvilą. Pastarasis daugiausiai priekaištų išsakė politikų ir žiniasklaidos adresu. Esą jie šį pedofilijos skandalą eskalavo, palaikė „patvorinius“, kurstė aistras…

Vis laukiau, kada pokalbio vedančioji paklaus Gedvilo nuomonės apie pačią pedofiliją – buvo ji ar ne? Juk šis (svarbiausias) klausimas net nebeplanuojamas nagrinėti. Iš visų jo atsakymų į kitus klausimus buvo aišku, kad tai tik teisėtvarkos (teisėjų ir prokurorų) reikalas… Skaityti toliau

V. Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko arba laiškas Karlui (28)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien prokuratūra įteikė nutarimą, kad Neringai Venckienei nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl maždaug 30 nusikalstamų veikų ir pareikšti įtarimai dėl 4 nusikaltimų..

Dėl keturių, Karlai… ne trisdešimt, kuriuos vieną po kito MG Baltic įtakos prokurorai kepė ir teikė nesustojančioms Lietryčio ir LNK propagandos mašinoms, ventiliatoriai kurių šį mėšlą taškė į negalinčių susivokti žmonių smegenis. Kad tik bijotų, kad tik neapkęstų.

Ir štai – tik įtarimai, Karlai, kurių įrodymus tikiuosi maloniai pasekti žiniasklaidoje.

Skaityti toliau

Mitinge prie LRT bus reikalaujama „nutraukti smegenų plovimą už mokesčių mokėtojų pinigus“ (14)

homoseksualistas-su-vaiku-alkas-lt-koliazas

Lapkričio 9 d., 14-16 val. Vilniuje (S. Konarskio 49) telkiamas mitingas  „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“, kuriame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė bus raginama laikytis Lietuvos Konstitucijos, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo.

Mitingo rengėjai – aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos šeimų gynimo organizacijos – žada kreiptis į LRT Tarybą, reikalaudami užtikrinti LRT Skaityti toliau

V. Vižinis. Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą? (9)

n-venckiene-su-sunumi

Kas pasikeitė per tuos metus, kai teisėsauga negalėjo pasiekti Neringos ir dabar Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą…

Svarbiausi dalykai, galintys turėti įtakos teisinei Klonio baigčiai (kai reali baigtis lieka nenuspėjama ) :

Tarptautinis dėmesys

Nors akcentuojama, jog šie įvykiai yra Lietuvos vidaus reikalas, JAV spauda rašė Neringos tema. Gal susidomėjimas galėjo būti

Skaityti toliau

J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai yra išjungti)

Jonas Jasaitis | Alkas.lt nuotr.

…Jūs grįžote iš darbo. Dar tebėra atmintyje kolegų balsai, žingeidžios studentų akys. Dar tebedžiugina neseniai jūsų sukurto vertingo įrenginio tarptautinis įvertinimas. Gal apmąstote tęsiamo socialinio tyrimo duomenis arba būsimojo susitarimo su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusios garsios, bet jūsų tyrimais jau susidomėjusios įmonės aspektus. Gal skamba prasmingos mokslinės diskusijos nuotrupos, planuojate, kaip ją pratęsite… Mokslininko darbo diena – nenormuota. Giedra doro, savo tautos labui dirbančio tyrėjo nuotaika. Skaityti toliau

Daugiau nei 700 kibernetinių saugumo specialistų mokėsi tirti ir valdyti kibernetinius įvykius (1)

Kibernetinio saugumo pratybos | kam.lt

Ketvirtą kartą Lietuvoje vykusiose kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas 2019“ kartu mokėsi tirti ir valdyti kibernetinius incidentus daugiau nei 700 kibernetinių saugumo specialistų iš beveik 100 valstybės viešojo ir privataus sektorių įstaigų bei įmonių.

„Pagal pratybų scenarijų, pastarąsias tris paras prieš Lietuvos valstybinio ir privataus sektoriaus įmones buvo vykdomos koordinuotos kibernetinės atakos. Skaityti toliau

Grėsmė „Aušros“ žurnalui! (6)

Žurnalas „Aušra“ | punskas.pl nuotr.

2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija (LLD) gavo iš Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma.

Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Skaityti toliau

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau

Vyriausybė iš esmės pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektui (0)

LRT | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių parengtam Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektui.

Pritariant įstatymo projekto nuostatoms atnaujinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo modelį, didinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politikų, jo atvirumą, kartu teikiami pasiūlymai dėl įstatymo projekto galimo teisinio reguliavimo tobulinimo. Skaityti toliau

A. Rusteika. Ką pasirinksim – tą turėsim (9)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Nori amžinai numarinti gerą idėją – suteik galią ją įgyvendinti nemokšoms ir fanatikams. Pirmojo Prezidento rinkimų turo rezultatas nusakomas vienu sakiniu ir turi vieną priežastį. Rezultatas – Lietuvoje gelbėtojų ir visuotinių sąjūdžių laikai pasibaigė, opozicijos laukia ilgi sunkaus politinio darbo metai. Priežastis – žalieji valstiečiai ir jų „permainos“.

Dešimtmečiais pseudorinkimuose beviltiškai pralaimėdavę protesto balsai 2016-siais pagaliau susivienijo ir pirmą bei paskutinį kartą nugalėjo, suteikę valstiečiams praktiškai vienvaldystės mandatą. Sistema jiems dar ilgai už tai bus dėkinga – nugalėtojai savo „reformų“ imitacijomis Skaityti toliau