Žymos archyvas: žiniasklaida

R. Alaunis. Cheminės atakos ir JAV smūgiai Sirijoje – JAV pasaulinės imperijos nuosmukio ženklas? (video) (60)

Alkas.lt nuotr.

Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)

2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau

Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (7)

Kultūros ministrė siūlo naikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą | Alkas.lt nuotr.

Kovo 21 d. ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) Seimui pasiūlė panaikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo įsteigti Lietuvos Vyriausybei pavaldžią įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ (LŽT).

Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatytose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė. Pagal ministrės siūlymą iš Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. būtų Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Neišgydoma priklausomybė nuo priešo (14)

Alkas.lt nuotr.

Spėriai blėsta iš visuomenės atminties buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio paveikslas ir jo įkvėptas Andriaus Tapino mitingas. Tačiau   istorija anaiptol nepasibaigusi – keisis tik jos veikėjai, nes priešo poreikis niekur nedingo. Ką veiktų be priešo mūsų valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida?

Ačiū M. Basčiui

Pirmas padėkoti  M. Basčiui turėtų pats A.  Tapinas, kuriam jis nukrito iš dangaus nelyg Skaityti toliau

A. Papirtienė. Kaip lietuviškojo mokytojo profesija tapo neprestižine (5)

Aušra Papirtienė | lrs.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija pristatė, kokių priemonių planuojama imtis siekiant įgyvendinti idėją „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Siūlomo veiklos modelio esmė: „Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą“.

Paprasčiau tariant, mokytojas turi būti geriau paruoštas (turėti aukštesnę ir platesnę kvalifikaciją), aprūpintas Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. LRT – naujosios nomenklatūros tėvonija (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viena iš mūsų valstybės viešojo gyvenimo keistenybių – konfliktas tarp Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo, kuris niekaip neįstengė išreikalauti iš LRT tarybos bei administracijos informacijos apie LRT ūkinę ir finansinę veiklą, todėl net buvo priverstas įkurti laikinąją parlamentinę komisiją.

Kaip čia gali būti, kad  valstybinė įmonė – viešoji įstaiga LRT, pagal  įstatymą ir Seimo statutą tiesiogiai pavaldi Seimui, jam privalanti kasmet atsiskaityti, siunčia Tautos atstovybę šunims šėko pjauti? Ko vertas Seimas? Gal  Lietuva – ne parlamentinė (su prezidentinės požymiais) respublika, kurios valdžios galios centras jau seniai persikėlė iš Seimo Skaityti toliau

SRTRF atsikirto grupei Seimo narių apkaltinusių fondą netinkamu paramos lėšų skirstymu (1)

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondasKovo 2 d. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) išplatino viešą atsakymą grupei Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų Seimo frakcijos narių apkaltinusių fondą dėl tariamai nepagristai sumažintos paramos dviem leidiniams: kultūros savaitraščiui „Literatūra ir menas“ bei katalikiškam žurnalui „Naujasis židinys“. Su tokiais kaltinimais į SRTF šių metų vasario 7 d. kreipėsi Skaityti toliau

G. Karosas. Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia savo širdyse (20)

Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Lietuva atšventė valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?

Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų Skaityti toliau

D. Petkus. Ir vėl Tarybų Sąjungoje (16)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Tai yra baisiau nei Brežnevo laikų propaganda“. Taip LRT užsienio naujienų darbą yra įvertinęs prof. Alvydas Jokubaitis. Vykstant skandalui nacionaliniame kanale, dabartiniai jos lyderiai, panašu, desperatiškai bando užgniaužti paskutinius diskusijos daigus Lietuvos viešojoje erdvėje ir įtvirtinti vienos – liberaliai leftistinės linijos diktatą.

Vykintas Pugačiauskas

Reikia pažymėti, kad prof. Alvydo Jokubaičio žodžiai apie LRT užsienio naujienų kokybę turėtų labiausiai jaudinti šios srities redaktorių Vykintą Pugačiauską. Skaityti toliau

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl LRT skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atskaitomybės (0)

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 12 d. Seimas nutarė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1564(2) balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikiusių nebuvo.

Nutarime pažymima, kad laikinoji tyrimo komisija sudaroma įvertinus LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat LRT lapkričio ir sausio mėnesiais pateiktus atsakymus į Seimo narių grupės klausimus. Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar verslininkas gali tapti Lietuvos Prezidentu? (14)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis patvirtino tai, ką jau daug kartų įrodė kiti verslininkai, sumanę tapti politikais. Verslo ir politikos interesai būtinai kada nors susikerta, o praeities istorijos apkartina bet kokią ateities perspektyvą. 2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimuose žada dalyvauti bent keli verslininkai, ar vieno iš jų laimėjimas neįsuktų visos šalies į nesibaigiančias istorijas ir skandalus?

Verslo interesai ir ryšiai svarbiau nei politika?

Verslininkui nusprendus tapti politiku, naujai karjerai kliudo du pagrindiniai aspektai: nesugebėjimas atsiriboti nuo verslo ir Skaityti toliau

Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis (0)

kultūros ministerija_lrkm.lt

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.

Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo.

Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Skaityti toliau

Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis (0)

pixcove.com nuotr.

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.

Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į patarimus, kuriuos pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo.

Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų – rusų ir lenkų grupė. Skaityti toliau

P. Urbšys: Įspėjimas V.Rubavičiui – pavojus mums visiems (20)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki šiol galėjo atrodyti, kad turime bent vieną iš pamatinių demokratijos požymių – minties ir žodžio laisvę. Tačiau praėjusios savaitės įvykiai privertė tuo labai rimtai suabejoti. Paaiškėjus, kad kibernetinės atakos smaigalyje atsidūrė Kultūros ir meno premijos laureatas, filosofijos mokslų daktaras, rašytojas Vytautas Rubavičius, į bandymą nutildyti drąsiai savo nuomonę reiškiantį mąstytoją reagavo tik keli jo kolegos. Tuo tarpu oficiali valdžia, nepraleidžianti progos papostringauti apie demokratijos vertybes, šį įvykį palydėjo grėsminga tyla.

Tai priminė gūdžius sovietinius laikus, kai kitaip mąstantys būdavo persekiojami ir Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Žalieji-valstiečiai per metus išvogė ir sužlugdė Lietuvą? (23)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Praėjus metams po labai ženklaus valdžios pasikeitimo – Seimo rinkimų, stebėjome viešojoje erdvėje nevienareikšmiškus vertinimus. To ir buvo galima tikėtis, matant kokia kritiško vertinimo banga buvo po Seimo rinkimų ir kiek jie suaktyvėjo per metus pajudinus ne vienos interesų grupės reikalus, finansus.

Stebint kai kuriuos žiniasklaidos kanalus galima susidaryti vaizdą, kad iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) triuškinamai laimėtų rinkimų Lietuvoje buvo gana blogai, bet dar pakenčiama, o kai jau „išrinko ne tuos“, tada prasidėjo tikrasis Skaityti toliau

P. Urbšys. Mūsų reakcija parodys, ar mes esame laisvės verti (13)

Povilas Urbšys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Tai, kas vyksta su Vytautu Rubavičiumi, ir taip, kaip reaguojama į tai, kas vyksta, dar kartą įrodo, kad mūsų valstybėje žmogus, jei jis nepriklauso vadinamajam elitui, yra paliktas pats sau.

Tik įsivaizduokime, kokia būtų reakcija, jei tokie dalykai būtų įvykę elito atstovui – politikos apžvalgininkui, žurnalistui ar šiaip kokiam viešam asmeniui, kuris aptarnauja vienokias ar kitokias politines galias? Tokia naujiena būtų numeris vienas ir tai būtų ištransliuota ir per televiziją, ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kai jie ateina tavęs (17)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vokietijoje įsitvirtinus naciams vienas pastorius-disidentas taip įvardijo savo šalies padėtį. Kai jie atėjo sunaikinti žydų, aš jų negyniau, nes žydas nebuvau. Tada jie atėjo sunaikinti profsąjungų, aš jų negyniau, nes jokiai profsąjungai nepriklausiau. Po to jie atėjo sunaikinti katalikų, aš ir jų negyniau, kadangi buvau protestantas. O kai jie atėjo sunaikinti manęs, tai manęs ginti jau nebebuvo kam.

Susidūrimai su totalitarinėmis ideologijomis visada panašūs. Jos palaipsniui naikina atskiras visuomenės ir politinės Skaityti toliau

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis (5)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: nauji nuotykiai priešakinėje informacinio karo linijoje; kaip buvo keliamos revoliucijos ir ko turėtų saugotis demokratinė valstybė; sėkmingo interviu receptas (XIV) (5)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame mūsų „Propagandos žodyną“. Ačiū Jums visiems už dalijimąsi nuomonėmis ir palaikymą!

Pirmiausia – šiek tiek žadėtos informacinio karo egzotikos, t.y., naujų patirčių priešakinėje informacinio karo linijoje.

Pradėkime nuo to, kad, jei pamenate „triukus“ su netikrais atseit Google „patikros kodais“, tai įvyko, galima sakyti, pozityvus pokytis: pastarosiomis savaitėmis jie buvo siuntinėjami tik iš dviejų privačių telefono numerių. Iš to paties, kurį minėjau anksčiau, t.y., registruoto Anglijoje. Ir, šiokiai tokiai Skaityti toliau

LRT nutylėjo poeto T. Venclovos žodžius Vilniaus merui Remigijui Šimašiui (4)

Vilniaus-savivaldybes-svetaineje-T.Venclova ir R.Simasius_lietuvos.link

Vadinamąjį „visuomeninį transliuotoją“ LRT, kuriam retsykiais (bet gana sistemingai) pasitaiko nelabai sąžiningais metodais proteguoti privačius statybinius interesus, tenkinamus naikinant kultūros paveldą, ištiko dar viena šios rūšies nesėkmė: LRT nutylėjo, ką poetas Tomas Venclova pasakė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, atsakydamas į jo sveikinimą Vilniaus rotušėje.

Vilniaus savivaldybės svetainėje paskelbta žinutė, kurioje apie T. Venclovos žodžius merui taip pat net neužsiminta. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (37)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

Vyriausybėje lankęsi „šešėliniai ministrai“ sprendė, kaip sumažinti emigraciją (0)

Moksleiviai vyriausybeje_lrv.lt

Baigėsi devintasis nacionalinis projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę. Visą savaitę 30 gabių šalies abiturientų lankėsi Vyriausybėje, iš arti stebėjo šalies valdymo mechanizmą, bendravo su ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos atstovais. Projekto metu abiturientai turėjo galimybę susitikti su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir padiskutuoti emigracijos, pabėgėlių, karinių grėsmių temomis bei kitais klausimais.

Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (34)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas (5)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Po kruvinų įvykių Virdžinijos valstijoje esančiame Šarlotsvilyje, kur rasistinių įsitikinimų neslepiantys žmonės, kurių pagrindą sudarė neonaciai ir alternatyviosios dešinės atstovai, susidūrė su karingais ir nemažiau rasistiškai nusiteikusiais „Antifa“ ir „Black Lives Matter“ aktyvistais, fizinės prievartos proveržis paskatino įtampos ir neapykantos bangą visoje šalyje.

Dvidešimtmetis Jamesas Alexas Fieldsas, atstovavęs pirmajai grupei, automobiliu rėžėsi į jiems kelią pastojusią minią. Ši žmogžudystė, už kurią Fieldsas gali būti – ir, tikėkimės, bus – nubaustas mirties bausme, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šį savaitgalį perseidų meteorai elgsis daug kukliau nei mūsų žiniasklaida (7)

Pixabay.com nuotr.

Rugpjūtis dažnai vadinamas krentančių žvaigždžių mėnesiu. Ir ne šiaip sau. Mat kasmet rugpjūtį mūsų planeta kerta Svifto-Tutlio kometos orbitą, kurioje kadai kometos paskleistos dulkės papuolusios į Žemės atmosferą sukelia meteorų žybsnius. Astronomai šį srautą vadina meteorų perseidų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorai išlekia būtent iš Persėjo žvaigždyno.

Tie perseidai gerai matomi kasmet nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Gausiausiai „krentančių žvaigždžių“ pažyra apie rugpjūčio 12 d. Šiemet daugiausia perseidų galima tikėtis pamatyti rugpjūčio 12-13 naktimis. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Mėnulio užtemimas „energijų neaktyvizuos“ ir „čakrų neatidarys“ (4)

Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d. vakare įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis tą vakarą Vilniuje tekės 20:56 val. pietrytinėje horizonto pusėje, Ožiaragio žvaigždyne, su jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu.  Labiausiai Mėnulis užtems 21:20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengs apie ketvirtadalį Mėnulio disko. Tuo metu Mėnulis bus dar labai neaukštai pakilęs virš pietryčių horizonto, tad norintys pasigrožėti reginiu turėtų susirasti vietą, iš kurios ta padangės pusė būtų visiškai atvirai matoma.

Jau tapo įprasta, kad artėjant Mėnulio arba Saulės užtemimams Lietuvos žiniasklaidoje Skaityti toliau

Kultūros ministerija ketina steigti taip vadinamą „Medijų tarybą“ (0)

Pixabay.com nuotr.

Kultūros ministerija (KM) pranešė ketinanti steigti taip vadinamą Medijų tarybą.

Numatoma, kad tai bus Kultūros ministerijos patariamoji įstaiga, kuri turėtų prisidėti prie „medijų politikos formavimo krypčių nustatymo, taip pat taps diskusijų platforma konceptualiems visuomenės informavimo srities klausimams aptarti“, – rašoma rugpjūčio 3 d. išplatintame KM pranešime žiniasklaidai.

Skaityti toliau

Prof. S. Arlauskas apie V. Radžvilo persekiojimą: ES elitas turėtų įsiklausyti į kritiką, o ne persekioti kritikus… (32)

Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nerimsta diskusijos dėl TSPMI skandalo, kai per studentus buvo pradėtas susidorojimas su profesoriumi Vytautu Radžvilu. Portale alkas.lt skelbtas pokalbis su žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovu Romualdu Povilaičiu pavadinimu „TSPMI“ primena Aukštąją partinę mokyklą“. Jame sudėlioti teisiniai šio skandalo akcentai. Žmogaus teisių požiūriu TSPMI administracija diskriminuodama profesorių dėl pažiūrų, pažeidė Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Kol kas jokios reakcijos iš Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės negirdėti. Kaip beje, ir į  visuomenininkų prašymą nuodugniai ištirti konfliktą iki šiol neatsakė nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Seimo švietimo ir mokslo Skaityti toliau

G. Karosas. Išsaugoti Lietuvą – atsispirti „niekieno saulės“ nešėjams (8)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Lietuvos tautinis atgimimo sąjūdis XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje rėmėsi tautos išsaugota mus identifikuojančia kultūra. Tuometinis visuomenės elitas, t. y. ženkli dalis didikų ir bajorija, o ir dalis kitų visuomenės sluoksnių, inteligentijos, jau buvo praradę svarbiausią tautinį identitetą – lietuvių kalbą, t. y. sulenkėję. Iš esmės nekilmingų, paprastų žmonių išsaugota ir tebepuoselėjama lietuviškoji tapatybė sudarė prielaidas 1918 m. vėl atsikurti Lietuvos valstybei.

Dabartinis šalies elitu laikomas gyventojų sluoksnis – kai kurie intelektualai, ypač istorikai Skaityti toliau

V. Rubavičius. JAV prezidento „operacija“ Europoje ir jos atgarsiai (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas apsilankė Europoje. Džiaugsmingai buvo sutiktas Lenkijoje, pabuvojo Vokietijoje surengtame didžiųjų valstybių dvidešimtuko vadovų susitikime.

Tos jo kelionės nekantriai laukta. Jau prieš vizitą netrūko įvairiausių komentarų bei spėlionių, nes politinę europinio elito vaizduotę ypač jaudrino keletas tos kelionės „taškų“ – apsilankymas Lenkijoje ir susitikimas akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prezidento Trampo kelionė pranoko daugumos lūkesčius, tačiau komentaruose ryškėja keli dalykai, Skaityti toliau