Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios tautai reikšmingos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės klausėme, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.
– Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien turime ką atgauti? Gal yra dalykų, kuriuos lietuvių kalba jau prarado? Skaityti toliau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.
„Mūsų visuomenėje, kuri vis tvirčiau save vadina ekonomiškai išsivysčiusia, vyksta prisisotinimo materialinėmis gėrybėmis procesai – tai, ką galime pamatuoti pinigais, nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek anksčiau“, – tikina ekonomistas. Skaityti toliau
Balandžio 25 d., ketvirtadienį, kandidatas į Lietuvos respublikos Prezidentus Arvydas Juozaitis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos vadovybę, reikalaudamas paneigti LRT išplatintas tikrovės neatitinkančias žinias apie jį.
A.Juozaitis teigia, kad tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios buvo paskleistos šių metų balandžio 23 d. ryte per Lietuvos Radijo I-osios programos laidą „Ryto garsai“. Šioje laidoje buvo paskelbtas epizodas, pavadintas kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus A.Juozaičio „portretu“ arba „pasakojimu apie kandidatą“. Skaityti toliau
Jeigu norite pažadinti prisnūdusią auditoriją, užduokite klausimą: ar tikite reitingais?
Visuomet rasis abejojančių mokyklų, universitetų ar net tiesiogiai nuo rezultatų priklausomais sporto reitingais, bet rinkimų metais visiems labiausiai rūpi, daugiausia aistrų kelia politikų ir partijų reitingai. Prieš rinkimų karštligę prasideda reitingų karštligė, kaip nūnai Lietuvoje.
Senovės karaliams, kitiems valdovams ateitį pranašaudavo žyniai, aiškiaregiai, orakulai, astrologai, sapnų aiškintojai; modernių laikų politikams – reitingai, jiems atstojantys horoskopus. Skaityti toliau
Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas reiškia nepritarimą Mišrios Seimo narių grupės narės Aušrinės Armonaitės siekiams iš Seime svarstomos naujos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijos išbraukti galimybę Vyskupų konferencijos paskirtam atstovui dalyvauti LRT tarybos veikloje. Anot Seimo narių, tokie pasiūlymai riboja tikinčiųjų teises dalyvauti viešajame gyvenime, siaurina skirtingų visuomenės grupių požiūrių atstovavimą ir pažeidžia tikinčiųjų teises.
A. Armonaitė savo teikiamą pataisą dėl Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovo pakeitimo į Medijų tarybos atstovą argumentuoja tuo, Skaityti toliau
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) inicijuotos ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio bei keturių jo kolegų pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos toliau kursto aistras. Mat joms įsigaliojus būtų uždrausta valdžios kritika. Seimo nario Povilo Urbšio įsitikinimu, taip norima užtildyti pagal valdžios dūdelę nešokančias žiniasklaidos priemones. Tiesa, jau registruotas ir kontrprojektas, kuriame spaudos cenzūra nenumatyta. Abiem pataisoms Seimas po pateikimo pritarė.
Draudžiama skleisti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas Skaityti toliau
Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.
Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau
Lietuvoje pastaraisiais metais išsaugo tiek akademikų, tiek politikų susidomėjimas istorijos politika ir istorinio teisingumo klausimais. Seime priimta Lietuvos laisvės lygos nuopelnus įvertinanti rezoliucija, registruojami projektai, kuriais siekiama Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija, Vyčio monumento statybas Lukiškių aikštėje numatantis įstatymas, pademonstruota vieninga pozicija prasidėjus informacinėms atakoms prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą ir kitus pokario rezistentus, Vyriausybė parėmė KGB nukankintų prieškario nepriklausomos Lietuvos Lietuvos ministrų atminimo įamžinimą, kurio ilgai ir nesėkmingai Skaityti toliau
Sausio 2 d. Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo (VII) 19, 31, 341 ir 48 straipsnių pataisos sukėlė nemažai šurmulį žiniasklaidos priemonėse, todėl Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), prisidėjusi prie šių pataisų rengimo, skuba paneigti nuomonę, kad priėmus šias pataisas atsirastų cenzūros grėsmė.
Šia proga LRTK išplatintame pranešime spaudai pažymima, kad LRTK iniciatyva dėl VIĮ pataisų, visų pirma, buvo susijusi su 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, kurios nuostatas per 21 mėn. Skaityti toliau
Nauju dizainu ir kūrybine koncepcija „Laikas“ nustebinusi pagrindinė Vilniaus Kalėdų eglė šiemet vėl karaliavo gražiausių pasaulyje kalėdinių puošmenų topuose. Viena įstabiausių pasaulyje ją pripažino populiarūs JAV, Italijos, Belgijos, Indijos ir kitų šalių naujienų portalai. Didelio pasaulio dėmesio sulaukė ir naujas kalėdinis miestelis „Šv. Stotis“ bei jame atidengta meninė instaliacija, kritikuojanti augantį vartojimą Kalėdų metu.
„Atvirumas naujoms idėjoms ir šventinė magija – tai pagrindinės žinutės, kurias Vilnius siunčia pasauliui kalėdiniu sezonu, kviesdamas apsilankyti ir pamatyti viską savo akimis. Skaityti toliau
Juk yra normalių šeimų, kuriose visi vienodai gerbiami ar tu mažas, ar didelis, ar jau pasenęs, kuriose visi turi skirtingas pareigas, bet iš principo yra lygūs. Atimk šitą principinę lygybę, pagarbą nors vienam šeimos nariui ir neliks darnos visoje šeimoje. Neliks vienybės…
Tie patys principai veikia ir visuomenėje, tautoje ar valstybėje. Visų narių (piliečių) principinė lygybė yra vienybės pagrindas. Jeigu nėra pagarbos kiekvienam piliečiui, neįmanomas ir jų bendrumas. Tai, kaip du kart du – keturi. Dabartinė socialinė atskirtis, tautos nykimas – tik pasekmė… Skaityti toliau
Metams baigiantis, mielieji skaitytojai ir kolegos, pasidairėme į Dzūkijos pusę, kur domėjomės pagrindine šių metų „Žurnalistikos“ almanacho tema – „Žiniasklaidos laisvės regionuose analizė. Tai duotybė ar nuolatinė kova?“
„Reikia pripažinti, kad verslo, politikos ir žiniasklaidos santykiai regione tam tikra prasme yra apsunkinti. Artimumo efektas, kai bendravimas yra pakankamai betarpiškas, sukuria iškreiptų santykių poreikį, kuomet manoma, kad šalys galėtų būti Skaityti toliau
Pagaliau pradėjom iš esmės kalbėti apie rinkimus, juose naudojamus technologinius triukus, manipuliacijas žmonių emocijomis ir panašius dalykus. Klausimas juk ganėtinai radikalus, vedantis mus skustuvo ašmenimis: kas gi vyksta per rinkimus? Arba – dar esmingiau – ar rinkimai iš tiesų vyksta? Ir kaip suprasti pasakymą, jog gyvename demokratijos sąlygomis ir patys esame atsakingi už valdžią, kurią išsirenkame.
Iš karto reikia pasakyti, jog demokratija gryniausiu (įmanomu) pavidalu egzistavo tik Antikinėje Graikijoje. Žinoma, ribota, nes Skaityti toliau
Ar pamenate tie, kas dalyvavote Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) praėjusiame suvažiavime, vykusiame 2014 metų lapkričio 22 d. nutarimą Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje? Štai jo pradžia:
Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai, reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje. Skaityti toliau
Vilniaus Rotušėje įvyko XVII Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavimas. Iš įvairių Lietuvos miestų skyrių į Rotušę susirinko 191 delegatas.
Suvažiavimo metu labiausiai nusipelniusiems šalies žurnalistams buvo įteikti medaliai „Už nuopelnus žurnalistikai”. Vyko šios dienos žurnalistikai aktualios diskusijos – „Žurnalisto vaidmuo ir perspektyvos Lietuvos žiniasklaidos rinkoje“ ir „Nauji iššūkiai žurnalisto profesijai ir žurnalistų organizacijoms“. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d. Seimo žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, ant kilimėlio išsikvietė visus už vaiko teisių reformos įgyvendinimą atsakingų institucijų vadovus. Jų buvo prašoma paaiškinti, kodėl į dienos šviesą kasdien kyla vis naujos istorijos apie institucijų smurtą ir kur ta žadėta pagalba šeimoms.
Reikia 300 mln. eurų, yra tik 22 mln.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis neslėpė, kad reformos įgyvendinimui vis dar trūksta daug pinigų. Ministras iš karto pasakė sutinkantis su kritika,
Skaityti toliau
Gyvename nuo vieno rezonansinio įvykio iki kito. Nelygu, kaip žiniasklaidai pavyksta išpūsti aplink įvykį burbulą ir jį skandalizuoti, scenos uždangos kraštelis vis viena šiek tiek atsidengia. Visuomenė pamato vaizdelį ir nuščiūva. Negi tokie kraupūs dalykai gali vykti pas mus, demokratinėje, teisinėje, beveik „gerbūvio“ valstybėje? Kalbu apie Lietuvoje subujojusį naują reiškinį – vaikų paėmimą iš šeimų.
Bene prieš penketą metų, Lietuva buvo pasirengusi išeiti į gatves prie Norvegijos ambasados, Skaityti toliau
Dovilė Šakalienė ir Mykolas Majauskas Lietuvos šeimoms užkūrė pragarą. Pasinaudodami degradavusio patėvio ir jam talkinusios atitinkamos motinos užmušto Matuko istorija šiedu kairieji libertarai inicijavo įstatymą, kuriam pritarė visas Seimas. Šiuo įstatymu net už paprastą plekštelėjimą iš tėvų gali būti atimtas vaikas. Skandinaviškas košmaras perkeltas į Lietuvą.
Klykiantys vaikai atplėšinėjami nuo tėvų, motinos kalinamos antisanitarinėmis sąlygomis, drauge su alkoholiu pašvinkusiomis valkatomis, prieš tėvus naudojamos smurtinės priemonės. Skaityti toliau
Vyriausybėje, darbo grupės pasitarime suderinta, kokiu būdu valstybės valdomų registrų duomenys nemokamai bus teikiami žiniasklaidos priemonėms.
„Žiniasklaidos priemonėms valstybės registrų informacija turi būti teikiama nemokamai, tačiau tam turime priimti teisėtus sprendimus, dėl kurių nekiltų abejonių ar klausimų. Geriausiai problemas išspręs ypatingos skubos tvarka teikiamos Visuomenės informavimo ir Civilinio kodekso pataisos, o iki jų įsigaliojimo problemą spręs Vyriausybės nutarimas. Skaityti toliau
Rugsėjo pabaigoje Tautos forumas paskelbė pareiškimą LRT tarybai bei LRT generalinei direktorei, reikalaudamas liautis juodinti JAV prezidentą Donaldą Trampą, neleisti laidų vedėjams demonstruoti atviro priešiškumo Seimo valdančiajai daugumai bei nevaržyti žmonių teisės reikšti įsitikinimus. Jam įkandin Vilniaus forumas išplatino atskirą dokumentą dėl LRT vykdomos Vytauto Landsbergio cenzūros. Cenzūra Lietuvoje pasiekė tokį mastą, kad šis kelia pavojų valstybės egzistavimui, įsitikinęs filosofijos profesorius, Vilniaus ir Tautos forumo narys Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau
Spalio 2 d., Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją (tekstas ČIA).
Kaip pažymima užsienio reikalų ir švietimo ir mokslo ministerijų pranešime spaudai, „šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.“ Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d. Tautos forumo (TF) steigėjai paskelbė raginimą ir siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.
Raginime, kuris pavadintas „Dėl Lietuvos Skaityti toliau
Aną savaitę išgirdęs, kad Gitanas Nausėda palieka SEB banką, 99 proc. galiu prognozuoti, kad jis taps laimėtoju kitais metais vykstančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Taip nusprendė Lietuvos politikos elitas su savo „dvaro“ ir užsienio finansuojamos žiniasklaidos elitu. Visa kita – tik technikos ar pinigų reikalas.
Kai per LRT ryto televiziją pamačiau G.Nausėdą kalbantį, kad jis nekandidatuotų į Lietuvos prezidentus tik tada, kai pamatytų kitą žmogų, galintį suvienyti Lietuvą, paskambinau kolegai. Šis, reportažą žiūrėjęs vakare, pastebėjo, jog G.Nausėda padarė klaidą sakydamas, Skaityti toliau
Dvarponio vadovaujama parlamentinė dauguma ir jos suformuota vyriausybė kėsinasi į pačius demokratijos pamatus ir į žmogaus apsisprendimo teisę. Lietuva po truputį verčiama dvarponio kumetynu, kuriame visi vykdytų pono ir jo tijūnų valią, kuriame galiausiai dingtų žmogus, pilietis, asmenybė. Juk ponas ir tijūnai geriausiai žino, ko reikia jų kumečiams.
Žaliųjų valstiečių vyriausybė svarsto įstatymą, kuriuo būtų uždrausta politinių partijų nariams ir valdininkams valdyti žiniasklaidos priemones, o jų valdytojams – dalyvauti partijų veikloje arba užimti pareigas valdžioje. Tai motyvuojama žiniasklaidos Skaityti toliau
Liepos 28 d. Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Šiuo pareiškimu reaguojama į liepos 7-13 dienomis vykusį lenkų Armijos Krajovos (AK) bandymo perimti nacių okupuotą Vilnių 74-ųjų metinių minėjimą Lietuvoje.
Pareiškimo autoriai priminė skirtumus tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje. „Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, Skaityti toliau
Galva neišneša, ko tie lietuviai emigruoja, ištirpsta įvairių tautybių žmonių jūroje. Juk tik Lietuvoje žmogaus nestingdo kosminės vienatvės šaltis, jo nereikia guosti pasakomis apie ufonautus, ateivius iš kosmoso, nes visuomet šalimais, įkandin ir visur kitur jaučia nematomų seklių, šnipų, agentų žmogišką šilumą. Jo niekad nepalieka vieno be atidos ir globos mūsų slaptosios tarnybos.
Stokojantys vaizduotės rašėjai griebiasi palyginimo su Džordžo Orvelo (George Orwell) Didžiuoju Broliu, stebinčiu kiekvieną mūsų judesį ir personifikavusiu sovietų KGB. Bet Skaityti toliau
Nereikia nė Rusijos, informacinis karas vyksta ir mūsų valstybės viduje, sako pedagogė Viliujeta Vyšniauskienė: sisteminiai propagandistai muša į vienus vartus, o kitaminčiai yra nepageidaujami nei televizijoje, nei didesnėje žiniasklaidos dalyje ir jų laisvas žodis pasiekia tik mažą auditoriją. Jos 24 metų sūnus Vytautas pasinaudojo jam suteikta Seimo tribūna ir drąsiai išsakė tiesą apie valstybės būklę Sąjūdžio 30-mečio minėjime. Jo kalba, nuvainikuojanti „globalios Lietuvos“ kliedesį, ko gero, visuomenei padarė didesnį įspūdį nei metinis prezidentės pranešimas; ne veltui ji buvo puolama nuo išsigimstančio konservatizmo atstovų iki jiems atitariančio Seimo pirmininko. Skaityti toliau
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados atskleidė, ką valstybei gali padaryti piktnaudžiavimas verslo, politikos ir žiniasklaidos sąsaja. „MG Baltic“, valdydamas verslo ir žiniasklaidos imperiją, užvaldė ir valstybę: iš esmės turėjo „nuosavą“ partiją – liberalus, su jaunu TS-LKD lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu derinosi partijos programą, privertė lankstytis ir valstybės vadovus – Dalios Grybauskaitės tulpių paštas rodo, kad valstybės vadovė siekė jos viešai kritikuotų oligarchų palankumo bei pagalbos, tuo tikslu rašė laiškus Eligijui Masiuliui, prašydama jo tarpininkavimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad „MG Baltic“ atstovai palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu KGB pareigūnu, taip pat kitais asmenimis, kurių atstovaujamos įmonės siekia pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir „MG Baltic“ siekia gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos projektais, todėl tai gali kelti grėsmę valstybės interesams. Rusijos korporacijos „Rosatom“ ir jos kontroliuojamų įmonių interesams atstovaujantys asmenys planuoja išlaikyti „Rosatom“ įtaką VĮ „Ignalinos IAE“ uždarymo procese, pasitelkdami įtakingiausią verslo Skaityti toliau
Praėjusią savaitę driokstelėjo. Bet ne Vilniuje, kur laukėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) išvadų, bet Strasbūre, kur sprendimą paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
Tik pats NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis rimtai vertina komiteto išvadas – senų failų, ne kartą atrajotų faktų neišanalizuotą ir nesusistemintą rezgalą, kuris politikams suteikė dingstį darsyk bjauriausiai išsipravardžiuoti, vienus maišyti su dumblais, kitus iškelti į padanges, nors visi nudrėbti iš to paties molio. Skaityti toliau
