Seimas pritarė siūlymams, kuriais siekiama užtikrinti didesnį nacionalinio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) – veiklos skaidrumą ir nepriklausomumą.
LRT įstatyme nustatyta, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša. Taip pat patikslinta LRT generalinio direktoriaus rinkimo tvarka, nustatant, kad jį viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu (šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas slaptas balsavimas).
Įstatyme patikslintas ir sąrašas aplinkybių, neleidžiančių užimti LRT Tarybos nario pareigas. Tarybos nariais negalės būti savivaldybių tarybų, Europos Parlamento nariai, merai, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai.
„Teikiau šitą projektą siekdamas tam tikrų tikslų ir džiaugiuosi, kad pavyko juos pasiekti. Pirmas dalykas – siekiau išskaidrinti kandidatų į LRT tarybą atrankos procesą. Tos sąlygos yra patenkintos ir priimtos. Kitas aspektas, tai didesnis depolitizavimas. Iki šiol yra reikalavimas, kad LRT tarybos nariai nebūtų Seimo nariai ir politinių partijų nariai, dabar yra papildomai išplėsta, kad negali būti ir savivaldybių tarybų nariai ar Europos Parlamento nariai.
Na, ir dar vienas dalykas, kad derinama su įsigaliojusiu Europos žiniasklaidos laisvės aktu dėl visuomeninio transliuotojo vadovybės nepriklausomumo ir veiklos garantijų“, – pritarti projektui kvietė pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pataisos įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT Tarybos nario pareigas bus taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT Tarybos nariams.
Tai, kad LRT vadovas bus renkamas atviru balsavimu mažai ką keičia, kadangi asmenis (jo rinkėjus) į Tarybą deleguoja valstybės valdžios institucijos. Kai apie 2/3 jų turėtų deleguoti viešosios asociacijos, be to, patys LRT darbuotojai turėtų būti asmenybės, atitinkamų sričių specialistai.