Žymos archyvas: Zigmas Tamakauskas

Z. Tamakauskas. Žygis Tauro apygardos partizanų takais (0)

Lukšiuose prie tremtinių memorialo, vietos seniūnui ir tautodailininkui Vidui Cikanai padėkos žodį taria LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas | A. Grigaitienės nuotr.

Rugsėjo 30 dieną, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vienijanti buvusius tremtinius, politinius kalinius bei Laisvės kovų dalyvius, minint iškilaus Lietuvos partizano Aleksandro Grybino-Fausto žūties dieną, surengė išvyką – žygį Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais. Su mumis, kelią rodydami važiavo ir LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Pagal numatytą programą pabuvojome Griškabūdyje,  A. Grybino-Fausto žūties aplinkoje, Lukšiuose ir Šakiuose.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. A. Ramanauskas-Vanagas bus palaidotas, o ne „perlaidotas“ (28)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…

Tai netiesa. Skaityti toliau

Aleksoto bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį (0)

Žygiuoja šaulių būrys | Z. Tamakausko nuotr.

Rugsėjo 16 dieną, Aleksoto bendruomenė ir seniūnija, VDU Botanikos sode surengė didelę šventę, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Rengiant šventę aktyviai dalyvavo  ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės 212 kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado Zenono Šalnos.

Į šventę susirinko daugybė žmonių – ne tik aleksotiškiai, bet ir iš kitų miesto vietų. Atvyko svečiai net iš Čekijos respublikos. Įvairių kolektyvų šventinį pasirodymą scenoje gražiai vedė savo malonaus balso tarsena buvęs Kauno radijo diktorius Vilius Kaminskas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mintys, minint Prezidento A. Smetonos gimtadienį… (2)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Savo vaikystės dienų tėkmėje ne retai girdėdavau vienos dainos priedainį: geltona, žalia ir raudona – sugrįžk iš užsienio Smetona ir vėl bus laisva Lietuva…   Šie žodžiai kažkodėl mano atmintyje vėl suskambo prieš keletą dienų,  minint  pirmojo mūsų Valstybės Prezidento Antano Smetonos 144-ąsias gimimo metines. Šios dainos žodžiais sovietinės okupacijos metais dauguma žmonių A. Smetoną tapatino su Lietuvos laisve.     

Dabar jau Lietuva laisva, bet, deja, kažkodėl  ir švenčiant mūsų Respublikos gyvavimo šimtmetį, Skaityti toliau

Prasminga pažintinė ekskursija (0)

Prasminga pažintinė ekskursija | Rengėjų nuotr.

Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant 1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu, vadovaujamu iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau vadintą Genocido aukų muziejumi  ir į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą.

Prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus stabtelėjome prie skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto obelisko, kuris tremtinių brolijos „Laptaviečiai“ ir Jakutijos lietuvių bendrijos iniciatyva Skaityti toliau

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis (nuotraukos) (0)

Pagerbta graži Lietuvos partizano V. Balsio-Uosio gyvenimo sukaktis | A. Grigaitienės nuotr.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vykusių minėjimų tęsinys įvyko gegužės mėn. 20 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje, kurioje  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. majoras, buvęs Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys Vytautas Balsys-Uosis šventė savo 95-erių metų gyvenimo  sukaktį.

Sukaktuvininką pagerbti atėjo didelis būrys žmonių. Nuoširdžiais žodžiais jį sveikino atvykęs iš Panevėžio bendražygis – Partizaninio karo kovų dalyvis,  LLKS Prezidiumo pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji.

Skaityti toliau

Adventinės popietės aidas (0)

Ansamblio vadovė mokytoja Alvyda Česienė su savo ansambliečių grupe | A. Grigaitienės nuotr.

Prasidėjus adventui, po triukšmingos ir nevykusios kalėdinės eglės įžiebimo Kauno rotušės aikštėje vykusios ceremonijos, kurioje nebuvo jokios  šv. Kalėdų laikotarpio prasmės, būrys krikščioniškai nusiteikusių žmonių susirinko Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame bute – muziejuje į TS-LKD Kauno sueigos diskusijų klubo adventinį renginį – popietę.

Renginio svečias – žinomas rašytojas ir vertėjas, buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas, taip pat buvęs  Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas, Kanados Monrealio Skaityti toliau

Vėlinių prisiminimo mozaika (nuotraukos) (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą. Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą  mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė  laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva.  Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Palangoje paminėjome Prezidento A. Smetonos gimtadienį (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 10 dieną, Palangos grakščioje  „Baltojoje“ viloje, su būreliu sąjūdiečių, paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines.

Šioje viloje, vasaros metu, Prezidentas atostogaudavo su šeima. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams užėmus Lietuvą, buvo suimta ir ištremta enkavedistų. Tremtyje ir mirė, o jos kapo vieta, nežinomas iki šiol. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą, mini tik šeimos antkapinis paminklas Palangos kapinėse.

Skaityti toliau

Kariškiai apdovanojo ir civilius (nuotraukos) (1)

Medalio kavalieriai su savo artimaisiais | T. Grigaičio nuotr.

Lietuvos Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena iškilmingai buvo minima Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Šis minėjimas turėjo ne tik šventės, bet ir apdovanojimų  išraišką. Jame dalyvavo ne tik kariškiai, bet ir kviestiniai civiliai asmenys. Civiliams skirtu medaliu „Už nuopelnus“, kuriame įrašyti žodžiai „Laisvė, Garbė, Tėvynė“, buvo apdovanoti buvę Vilniaus universiteto lituanistinių studijų studentai Marija Eidukevičiūtė-Trasauskienė, Adolfas Gurskis, Elena Skaudvilaitė, Zigmas Tamakauskas ir Anatolijus Žibaitis, kurie sovietinės okupacijos metais rizikuodami tvarkė lietuvių karių kapus Vilniaus Rasų ir kitose Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo vilties žiburėliai (19)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais,  žymi  mūsų tautą palietusius  svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas,  sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą.  Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau

Kauniečiai susitiko su Vasario 16-osios Akto atradėju L. Mažyliu (0)

L.Mazylis susitikime_Tamakausko nuotrJPG

Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Paneigė kai kurių dabar vadovaujančių  ir save susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Ąžuolyno“ klubo gyvavimo žingsniai (1)

„Ąžuolyno“ klubiečiai mini Prezidento A. Stulginskio Gimtadienį | Z. Tamakausko nuotr.

Neseniai Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, įsikūręs miesto Suaugusiųjų mokymo centre, švęsdamas savo gyvavimo 37-rių metų sukaktį, gražiai paminėjo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo 132-ąsias metines.

Aleksandras Stulginskis – Valstybės ir visuomenės veikėjas,  Vasario 16-osios Akto signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų, publicistas, laikraščio „Tėvynės sargas“ ir „Ūkininko“ redaktorius,  gimė 1885 m. vasario mėnesio 26 dieną Kaltinėnų valsčiaus daugiavaikėje Skaityti toliau

Kauno J. Grušo meno gimnazijoje vyko vertingos istorijos popietės (0)

Klausomasi politologo, LR Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasakojimo apie tarpukario Lietuvos geopolitinę padėtį ir jos diplomatijos vingius | E. Paškauskienės nuotr.

Vasaris pražysta trispalvėmis vėliavomis, žiedais, prisiminimais vartant istorijos puslapius, gilinantis į valstybingumo paslaptis. Istorinė atmintis – versmė, kuri įkvepia prasmingai gyventi ir kurti ateitį.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje vasario 14 dieną vyko istorijos pamoka, kurios metu I – III-ųjų klasių gimnazistai susitiko su gerbiamu svečiu, istoriku Zigmu Tamakausku, žiūrėjo filmą apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.

Svečias įtaigiai pasakojo apie sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes, valstybės pagrindų įtvirtinimą, tarpukario prezidentų vaidmenį Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai… (nuotraukos) (0)

Tankai Budapešto Didžiajame Bulvare 1956 m. | wikipedia.org nuotr.

Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais  metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti  ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje.  Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės.  Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune  ir Vilniuje.

Nuo tų įvykių mus skiria jau 60 metų. Abi kovojusios už savo laisvę tautos,  nugalėjusios  sovietinį imperializmą,  sutraukė nelaisvės pančius. Tačiau istorinė  – lietuvių ir vengrų tautų tuomet  parodytos vienybės atmintis liko gyva. Gyvi ir Skaityti toliau

Pogrindinėje spaustuvėje paminėta Laisvės diena (nuotraukos) (0)

Pogrindinėje spaustuvėje paminėta Laisvės diena | R. Kaminsko nuotr.

Rugpjūčio 31-oji Laisvės diena. Šiemet sukako jau 23 metai, kai iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. Prieš 23 metus 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos pabaiga.

Rugpjūčio 31 d. Kaune, pogrindinėje spaustuvėje „ab“ buvo paminėta Laisvės dieną. Šį minėjimą surengė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Kauno sąjūdis. Renginyje dalyvavo Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Gričiupio seniūnijos seniūnė Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

Kaune buvo susirinkę Tauro apygardos partizanai (2)

Susirinkimo pirmininkas d. mjr. Vytautas Balsys ir atkurtos  TA vadas d. kpt. Gediminas Dapkevičius | Z. Tamakausko nuotr.

Balandžio 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovės menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.  Jame dalyvavo  buvę  partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią, kaip antai – poetas Antanas Miškinis – Kaukas, solistas Antanas Kučingis – Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas  Juozas Lukša – Daumantas ir kt. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

Paminėtas ginkluoto pasipriešinimo dalyvio Jono Čeponio 90-metis (nuotraukos) (0)

Jonas Čeponis švenčia 90-ies metų sukaktį

Su pražydusiais vasariniais žiedais ryškiomis spalvomis ryškėja ir populiariausių vardadienių puokštė. Į tą puokštę įsipynęs ir žinomo Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvio dimisijos pulkininko Jono Čeponio vardadienio žiedas, kuris gražia spalvų gama neseniai pažymėjo 90-tąjį savo gimtadienį.

Daug žmonių sugužėjo jį pasveikinti. Skaityti toliau

Aptarti konkurso „Sąjūdžio keliu“ pasiekimai (nuotraukos) (0)

a.mikoleno-nuotr

Kauno arkivyskupijos muziejuje, artėjant garbingojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties 15-osioms metinėms, drauge su muziejaus vadovybe surengėme Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto inicijuoto tarpmokyklinio konkurso „Sąjūdžio keliu“, skirto Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms pažymėti, aptarimo popietę. Pats Kardinolas buvo aktyviai įsijungęs dar sovietinės okupacijos metais į Lietuvos atgimimo sąjūdį, sveikindamas brėkštančią Lietuvos atgimimo aušrą. Todėl tarsi simboliškai sukvietėme konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius į tą muziejaus menę, kurioje mokykliniam jaunimui daug kartų rengėme Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Ekskursijos įspūdžių kraitelė… (nuotraukos) (0)

Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Baigiantis  mokslo metams, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos 3 ir 4 klasių pradinukams surengėme gyvąją patriotinio ugdymo pamoką – išvyką į Vilnių. Lankėmės Tuskulėnų rimties parke, Signatarų namuose ir Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Mokinius lydėjo pradinukų veiklios mokytojos – Jūratė Valatavičienė, Alma Murzinė bei Violeta Mickevičienė, nuolat besirūpinančios ne tik dalykinių žinių sklaida, bet ir mokinių dvasiniu augimu, sėjant jų jaunose širdelėse  meilės sėklą savo namams, savo aplinkai, savo Tėvynės gyvajai istorijai.

Tuskulėnai – tai sovietinių okupantų žiaurumo gyvo liudijimo vieta. Šioje teritorijoje buvo užkasami 1944 – 1947 metais čekistinių budelių nužudyti žmonės. Jau atkurtos nepriklausomos Lietuvos archeologai, tyrinėję Tuskulėnų dvaro teritoriją, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Prieš keturias savaites į Viešpaties namus iškeliavo įžymus folkloristas, talentingas muzikos pedagogas, violončele grojimo meistras, daugelio ansamblių steigėjas bei vadovas, kraštotyrininkas ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Kazimieras Kalibatas.

Jis amžinam poilsiui atgulė Vilniaus Saltoniškių kapinėse, kuriose ilsisi daug žymių žmonių – muzikantas Petras Biržys – „Pupų dėdė“, Žaslių geležinkelio katastrofoje 1975 metais kitus gelbėjęs ir pats žuvęs žymus kraštotyrininkas Gintautas Masaitis, kompozitorius ir Lietuvos Sąjūdžio veikėjas Julius Juzeliūnas ir kiti.

Naujai supiltą Kazimiero Kalibato kapą palaimino dvasininko ranka, Skaityti toliau

Kauniečiai V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje paminėjo laisvės dieną (nuotraukos) (0)

IMG_6968

Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje įvyko renginys Laisvė būti savimi, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui.

Apie Lietuvos nepriklausomybės ženklus kalbėjo profesorius Stanislovas Sajauskas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas susirinkusius supažindino su paminklais Laisvei ir Nepriklausomybei. Prieškario Lietuvos buvusio užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio dukterėčia Marija Urbšytė Skaityti toliau

Mirė Kazimieras Kalibatas 21-o folkloro kolektyvo įkūrėjas (5)

Kazimieras Kalibatas

Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė: „Šįryt (vasario 25 d.) Anapilin iškeliavo Kazimieras Kalibatas, man brangiausias kaip „čiurlioniukų“ ansamblio įkūrėjas ir pirmasis vadovas, folkloristų bendruomenei žinomas kaip vienas žymiausių folklorinio sąjūdžio dalyvių“.

Kazimieras Kalibatas gimė 1938 m. sausio 29 d. Pakruojo r. Vilūnaičių kaime (6 km nuo Lygumų). Tai muzikas, violončelininkas, pedagogas visas savo jėgas skyręs folkloro judėjimui.

Tai folklorinio judėjimo gaivintojas, visuomenininkas, tai vienas pirmiausių ir vienas kukliausių folkloro atgimimo Lietuvoje pradininkų ir organizatorių, įkūręs net 21 folkloro kolektyvą. Skaityti toliau

Su tautiška giesme į šviesią ir teisingą Lietuvą (nuotraukos) (0)

IMG_5432-K100

Lietuva paminėjo Laisvės gynėjų dieną. Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę Sausio 13-ąją, prisiminti tų kraupių įvykių dalyviai. Nuo 2005-ųjų metų šių įvykių atminimą primena skulptoriaus Dariaus Bražiūno ir architekto Artūro Asausko skulptūra „Aukojimas“, simbolizuojanti rankas į dangų pakėlusią moterį, stovinčią ant didžiulio varpo, kurio apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas, kaip šauksmas, kaip nepriklausomybės simbolis.

Tautiškos giesmės, virtusios Lietuvos himnu, sukurtos dr. Vinco Kudirkos Naumiestyje pirmasis paskelbimas taip pat buvo „Varpe“ 1898 m., Nr. 6. Himno žodžiai visais Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvos himno istorija (4)

Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Žodis himnas kildinamas iš graikų kalbos žodžio hymnos. Tai šventa ir iškilminga giesmė, senesniuose laikuose šlovinanti dievus. Dažniausiai himnai grupuojami į dvi dalis – bažnytinius himnus ir pasaulietinius.

Visos senovės religijos turėjo savo himnus, virtusius dabar jau pačių religijų istorijos dokumentais. Pavyzdžiui, iš himno Nilui, galima sužinoti nemažai žinių tyrinėjant Egipto religijos istoriją. Žydų psalmės – himnai, skirtos vienam tikrajam Dievui garbinti, net sudarė pirmųjų krikščionių liturgijos dalį. Himnus galime rasti ir Šventojo Rašto Naujojo Testamento eilutėse. Tai daug kam žinoma, pavyzdžiui, Magnificat.   Ypač himnų reikšmę liturgijoje iškėlė ketvirtame amžiuje gyvenęs krikščionių teologas ir rašytojas, Skaityti toliau