Kalba pasakyta laidojant a.a. Vytautą Balsį-Uosį
Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau
Vasario 16-osios šventės išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje įvyko knygos „Gyvenęs pagal priesaiką“ sutiktuvės. Tai knyga apie įžymų Lietuvos folklorininką, talentingą muzikantą, muzikos pedagogą, violenčele grojimo meistrą, daugelio tautinių ansamblių kūrėją bei vadovą, kraštotyrininką ir Lietuvos laisvės kovų dalyvį Kazimierą Kalibatą. Knygą sudarė Leonora Žukienė, redagavo Robertas Jurgaitis ir Sonata Jonušaitė. Išleido VšĮ „Versmės“ leidykla.
Įamžinti Žiemgalos krašto šviesuolio K. Kalibato atminimą, išleidžiant knygą, pasiūlė dar per jo šermenis Laimutė Purlienė ir habil. dr. Kazimieras Garšva. Skaityti toliau
Įėjus į Kauno Juozo Grušo meno gimnaziją iš karto į akis krenta skoningai įrengta nuotraukų ir kita ekspozicija, atspindinti vidinį gimnazijos bendruomenės gyvenimą, jos pasiekimus. Čia mokiniai, vadovaujami kvalifikuotų specialistų, greta bendrojo gimnazistinio išsilavinimo, turi galimybę ugdyti ir savo meninius sugebėjimus keramikos, odos, tekstilės technologijų bare. Įvairiuose konkursuose mokykla ne kartą yra laimėjusi nugalėtojų prizus. Jos mokiniai su savo menine programa daug kartų dalyvavo ir Vengrijos ambasados Lietuvoje surengtuose 1956 metų įvykių Lietuvoje ir Vengrijoje minėjimuose. Skaityti toliau
Perskaičius laikraštyje „Tremtinys“ (2019-01-25) publikuotą Gabrieliaus Landsbergio straipsnį „Mums reikia pergalės obelisko“ – pritariame jo teisingoms idėjoms apie mūsų tautos pergalės įprasminimą. Norime šio straipsnio autoriaus mintis praplėsti.
Pakankamai yra jėgų, kurios nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą prie Gedimino pilies sodelyje, Jekaterinos antrosios – prie Katedros, kiti Lukiškėse norėjo įtaisyti mūsų sostinės grobiko – Pilsudskio aikštę. Sovietiniai okupantai Vilniuje pridaigino leninų, stalinų, kapsukų, Skaityti toliau
Sausio 27 dieną įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas, pakvietęs jame dalyvauti buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius, tremtinius, šaulius ir sąjūdininkus. Jis prasidėjo šventomis Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukojo penki kunigai – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Katedros administratorius Evaldas Vitulskis, ceremonijarijus relig. mgr. Artūras Kazlauskas, žinomas disidentas Robertas Grigas ir humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Ambrasas, savo mokslo darbus bei straipsnius pasirašąs dar ir Sasnavos pavarde. Skaityti toliau
Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama.
Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga Skaityti toliau
Rugsėjo 30 dieną, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vienijanti buvusius tremtinius, politinius kalinius bei Laisvės kovų dalyvius, minint iškilaus Lietuvos partizano Aleksandro Grybino-Fausto žūties dieną, surengė išvyką – žygį Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų takais. Su mumis, kelią rodydami važiavo ir LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Pagal numatytą programą pabuvojome Griškabūdyje, A. Grybino-Fausto žūties aplinkoje, Lukšiuose ir Šakiuose.
Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Skaityti toliau
Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, būsimu jų iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada jau buvo palaidoti…
Tai netiesa. Skaityti toliau
Rugsėjo 16 dieną, Aleksoto bendruomenė ir seniūnija, VDU Botanikos sode surengė didelę šventę, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Rengiant šventę aktyviai dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-os rinktinės 212 kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado Zenono Šalnos.
Į šventę susirinko daugybė žmonių – ne tik aleksotiškiai, bet ir iš kitų miesto vietų. Atvyko svečiai net iš Čekijos respublikos. Įvairių kolektyvų šventinį pasirodymą scenoje gražiai vedė savo malonaus balso tarsena buvęs Kauno radijo diktorius Vilius Kaminskas. Skaityti toliau
Savo vaikystės dienų tėkmėje ne retai girdėdavau vienos dainos priedainį: geltona, žalia ir raudona – sugrįžk iš užsienio Smetona ir vėl bus laisva Lietuva… Šie žodžiai kažkodėl mano atmintyje vėl suskambo prieš keletą dienų, minint pirmojo mūsų Valstybės Prezidento Antano Smetonos 144-ąsias gimimo metines. Šios dainos žodžiais sovietinės okupacijos metais dauguma žmonių A. Smetoną tapatino su Lietuvos laisve.
Dabar jau Lietuva laisva, bet, deja, kažkodėl ir švenčiant mūsų Respublikos gyvavimo šimtmetį, Skaityti toliau
Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant 1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu, vadovaujamu iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau vadintą Genocido aukų muziejumi ir į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą.
Prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus stabtelėjome prie skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto obelisko, kuris tremtinių brolijos „Laptaviečiai“ ir Jakutijos lietuvių bendrijos iniciatyva Skaityti toliau
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos vykusių minėjimų tęsinys įvyko gegužės mėn. 20 dieną Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje, kurioje Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. majoras, buvęs Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys Vytautas Balsys-Uosis šventė savo 95-erių metų gyvenimo sukaktį.
Sukaktuvininką pagerbti atėjo didelis būrys žmonių. Nuoširdžiais žodžiais jį sveikino atvykęs iš Panevėžio bendražygis – Partizaninio karo kovų dalyvis, LLKS Prezidiumo pirmininkas dim. pulkininkas Jonas Skaityti toliau
Kauno Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco Kudirkos mirties 118 metų minėjimo išvakarėse ir artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji.
Prasidėjus adventui, po triukšmingos ir nevykusios kalėdinės eglės įžiebimo Kauno rotušės aikštėje vykusios ceremonijos, kurioje nebuvo jokios šv. Kalėdų laikotarpio prasmės, būrys krikščioniškai nusiteikusių žmonių susirinko Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame bute – muziejuje į TS-LKD Kauno sueigos diskusijų klubo adventinį renginį – popietę.
Renginio svečias – žinomas rašytojas ir vertėjas, buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, docentas, taip pat buvęs Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas, Kanados Monrealio Skaityti toliau
Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį, prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias už savo laisvę, kovojusias ir nugalėjusias sovietinį imperializmą. Gera pažymėti, kad šią tuomet parodytą mūsų tautos solidarumą kovojusiai Vengrijai, tą istorinę lietuvių ir vengrų tautų vienybės pademonstruotą atmintį neištrynė laiko sūkuringi vėjai. Ji liko gyva. Skaityti toliau
Rugpjūčio 10 dieną, Palangos grakščioje „Baltojoje“ viloje, su būreliu sąjūdiečių, paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines.
Šioje viloje, vasaros metu, Prezidentas atostogaudavo su šeima. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams užėmus Lietuvą, buvo suimta ir ištremta enkavedistų. Tremtyje ir mirė, o jos kapo vieta, nežinomas iki šiol. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą, mini tik šeimos antkapinis paminklas Palangos kapinėse.
Lietuvos Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena iškilmingai buvo minima Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Šis minėjimas turėjo ne tik šventės, bet ir apdovanojimų išraišką. Jame dalyvavo ne tik kariškiai, bet ir kviestiniai civiliai asmenys. Civiliams skirtu medaliu „Už nuopelnus“, kuriame įrašyti žodžiai „Laisvė, Garbė, Tėvynė“, buvo apdovanoti buvę Vilniaus universiteto lituanistinių studijų studentai Marija Eidukevičiūtė-Trasauskienė, Adolfas Gurskis, Elena Skaudvilaitė, Zigmas Tamakauskas ir Anatolijus Žibaitis, kurie sovietinės okupacijos metais rizikuodami tvarkė lietuvių karių kapus Vilniaus Rasų ir kitose Skaityti toliau
Birželio mėnuo, kaip ir kiekvienais metais, žymi mūsų tautą palietusius svarbius įvykius – lietuviškos spaudos draudimo pradžią, 1926 metais pradėtas transliuoti Lietuvos radijo laidas, sovietų okupaciją, okupanto vykdytą mūsų žmonių genocidą, tremtį, 1949 metais VLIK-o iniciatyva priimtą Lietuvių chartą, Lietuvos Sąjūdžio gimimą, jo organizuotą Gedimino aikštėje pirmąjį daugiatūkstantinį mitingą. Šis birželis turės dar vieną istorinį įvykį – Vilniuje bus paskelbtas palaimintuoju mūsų tautos dvasingumo puoselėtojas ir gynėjas, perėjęs visus sovietinių lagerių baisumus – arkivyskupas Teofilius Matulionis. Skaityti toliau
Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas surašytas buvusio Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Jurgio Šaulio ranka. Paneigė kai kurių dabar vadovaujančių ir save susireikšminusių istorikų (kai kuriems iš jų net mūsų Dainų šventės yra jau kokčios) Skaityti toliau
Kovo mėnesį kasmet pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.
Apie Lietuvos knygnešius ir jų veiklą pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau
Neseniai Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, įsikūręs miesto Suaugusiųjų mokymo centre, švęsdamas savo gyvavimo 37-rių metų sukaktį, gražiai paminėjo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo 132-ąsias metines.
Aleksandras Stulginskis – Valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų, publicistas, laikraščio „Tėvynės sargas“ ir „Ūkininko“ redaktorius, gimė 1885 m. vasario mėnesio 26 dieną Kaltinėnų valsčiaus daugiavaikėje Skaityti toliau
Vasaris pražysta trispalvėmis vėliavomis, žiedais, prisiminimais vartant istorijos puslapius, gilinantis į valstybingumo paslaptis. Istorinė atmintis – versmė, kuri įkvepia prasmingai gyventi ir kurti ateitį.
Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje vasario 14 dieną vyko istorijos pamoka, kurios metu I – III-ųjų klasių gimnazistai susitiko su gerbiamu svečiu, istoriku Zigmu Tamakausku, žiūrėjo filmą apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį.
Svečias įtaigiai pasakojo apie sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes, valstybės pagrindų įtvirtinimą, tarpukario prezidentų vaidmenį Skaityti toliau
Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“. Skaityti toliau
Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje.
Nuo tų įvykių mus skiria jau 60 metų. Abi kovojusios už savo laisvę tautos, nugalėjusios sovietinį imperializmą, sutraukė nelaisvės pančius. Tačiau istorinė – lietuvių ir vengrų tautų tuomet parodytos vienybės atmintis liko gyva. Gyvi ir Skaityti toliau
Rugpjūčio 31-oji Laisvės diena. Šiemet sukako jau 23 metai, kai iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. Prieš 23 metus 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos pabaiga.
Rugpjūčio 31 d. Kaune, pogrindinėje spaustuvėje „ab“ buvo paminėta Laisvės dieną. Šį minėjimą surengė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Kauno sąjūdis. Renginyje dalyvavo Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Gričiupio seniūnijos seniūnė Skaityti toliau
Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą kaukę ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos pasipriešinimą – Birželio 22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.
Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau
Balandžio 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovės menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Jame dalyvavo buvę partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.
Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią, kaip antai – poetas Antanas Miškinis – Kaukas, solistas Antanas Kučingis – Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša – Daumantas ir kt. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą. Skaityti toliau
Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau
Su pražydusiais vasariniais žiedais ryškiomis spalvomis ryškėja ir populiariausių vardadienių puokštė. Į tą puokštę įsipynęs ir žinomo Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvio dimisijos pulkininko Jono Čeponio vardadienio žiedas, kuris gražia spalvų gama neseniai pažymėjo 90-tąjį savo gimtadienį.
Daug žmonių sugužėjo jį pasveikinti. Skaityti toliau
Kauno arkivyskupijos muziejuje, artėjant garbingojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties 15-osioms metinėms, drauge su muziejaus vadovybe surengėme Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto inicijuoto tarpmokyklinio konkurso „Sąjūdžio keliu“, skirto Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms pažymėti, aptarimo popietę. Pats Kardinolas buvo aktyviai įsijungęs dar sovietinės okupacijos metais į Lietuvos atgimimo sąjūdį, sveikindamas brėkštančią Lietuvos atgimimo aušrą. Todėl tarsi simboliškai sukvietėme konkurso dalyvius, mokytojus ir svečius į tą muziejaus menę, kurioje mokykliniam jaunimui daug kartų rengėme Skaityti toliau
