Sekmadienis, 14 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Klaipėdos rajono vietoves

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2022 05 30 17:15
2
Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Klaipėdos rajono vietoves

Prie laisvės kovų muziejaus sodelyje esančio tremtiniams kryžiaus | A. Grigaitienės ir A. Kaminskienės nuotr.

Neseniai įvykęs Lietuvos politinių kalinių tremtinių susirinkimas išsirinko tolimesnius savo struktūros vadovus. Išrinkta valdyba savo pirmininku išrinko jau anksčiau pasižymėjusį savo veiklumu Vladą Sungailą. Naujai išrinktai valdybai iš karto teko susidurti su įvairiomis iškilusiomis problemomis. Pirmučiausiai teko spręsti pačios Sąjungos išlikimo, jos materialinės bazės klausimą.

Šiam klausimui išspręsti pilnas optimistinių kūrybinių minčių naujasis vykdomosios struktūros vadovas V. Sungaila sudarė realų veiklos planą. Tame plane numatyta ne tik materialinė veiklos pusė, bet ir Sąjungos idėjinė šviečiamoji kryptis.

Šią kryptį sudaro įvairūs vietos kultūriniai renginiai, pažintinės išvykos po Lietuvą, geresnis Lietuvos laisvės kovų pažinimas, visuomenės patriotinio pilietinio sąmoningumo stiprinimas.

Skleidžiantis gegužės žiedams, Vlado Sungailos iniciatyva, gražiai talkinant jo ištikimoms pagalbininkėms – Valdybos narėms Vidai Narmontienei, Julijai Jurgelevičienei ir laikraščio „Tremtinys“ redaktorei Audronei Kaminskienei, buvo surengta ekskursija į Žemaitijos krašto Klaipėdos rajoną.

Kelionės metu prisiminėme šiame krašte veikusius partizanus, garsųjį Žemaičių legioną, jo buvusį vadą Joną Semašką-Liepą.

Šiam legionui priklausė Telšių, Tauragės, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Mažeikių ir Raseinių valsčiai. Prisiminėme ir Žemaičių apygardos partizanų vadą Vladą Montvydą-Žemaitį, kurio iniciatyva buvo leidžiami laikraščiai „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“, „Laisvės balsas“.

Su Žemaičių legionu buvo susijusi ir Lietuvos Tautinė Taryba, vadovaujama žinomo laisvės kovų dalyvio Jono Noreikos- Generolo Vėtros.

Svarbiausias mūsų kelionės tikslas buvo pabuvoti Priekulėje – čia aplankyti įsikūrusį Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejų, rašytojos Ievos Simonaitytės namą – memorialinį muziejų, susipažinti su šio miesto istorija., pabuvoti Drevernos apylinkėse.

Priekulė istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1511 metų. Vietovės pavadinimas aiškinamas dvejopai. Vieni jį kildina iš asmenvardžio – buvusio kaimo seniūno Luko Priekulio. Kiti jį sieja su geografine padėtimi: miestas įsikūręs prie Minijos upės kilpos, kuri vadinta „kule“, žemaitiškai – „prie kūlio“…

Priekulė nuo seno garsėjo savo hipodromu ir žirgų lenktynėms. Todėl ir jos herbe yra pavaizduotas raitelis ant auksinio žingsniuojančio žirgo, po juo, papėdėje raudona žuvis – manoma lašiša. Šį herbą sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas, 2002 metais patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Priekulė įeina į Mažosios Lietuvos teritoriją – Klaipėdos kraštą. Ilgą laiką pagal Melno taiką su Vokiečių ordinu ji priklausė vadinamai Prūsijai. Čia 16 amžiaus pabaigoje buvo įkurta evangelikų liuteronų parapija, pastatyta bažnyčia.

Rusijos carų priespaudos metais Priekulėje įsikūrusioje spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški leidiniai, drąsiųjų knygnešių platinti po visą Lietuvą.

Priekulė atiteko Lietuvai po laimėto 1923 metų sukilimo. Čia veikė koklių fabrikas, keramikos gamykla. 1938 metais pastatyta Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, veikė mokykla. Sovietinės okupacijos metais buvo nugriauta karo metu pažeista evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip ir kituose sovietų užgrobtuose kraštuose, buvo brutaliai slopinamas tikėjimo išpažinimas, žalojama tautinė savimonė.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje mus gražiai sutiko jo vedėja Sabina Vinciūnienė. Muziejus įkurtas buvusiame vokiečių žandarmerijos nuovados pastate. Jame veikė policijos nuovada ir buvo įrengtas tarnybinis butas. Kieme stovi ūkinis pastatas ir sandėlis su rūsiu.

Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus | A. Grigaitienės ir A. Kaminskienės nuotr.

Pokaryje šių pastatų komplekse iki 1954 metų vaikė sovietinių čekistų (NKVD) būstinė, kurioje buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę.

Vidiniame kieme buvo išniekinti 80-ties Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko ir Rambyno būrių partizanų palaikai. Žuvusius ar nukankintus partizanų kūnus po kelių parų niekinimo užkasdavo už pastatų esančiame sklype ar sumesdavo į netoliese veikusį durpyną.

Nuo 1997 m. pastate pradėjo veikti Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, kuris 2006 m. tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. Muziejuje sukaupta daug vertingos ir įdomios medžiagos apie Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanų kovas.

Įrengtoje ekspozicijoje apžiūrėjome tremtį ir rezistenciją menančius autentiškus daiktus: rožinį, padarytą iš duonos trupinėlių, žuvies ašaka siūtus ir siuvinėtus dirbinius, odines ir iš karnų pintas vyžas, vario rūdos kolekciją, įvairius kalinių ir tremtinių naudotus indus, tremties lagaminą ir kt.

Rūsyje yra atkurta buvusi saugumo būstinės kalėjimo kamera. Lauko ekspozicijoje į akis krito tikras tremties vagonas.

Prie buvusio sodo namelio, kuriame NKVD kurį laiką laikydavo nužudytų partizanų kūnus, eksponuojamas rąstas, ant kurio vaikščiojo partizanai per Ašvos upelį netoli Veiviržo ir Ašvos susikirtimo vietos.

Tremties vagonas. Priekulė | A. Grigaitienės ir A. Kaminskienės nuotr.

Malonu, kad šiame muziejuje vyksta ir dokumentinių filmų, kuriuose atsispindi vykusio partizaninio karo ir tremties tematika, peržiūros, kiti šviečiamieji užsiėmimai.

Muziejaus aplinką puošia ir jo idėjinę paskirtį pagilina sukurti mažosios architektūros statiniai: koplytstulpis su Sopulingosios Dievo Motinos horeljefu ( jo autorius – tautodailininkas Aldevinas Jasiulis) ir kitas koplytstulpis, sukurtas rajone žinomo tautodailės meistro Vytauto Majoro. Abu paminkliniai koplytstulpiai skirti Žemaitijos partizanams atminti.

Muziejaus gyvybingumą palaiko nuolat vykstantys užsiėmimai, vykstančios patriotinio turinio filmų peržiūros, atspindinčios vykusį partizaninį karą prieš sovietinį okupantą, tremties vaizdus.

Susidomėjimą šiuo muziejumi didina ir čia sukaupta 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro, filosofijos daktaro Jurgio Šaulio Lietuvos žemėlapių kolekcija.
Šie matai žymi rašytojos Ievos Simonaitytės 125-tąsias jubiliejines gimimo metines. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir rašytojos kūrybos reikšmę LR Seimas 2022-uosius metus yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais.

Prisiminę šią Mažosios Lietuvos metraštininkę, Klaipėdos krašto žmonių gyvenimo vaizduotoją, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėją, suskubome nueiti ir į Priekulės mieste Vingio gatvėje ant Minijos kranto įsikūrusį rašytojos memorialinį muziejų.

I.Simonaitytės muziejus | A. Grigaitienės ir A. Kaminskienės nuotr.

Muziejus pradėjo veikti 1979 metais buvusiame rašytos vasarnamyje , kurį pati rašytoja vadino „vasaros rezidencija“. Šiame name ji leisdavo vasaras, čia gimdavo ir jos brandžios kūrybinės mintys. 2009 metais šis muziejus tapo Gargždų krašto muziejaus filialu – atskirai veikiančiu skyriumi.

Į buvusį rašytojos namą įėjome pro jos sodo puošmeną – įšsišakojusį, pasistiebusį lyg mus iš tolo kviečiantį riešutmedį ir jo greta augantį raudonlapį bukmedį. Paukščių čiulbesio fone namo prieangyje mus sutiko besišypsianti muziejaus vedėja. Ji mums trumpai priminė rašytojos Ievos Simonaitytės kai kurias gyvenimo ir kūrybos detales, supažindino su čia eksponuojamais rašytojos asmeniniais daiktais, originaliais dokumentais.

Pamačiusi mūsų susidomėjimą, muziejaus vedėja išėmusi iš spintos mums parodė ir rašytojos iškilminguose susitikimuose dėvėtas sukneles, jos mėgiamą skėtį. Kambariuose pasistengta išsaugoti autentišką 20-tojo amžiaus 7 – 8 dešimtmečio buvusią aplinką – baldus, įvairius suvenyrus, dovanas, meno kūrinius, nuotraukas. Darbo kambaryje eksponuojama jos sudaryta knygų biblioteka , saugomi rašytojos knygų pirmieji leidiniai.

I.Simonaitytės muziejuje | A. Grigaitienės ir A. Kaminskienės nuotr.

Ievos Simonaitytės pirmieji kūriniai buvo atspausdinti vykusio Pirmojo pasaulinio karo tematika 1914 metais „Tilžės keleivyje“. Bendradarbiavo „Prūsų lietuvių balse“, „Lietuvių ceitungoje“, „Klaipėdos krašto žodyje“, „Lietuvos keleivyje“. Paskelbdama savo eilėraščius, apybraižas ir apsakymus, pasirašinėjo „Evutės“, „Eglaitės“, „Sesutės“ slapyvardžiais.

Ieva Simonaitytė visuotinio literatūrinio pripažinimo susilaukė už 1935 metais išleistą romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“, premijuotą Lietuvos valstybine literatūros premija. Šiame romane aukštinamos mūsų tautos dvasinės vertybės, vaizduojamas tragiškas Šimonių šeimos, stengusios išlaikant savo lietuvišką garbę, nenusilenkti atėjūnams.

Sovietinė valdžia stengėsi rašytoją patraukti į savo ideologinę klampynę suteikdama jai aukščiausią ordiną, vadinamą liaudies rašytojos vardą, premijas ir pan. Okupacijos metais ji išleido romaną „Pikčiurnienė“, apysaką „Paskutinė Kūnelio diena“, autobiografinę trilogiją.

Memorialiniame rašytojos name – muziejuje rengiami susitikimai su rašytojais, rengiami šviečiamieji užsiėmimai ir naujų knygų pristatymo popietės. Čia ne kartą lankėsi Klaipėdos bei Šakių krašto metraštininkas, rašytojas, literatūrinių premijų laureatas, talentingas fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius, nuo 1999 metų leidęs išskirtinę iliustruotą Šakių krašto šviesuolių tęstinę enciklopediją „Novužės krašto vaikai“.

Per paskelbtas tarptautines muziejaus dienas muziejuje vyksta vadinamas „Šviesos naktyje“ renginys.

Miesto centre rašytojos garbei stovi jai sukurtas skulptorės Dalios Matulaitės paminklas „Šventvakarių Ėvė“. Tos pačios autorės sukurta skulptūra, virtusi eksponatu, puošia ir Palangos skulptūrų parką.

Toliau susipažinę su miestelio centru, kuriame stovėjo senoji evangelikų liuteronų bažnyčia, vykę dideli turgūs, nukeliavome į „Vikingų kaimą“, kuriame yra įsikūrusi garsioji Vikingų stovykla, vadovaujama klaipėdietės Editos Nurmi.

Edita Nurmi | A. Grigaitienės ir A. Kaminskienės nuotr.

Joje jau laukė mums paruošti pagal vikingų epochos receptus mūsų skoniui neįprasti valgiai. Vieniems jie patiko, kitiems – nelabai. Šios stovyklos šeimininkė Edita Nurmi pademonstravo buvusių kuršių papuošalus, nusakė jų gyvenimo būdą, valgių gaminimo tradicijas, pateikė kai kurių patiekalų receptus. Pavyzdžiui, kuršiai duoną kepdavo su silkės įdaru. Pati Edita per rengiamas šventes kepa strimelių ir dilgėlių duoną su kanapiniu sviestu arba žirnių duoną su varškės, gardintos česnaku bei mėtomis, užtepėle.

Pasisotinę vikingiškais valgiais , atlikome ir edukacinės programos užduotį – susikurti laužą, pasidaryti iš miltų tešlą ir išsikepti bandeles. Šią užduotį, prižiūrint vikingų valgių gaminimo specialistei Editai Nurmi, sėkmingai atlikome, pasivaišinome jau mūsų iškeptais „skanėstais“.

„Vikingų kaimo“ vaišės | A. Grigaitienės ir A. Kaminskienės nuotr.

Tolimesnis mūsų kelias nuvingiavo pro Vilhelmo kanalą, iškastą 19 amžiaus antrojoje pusėje, į J. Gižo etnografinę sodybą. Čia susipažinome su garsėjusio nagingo meistro Jono Gižo kūrybiniais darbais. Jis statė, remontavo Pamario krašto žvejų įvairias burvaltes, darė laivų modelius ir puošnias vėtrunges. Dalyvavome „Žuvies kelio“ edukacinės programos renginyje.

Ekskursiją baigėme apžiūrėdami Drevernos mažųjų laivų uostą, įsikūrusį rytiniame Kuršių marių krante. Uostas įrengtas 2009 metais, pastatytas trimis žvaigždutėmis įvertintas kempingas su 34 aštuonviečiais mediniais poilsio nameliais.

Nežiūrint darganoto oro, daugelis iš mūsų ekskursijos dalyvių kopė į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą pasidairyti į Kuršių marias, į jos vadinamas Mirusias – Pilkąsias kopas.

Grįždami į namus dar ilgai dalinomės šios prasmingos kelionės įspūdžiais, praplėtusios mūsų akiratį, paskatinusios norą dar labiau priartėti protu ir širdimi prie savos žemės slenksčio.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. nuomonė says:
    3 mėnesiai ago

    Teko skaityti, kad Klaipėdos rajono Kantvainių kaime gyveno filosofo Imanuelio Kanto protėviai. Šio kaimo pavadinimas kilo nuo pavardės Kantvainis ,kuri ,matyt, vėliau sutrumpėjo iki Kantas (Kant).

    Atsakyti
    • Panašu says:
      3 mėnesiai ago

      – lt.wikipedia.org/wiki/Kantvainai yra trumpa užuomina:
      Žymūs žmonės
      XVII a. Kantvainuose užeigą turėjo Prūsijos filosofo I. Kanto prosenelis Richardas Kantas. 1698 m. Imanuelio Kanto senelis Hansas Kantas išsikėlė iš Kantvainų į Verdainę.[3] I. Kanto senelis dirbo balniumi Klaipėdoje, o tėvas jau vertėsi tuo pačiu amatu Karaliaučiuje.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

2022 05 07
Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris

Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris

2022 04 20
Z. Tamakauskas. Žmogus ir tamsoje regėjęs šviesą

Z. Tamakauskas. Žmogus ir tamsoje regėjęs šviesą

2022 04 15
Gandrų sugrįžimo diena

Gandrų sugrįžimo diena

2022 03 25
„Katalikų bažnyčios kronika“ | A. Grigaitienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Didelio pasiaukojamo darbo ir drąsos vaisius

2022 03 15
Minaičiuose paminėtos1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės (video)

Z. Tamakauskas. Mūsų tautos pavasarinio Prisikėlimo 32-asis rytmetis

2022 03 06
Vasario 16-oji

Z. Tamakauskas. Prie Vasario 16-osios slenksčio… 

2022 02 15
Tarp Lietuvos ir Švedijos pradeda plaukioti didžiausias keleivinis–krovininis keltas

Tarp Lietuvos ir Švedijos pradeda plaukioti didžiausias keleivinis–krovininis keltas

2022 01 24
Muziejuje – paroda, skirta Klaipėdos krašto dienai

Muziejuje – paroda, skirta Klaipėdos krašto dienai

2022 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse
Lietuvoje

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

2022 08 14
Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose
Įvairenybės

Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

2022 08 14
Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu
Lietuvoje

Kad svorio metimas netaptų ligų maratonu

2022 08 14
Kaip prižiūrėti terasos grindis?
Lietuvoje

Kaip prižiūrėti terasos grindis?

2022 08 14
Kaip paruošti ir džiovinti uogas, vaisius ar grybus, norint ilgiau pasimėgauti jų skoniu ir teikiamais vitaminais?
Lietuvoje

Vasaros derlių ne tik šaldom, bet ir džiovinam

2022 08 14
Techninė apžiūra | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kokie gedimai nustatomi techninėje apžiūroje?

2022 08 14


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20
  • Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  • Įvairių skonių sviestą ruošiame namuose

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 706; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 488; komentarų: 1
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 485; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 477; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 474; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 449; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

by daiva
2022 05 18
0
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Pranešimas skaitytas 2022 m. gegužės 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva...

Skaityti toliau

Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

by Kristina Aleknaitė
2022 05 07
7
Patvirtintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo planas

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Klaipėdos krašto metų minėjimo 2023 metais planą. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitąmet bus minimos Klaipėdos...

Skaityti toliau

Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris

by Kristina Aleknaitė
2022 04 20
0
Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris

Balandžio 23 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys, skirtas rašytojos Ievos Simonaitytės 125-osioms gimimo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Senis apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

Kitas straipsnis
Prezidentūros istoriniame parke įkurtas bioįvairovės kampelis

Prezidentūros istoriniame parke įkurtas bioįvairovės kampelis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai