Šiandien Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) vyksta konkurso dėl NASA stažuočių atrankinis etapas, kurio metu tikrinamos anglų kalbos žinios. Daugiau kaip 20 talentingų studentų, ieškančių naujų ateities galimybių moksle bei besidominčių kosminėmis technologijomis, laiko privalomą anglų kalbos testą.
Kovo mėnesį, MITA paskelbė konkursą dėl stažuočių NASA „Ames“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.
Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau
Vasario 11 d., sekmadienį, nuo 14 val., šalia Aukštosios Fredos dvaro rūmų, užvirs tikros užgavėniškos linksmybės: žygiuos persirengėlių paradas, vilios Užgavėnių mugė, garuos karšta VDU Botanikos sodo žolelių arbata.
Aidės dainos, šokiai ir žaidimai, vyks gražiausių kaukių rinkimai ir apdovanojimai, Lašininio ir Kanapinio mūšis. Deginsime Morę ir, žinoma, atsisveikinsime su žiema. Skaityti toliau
Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro ir trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat gerąsias patirtis turi Skandinavijos šalys ir kaimyninė Estija. Skaityti toliau
Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Pasak ekspertų, šios specialybės patrauklumą lemia nuolatos augantis poreikis – dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai ir pan.
Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose – darželiuose, mokyklose. Todėl visai nenuostabu, kad šios profesijos populiarumas mūsų šalyje skatina aukštąsias mokyklas kurti naujas psichologijos studijų programas, kurios ne visuomet būna akredituotos ar tinkamai parengtos psichologijos studijų procesui vykdyti. Skaityti toliau
Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kuriame prof. Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos.
Šis įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje, VDU Skaityti toliau
Sausio 11 d., 16 val., Kaune, istorinėje Prezidentūroje (Vilniaus g. 33), mokslininkui ir publicistui Liudui Mažyliui, bus įteikiamas Stasio Lozoraičio žurnalistinis apdovanojimas-premija. Premijos mecenatas – ūkininkas, teisininkas Kazys Starkevičius. Dalyvauti kviečiami Lietuvos žurnalistų draugijos nariai ir visa šalies visuomenė.
Lietuvos visuomenė profesorių politologą Liudą Mažylį labiausiai įsidėmėjo dėl pernai jo surastų 1918 m., vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tačiau prof. L. Mažylis ne mažiau nuveikė populiarindamas Lietuvoje Skaityti toliau
Šiandien vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur – tai būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties. Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų–lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį Google Translate. Skaityti toliau
Situacija Lietuvos aukštajame moksle tokia… Jis – labai, tiesiog siaubingai nekokybiškas, todėl jį reikia skubiai reformuoti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Ypač, kol dar niekas iš Gedimino pr. 11 neišspyrė pono Sauliaus Skvernelio su jo „profesionalais“.
Bet gal pirmiausia – apie statybas. Žinia, kad pati statybų kaina yra vienoda nepriklausomai nuo to, kur kas nors statoma. Bet pastatyto pastato pardavimo kaina anaiptol nevienoda – kuo vieta prestižiškesnė, tuo kaina didesnė. Sklypas prie Neries, priešais Seimą, kurį turi nelaimę užimti Lietuvos edukologijos universitetas, – viena iš prestižiškiausių vietų Vilniuje. Skaityti toliau
Kilus abejonėms dėl anksčiau išsakytų Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenės ketinimų jungtis su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), rugsėjo 6 d. suorganizuota LEU bendruomenės nuomonės apklausa dėl LEU tapimo VDU Švietimo akademija Vilniuje.
90,17 nuošimčių dalyvavusių apklausoje išreiškė pritarimą dėl tapimo VDU Švietimo akademija Vilniuje. Už pasisakė 211 iš 234 balsavusiųjų. Skaityti toliau
Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.
Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų
Birželio 8 d. paskelbtame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2018“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko tarp 3 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir išliko nepralenkiamu lyderiu Lietuvoje pagal tarptautiškumą. Pasauliniame reitinge VDU buvo įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Lietuvos Edukologijos universiteto bendruomenė kreipėsi į Seimo pirmininką, Seimo narius, Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, taip pat Ministrą pirmininką, Švietimo ir mokslo ministrę siekdami išreikšti kitą nuomonę dėl LEU jungimo prie kitų aukštųjų mokyklų tikslingumo.
Dokumente pabrėžiama, kad nors LEU vadovybė sudaro įspūdį, kad LEU bendruomenė vieningai siekia jungties su Vytauto Didžiojo Universitetu, taip nėra. Atskirose LEU katedrose demokratiškai įvykdytų Skaityti toliau
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės ir Seimo narių nesutarimus dėl aukštojo mokslo reformos vertina kaip rimtą situaciją, tačiau teigia, kad partija neskyla.
„Aš tikrai nenoriu to vertinti kaip skilimo, bet yra tikrai rimta situacija“, – sakė S. Skvernelis.
Jis kritikuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo, Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko Eugenijaus Jovaišos veiksmus skubinant sprendimus dėl Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. Apie tai Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pranešė abiejų universitetų atstovai, kurieapsilankė drauge suVDU Tarybos Pirmininko Prezidentu Valdu Adamkumi.
„To siekia patys universitetai. Noras paruošti aukšto lygio mokytojus Lietuvai yrasveikintinas“, – sako parlamento vadovas V. Pranckietis. Skaityti toliau
Iš jau ne vieną mėnesį viešojoje erdvėje sklandančių diskusijų ir kalbų atrodo, kad dauguma tų, kurie pasiryžę priimti sprendimus, suprato demografinės padėties grėsmes dabartinei ir tolesnei Lietuvos raidai. Reikia tikėtis, kad tai virs konkrečiais veiksmais. Tačiau norint, kad veiksmai būtų adekvatūs padėčiai, labai svarbu, kad jie remtųsi tinkama ir profesionaliais mokslo tyrimais grindžiama informacija. Vienas svarbiausių šio straipsnio tikslų yra trumpai aptarti susiklosčiusią Lietuvos demografinę padėtį ir išryškinti prieštaringus pastarųjų metų pokyčius. Skaityti toliau
Gruodžio 16 d. Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje dvi kadencijas prezidento pareigose dirbęs VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas regalijas perdavė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriui prof. Juozui Augučiui.
Į baigiamąjį II-ojo pusmečio LURK posėdį Vilniuje rinkosi Lietuvos universitetų vadovai. Posėdyje konferencijos nariai diskutavo su naująja Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Skaityti toliau
Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.
Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.
1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau
Lapkričio 3-ąją prezidentui Valdui Adamkui sukanka 90-metų. Garbingą jubiliejų V. Adamkus švęs Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kuriame jis eina Tarybos pirmininko bei Atkuriamojo Senato nario pareigas. Lapkričio 5-ąją dieną (šeštadienį) prezidento pasveikinti į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiąją salę (S. Daukanto g. 28, Kaunas) susirinks apie 700 iškiliausių Lietuvos žmonių ir geriausių prezidento bičiulių.
Kaip teigia VDU rektorius Juozas Augutis, prezidentas yra išskirtinė asmenybė universitetui ir apskritai Kauno miestui, kuris yra gimtasis V. Adamkui. Skaityti toliau
Šiandien, liepos 14 d., Prancūzija švenčia Bastilijos dieną – nacionalinę šventę, kuri pagerbia dieną, kai paryžiečiai įsiveržė į Bastilijos tvirtovę ir pradėjo Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją. Kartu su prancūzais švenčia ir besiplečiantis frankofoniškasis pasaulis: šiandien prancūziškai kalba beveik 300 milijonų žmonių 77 valstybėse, o netolimoje ateityje jų skaičius turėtų išaugti daugiau nei dvigubai. Tarptautinę veiklą vykdančios institucijos ir įmonės šių tendencijų neignoruoja – darbuotojų, greta savo gimtosios ar anglų kalbos dar mokančių ir prancūzų kalbą, trūksta, todėl jie yra itin paklausūs. Skaityti toliau
Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.
A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Skaityti toliau
„Tam, kad technologija būtų išties nuostabi, ji privalo būti susieta su meniškumu. Technologijos sąjunga su laisvaisiais menais, humanitariniais mokslais – tai įaugę į „Apple“ DNR. Būtent dėl to mūsų širdys dainuoja“, – yra pasakęs garsiosios korporacijos „Apple“ įkūrėjas, buvęs jos vadovas Styvas Džobsas. Tačiau nepaisant to, laisvųjų menų, humanitarinių bei socialinių mokslų potencialas sąjungoje su kitais mokslais Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas.
Balandžio 22 d. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) organizuojama II-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“.
Šių metų konferencijos plenarinės sesijos tema – „Vytauto Kavolio kultūros dirbtuvėse: asmuo ir idėjos“. Joje apie sociologo vaidmenį visuomenėje diskutuos prof. Vytautą Kavolį pažinoję ir su juo kartu dirbę prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, prof. dr. Vylius Leonavičius, prof. dr. Artūras Tereškinas bei doc. dr. Dainius Genys.
Spartėjant gyvenimo tempui, susiduriame su darbų gausa, kuriems atlikti kartais neužtenka motyvacijos. Būtent nuolatinis skubėjimas neretai sukelia stresą. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologo doc. dr. Aido Permino, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. „Stresas mobilizuoja organizmą iškilus mums neįprastoms aplinkybėms. Jo metu žmogus yra pajėgesnis, labiau susikoncentravęs, motyvuotas įveikti sunkumus, net jo nuotaika yra geresnė“, – teigia VDU Teorinės psichologijos katedros docentas, biomedicinos mokslų daktaras. Šiandien domimės, kur glūdi mūsų perfekcionizmo šaknys, kaip išlaikyti motyvaciją bei nepasiduoti stresui.
Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedra nuo 2016 m. rudens kviečia studijuoti atnaujintą etnologijos ir folkloristikos magistrantūros Lyginamųjų kultūrų studijų programą.
Šiemet šioms studijoms numatyta skirti 8 nemokamas, valstybės finansuojamas vietas. Į studijas priimami humanitarinių ir socialinių mokslų bakalauro laipsnį įgiję studentai, pabaigę bakalauro studijas universitete ar kolegijoje.
Studijos trunka dvejus metus: 1,5 metų vyksta paskaitos, ketvirtasis pusmetis skirtas tik magistro darbo rašymui.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Milda Ališauskienė laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įsteigtą „Fulbright“ stipendiją. Ši stipendija religijų įvairovę ir religingumo pokyčius Lietuvoje tyrinėjančiai mokslininkei suteikia galimybę penkis mėnesius stažuotis Kalifornijos universitete, Santa Barbaroje.
Sociologė M. Ališauskienė nuo sausio mėnesio darbuosis Kalifornijos universiteto Religijos mokslų katedroje, Skaityti toliau
Lapkričio 18 d., trečiadienį, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks Latvijos Respublikos Nepriklausomybės šventei (lapkričio 18 d.) pažymėti skirti renginiai.
Prieš 97 metus – 1918 m. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.
1918 metų lapkričio 25 d. Latvijos nepriklausomybę pripažino Vokietija, 1920 metų balandžio 11 d. tai padarė ir Rusija. Latvijos nepriklausomybė truko iki 1940 m. J.Ribentropo – V.Molotovo pakto, po kurio ji buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Skaityti toliau
Vos prieš metus pristatę savo verslo idėjas, Lietuvos studentai šiandien jau užsiima sėkminga veikla ir ieško arba jau rado partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Investuotojų dėmesį jie traukia novatoriškomis, gamtai ir žmogui draugiškomis idėjomis: nuo įsibrovėlių saugančiais bepiločiais orlaiviais, gėrimais su imuninę sistemą stiprinančiomis bakterijomis, iš panaudotų skardinių pagamintu saulės energijos kolektoriumi ir kitomis inovacijomis.
Projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ dalyvavę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai prieš daugiau nei metus pristatė šiuolaikiškas, inovatyvias verslo idėjas, Skaityti toliau
Atsižvelgiant į studentų skaičiaus mažėjimą ir lig šiol nepakankamą studijų ir mokslo kokybę bei neefektyvų infrastruktūros išteklių panaudojimą Lietuvos universitetuose, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio pasiūlytam universitetų bendradarbiavimo modeliui – universitetų klasterių kūrimui, kuriame dalyvautų VDU, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. Diskusija vykdoma ir su Klaipėdos universitetu. Klasteris yra atviras, todėl ateityje prisijungti gali ir kiti universitetai. Skaityti toliau
Šių metų liepos 20 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, prasidės intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šie kursai į Kauną sukvies užsienio šalių piliečius ir pasaulio lietuvius, norinčius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą.
Pasak kursų vadovės, VDU tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, VDU tapo svarbiu traukos centru visiems, besidomintiems mūsų šalies kalba ir kultūra. „Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai – puiki proga pažinti, pabendrauti, pabūti kartu su Skaityti toliau
