Žymos archyvas: Vilnijos kraštas

O. Strikulienė: SOS! Braunasi kalbos užmušimo įstatymas (24)

Lenkakalbių piketas Vilniuje | J. Česnavičiaus nuotr.

Į opoziciją pasitraukusi Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nutarė piliečiams parodyti, jog dar egzistuoja. Nes piliečiai jau labiau atsimena ne frakciją, bet frakcijos nario Algirdo Syso „karlomarksiškus“ ūsus ir barzdą. Lengviausia save priminti sukėlus skandalą, sumaištį, viešas diskusijas. Tad ir septyni socialdemokratai, matyt, ir patys netikėdami, kad juos palaikys Seimas, pasiūlė įstatymo pataisą. Visose šalies teritorijose, kur tautinė mažuma sudaro gyventojų trečdalį, įteisinti savivaldybėse ir valstybės įstaigose dvikalbystę. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau

Kaip pačiam pasigaminti tradicines langines? (nuotraukos) (0)

Tradicinė Vilnijos langų puošyba

Tradicinė medinių namų puošyba – labai kūrybiškas ir nesudėtingas amatas, kurio gali išmokti kiekvienas, besidomintis tradicine architektūra ir norintys papuošti savo šimtmetį skaičiuojantį ar vos pernai pastatytą medinį namą. Tam reikia visai nedaug – gauti žinių apie apylinkėse vyraujančią puošybą ir ornamentiką bei, žinoma, šiek tiek praktinių įgūdžių.

Na o jų įgyti galėsite jau liepos 12 d., 12 val., Vilniaus rajone esančiame Mozūriškių kaime. Ten esančiose „Lobių dirbtuvėse“ Neries regioninio parko direkcija organizuoja atvirą ir nemokamą praktinę – edukacinę pamoką apie medinių Vilnijos krašto pirkių puošybą. Jos metu sužinosite, Skaityti toliau

Atgims tradicinė pirkių puošyba (0)

Su pirmają vasaros diena Šilėnų etnokultūrinio draustinio prieigose, Neries regioniniame parke, prasidėjo ornamentų piešimo ir medžio pjaustymo darbai. Kartu su VŠĮ „Lobių dirbtuvės“, vietos gyventojais ir moksleiviais, vilniečiais bei visais besidominčiais, Neries regioninio parko direkcija įgyvendina projektą „Mūs pirkelė dailiai inrėdzyta“. Projekto tikslas – atgaivinti ir skatinti tradicinę Vilnijos krašto kaimų pastatų puošybą.

Visą vasarą Mozūriškių km., Vilniaus raj., įsikūrusiose dirbtuvėse nagingi meistrai ir kultūros paveldu besidomintys moksleiviai, vietos gyventojai ir vilniečiai gamins langų puošybos elementus, langines, Skaityti toliau

P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje? (27)

tautines mazumos_voruta.lt

Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai?

Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir miestelių, vietovių, hidronimų pavadinimus, Lenkijos teritorijoje esančio Seinų-Punsko krašto miestelių lietuviški pavadinimus yra autentiški t. y. ankstesni, nei vėliau sukurti šiandieniniai lenkiški lietuviškų pavadinimų analogai. Ne taip istoriškai seniai, dar iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16-ąją, čia buvo tikrų tikriausia Lietuva, Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas (3)

Valentinas Stundys | Moletai.lt nuotr.

Ką tik Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta grupė paskelbė savo rekomendacijas dėl XVI Vyriausybės programos tautinių mažumų srityje nuostatų įgyvendinimo.

Šios grupės darbe dalyvavo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, jos vadovas – Kultūros ministerijos viceministras Eduardas Trusevičius.

Džiugu, kad grupė nepatvirtino kai kurių savo, o gal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), rekomendacijų. Vadinasi, dar turime valstybiškai atsakingai besielgiančių valstybės tarnautojų. Skaityti toliau

A. Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės (8)

Ar­vy­das Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais pri­sta­tė pje­sę „Šir­dis Vil­niu­je“. Per is­to­ri­jos pri­zmę au­to­rius pa­žvel­gė į nū­die­ną | siauliukrastas.lt, G.Baranausko nuotr.

Kal­bė­da­mas apie šių die­nų lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kius, ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas, fi­lo­so­fas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Ar­vy­das Juo­zai­tis Šiau­liuo­se pri­sta­tė is­to­ri­nį tra­gi­far­są „Šir­dis Vil­niu­je“. Pa­sak A. Juo­zai­čio, nors Lie­tu­va, bu­vu­si ga­lin­giau­sia im­pe­ri­ja, su­ny­ko, im­pe­ri­nio bū­do žmo­nės li­ko.

He­ro­jai su­si­tin­ka po mir­ties

„Pa­ga­liau da­rau, ko no­rė­jau vi­są gy­ve­ni­mą – ra­šy­ti. Dvejus su puse me­tų tik ra­šau. Man ar­ti­ma dra­ma­tur­gi­nė gys­la“, – sa­kė A. Juo­zai­tis Skaityti toliau

K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai (96)

Kazimieras Garšva

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Lenkija kurčia (46)

Vilnijos krašte veikiantis Valdemaras Tomaševskis kartu su imperinių Lenkijos sluoksnių strategais sapnuote sapnavo, kada jų žodžiai pasieks Lenkijos prezidento ir premjero liežuvįNėra Lietuvos?

Prieš savaitę susitiko Lietuvos ir Lenkijos rašytojai. Ne visi, bet viršūnėlės, susitelkusios po tarptautine PEN centro vėliava. Pasižiūrėjo vieni kitiems į akis ir išsižiojo iš nuostabos: dvidešimt metų nesimatę. Ir toks keistas, kosminis jausmas apėmė: tuščiai praskriejo gyvenimo šmotas. Visą pasaulį visi aplakstė, egzotikų prisiuostė, o kad būtų artimiausią kaimyną pažinę? Taigi paskutinėje Skaityti toliau

Lenkų intelektualai R.Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje (5)

Šarūnas Černiauskas, www.delfi.lt

 DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lenkijos akademinis elitas, regis, gerokai susipriešino dėl santykių su Lietuva. Prieš porą savaičių būrys intelektualų viešu laišku ragino užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį taisyti pašlijusius kaimynių santykius, o dabar dar gausesnės profesūros pajėgos viešai prašo, kad ministras užkirstų kelią lenkų tautinės mažumos engimui.

Šį intelektualų laišką, pasirašytą kelių dešimčių Varšuvos bei Lodzės universitetų Skaityti toliau

A.Juozaitis. Liberalus teroras – III (12)

Arvydas Juozaitis, www.respublika.lt

Arvydas Juozaitis

Vilnijos kraštas – lakmuso popierėlis

Pastarųjų metų kalbas apie Lenkijos politiką Lietuvos adresu girdi net negimę kūdikiai. Apie Lenkijos aukščiausios valdžios pareigūnų ketinimus keisti lietuvių kalbos erdvę ir siaurinti Lietuvą – žino kiekvienas.

Tačiau ką daro politikai? Politikai yra politikai – jie kalba viena, o dažnai daro visai priešingai. Skaityti toliau