Klastinga liga vėžys vis dažniau pasiduoda šiuolaikiniams gydymo būdams, o jos sukeltus pašalinius poveikius mažina naujausi mokslo pasiekimai.
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo gydytojo onkologo-chemoterapeuto Alvydo Česo, pagrindinis onkologinių ligų gydymo būdas – chirurginis. Po operacijos, siekiant sunaikinti vėžio pėdsakus organizme, Skaityti toliau
Tie, kurie jau išgirdo sunkią diagnozę, svarbu ne tik gydymas ir vaistai, bet ir psichologinė pagalba, artimųjų parama, visuomenės supratimas. Specialistai ir vėžį įveikę žmonės pažymi, kad didžiausia klaida, kurią daro aplinkiniai, yra gailestis. Jo sergantiems tikrai nereikia.
Eglė Mėlinauskienė, sunkiomis ligomis sergantiems vaikams padedančios organizacijos „Mamų unija“ įkūrėja ir vadovė, pati žinanti, ką reiškia skaudi vėžio diagnozė, sako, kad sužinojęs apie ligą žmogus pajunta labai daug emocijų: nuo sumišimo iki baimės. Skaityti toliau
Jungtinė onkologijos srityje dirbančių specialistų komanda iš Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) sako, jog labai svarbu, kad naujausia informacija apie naujausius diagnostikos ir gydymo būdus bei apie naujas krūties rekonstrukcijos galimybes, pasiektų kiekvieną moterį, kuriai tai svarbu: jai būtina žinoti, kaip šiuolaikiniais metodais diagnozuojamas ir gydomas krūties vėžys, kokios galimybės atkurti krūtį, kurios netenkama dėl onkologinės ligos. Kad NVI klinikose besigydantiems ligoniams būtų jaukiau ir daugiau gerų emocijų – vaistinių tinklo ir NVI vykdyto socialinio projekto „Prisimink ir pasirūpink onkologinėmis ligomis sergančiais ligoniais“ rezultatas – NVI ligonių biblioteka, kuriai knygas surinko visi Lietuvos žmonės. Skaityti toliau
Įsibėgėjo bendras „Gintarinės vaistinės“ ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) renginys – „Prisimink ir pasirūpink onkologinėmis ligomis sergančiais ligoniais“. Į visas „Gintarinės vaistinės“ vaistines, galima atnešti ir specialiose lentynose palikti jau perskaitytas knygas, kurios bus perduotos NVI besigydantiems, vėžiu sergantiems pacientams. Šio socialinio projekto tikslas – surinkti knygų biblioteką, kuri padėtų palengvinti emocinę būseną sudėtingą gydymą išgyvenantiems žmonėms.
Lietuvos gyventojų sveikatos statistika verčia nerimauti – vėžiu sergama vis dažniau. Vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet nustatoma beveik 18 tūkst. naujų onkologinių Skaityti toliau
Briuselyje vykusiame Apeliacinio komiteto posėdyje pavyko pasiekti susitarimą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo. Kvalifikuota balsų dauguma buvo nuspręsta leisti glifosatą naudoti dar penkerius metus. Už tokį sprendimą kartu su Lietuva balsavo dar 17 valstybių, 9 buvo prieš, o viena susilaikė.
Po Apeliacinio komiteto sprendimo Europos Komisija turi priimti įgyvendinimo reglamentą dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo 5 metų laikotarpiui. Skaityti toliau
Pastaruoju metu vis, daugiau kalbama ne tik apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir apie sėkmingus šių ligų gydymo atvejus, žmones, kurie net ir išgirdę diagnozę sugeba gyventi spartų ir kokybišką gyvenimą. Tokios ligonių papasakotos istorijos nuteikia viltingai, o Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė sako, kad šiais laikais onkologinė liga yra tik viena iš lėtinių ligų, bet tikrai ne nuosprendis.
„Onkologinė liga, kaip ir kitos lėtinės ligos, ilgai, kartais ir sunkiai gydomos, tačiau tai jokiu būdu nėra nuosprendis. Juk šiuo metu, priklausomai nuo kiekvienos situacijos, nuo Skaityti toliau
Mokslu pagrįsta, kad transriebalai (kitaip vadinami riebalų rūgščių transizomerai) maisto gaminiuose gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą, nutukimą, gali turėti žalingą poveikį nėštumui ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat patvirtinta, kad šie riebalai yra 4–5 kartus labiau toksiški, nei sotieji riebalai.
Nors transriebalų kiekis maisto gaminiuose Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningai reglamentuotas, tačiau kai kurios valstybės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus. Nuo 2019 m. prie šių šalių prisijungs ir Lietuva, tai numatyta šiuo metu derinamame teisės akte. Kelerius metus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdytų tyrimų Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų sveikatos statistika verčia nerimauti – vėžiu sergama vis dažniau. Vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami 4 šios ligos tipai: plaučių (1.5 tūkst.), krūties (1.5 tūkst.), prostatos (2.5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai. Nors onkologinės ligos visuomenėje vis dar minimos su baime, gydytojai ramina, kad šiandien tai jau nebėra ta liga, nuo kurios būtinai mirštama, o kai kurie ligos tipai yra visiškai išgydomi. Skaityti toliau
Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių reiškinių. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Šeimos ir konsultacijų klinikos – „Endemik“ gydytoja Elena Šopytė sako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.
Saulėtą rugpjūčio 2-os d. popietę į Santaros klinikų aikštelę žvelgė daug smalsių akių. Lietuvos šonaslydžio čempionato semipro ir pro lygų pilotai su rėmėjų atributika papuoštais ryškiais sportiniais automobiliais atkeliavo aplankyti onkohematologijos skyriaus vaikų, kurie kovoja su ypač sunkia ir agresyvia liga – vėžiu. Šis vizitas – „All United“ iniciatyvos dalis. Pagrindinis šonaslydžio renginys įvyks rugpjūčio 15 d. Kačerginėje, kur „drifteriai“ kvies lėšas už gerai praleistą laiką skirti vėžiu sergantiems vaikams, globojamiems paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“. Skaityti toliau
Kovai su „nebyliuoju“ vėžiu: naujas socialinis projektas
Vis dar dažna moteris Lietuvoje nesitikrina reguliariai pas ginekologą, nes bijo, nes neranda laiko, nes nejaučia poreikio. Tačiau kai pasiryžta, kartais pas ginekologą patekti yra taip sunku, kad dingsta visa motyvacija. Tai ir lėmė „Moterys kalba“ projekto „Žinoti yra drąsu“ atsiradimą. Šiuo projektu siekiama paskatinti moteris nebijoti kalbėtis Lietuvoje vis dar tabu tema apie gimdos sveikatą ir reguliarų lankymąsi pas ginekologą paversti savo įpročiu. Būtent tai gali padėti išvengti vidutiniškai 5 moterų gyvybes per savaitę nusinešančio gimdos kaklelio vėžio. Skaityti toliau
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Skaityti toliau
Onkologinės ligos diagnozė – psichologinis iššūkis tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, todėl 30–40 metų amžiaus ligoniai paprastai nuo artimųjų slepia savo diagnozę ir ligos gydymą. Pasak gydytojo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino, pacientai tokį savo elgesį paaiškina tuo, kad nori gydytis savarankiškai, nesukeldami jaudulio artimiesiems. Vyresni elgiasi atvirkščiai – ne tik neslepia, bet ir prašo šeimos narių pagalbos tiek gydymosi procese, tiek jam pasibaigus. Tačiau svarbiausia tai, kad kreipiasi nemažai tokių pacientų, Skaityti toliau
Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik Skaityti toliau
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo vėžio. Pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis: dažniausias moterų piktybinis susirgimas yra krūties, o vyrų – priešinės liaukos vėžys. Lietuvoje šiuo metu yra apie 90 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, iš kurių beveik 19 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, nes vėžiu susirgusiems žmonėms dabar yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda gerų rezultatų. Skaityti toliau
Išgirdus sunkios ligos diagnozę tampa neramu. Dar neramiau, jei ta liga – vėžys. Vyrai, sužinoję prostatos vėžio diagnozę išsigąsta, o vėliau – prisimena girdėtas istorijas ir įvairius prasimanymus. Istorijos yra įvairios, nes kiekvienas sergantis žmogus – nepakartojamas, kaip ir jo ligos vingiai. Tiesa, prostatos vėžį gydantys gydytojai yra optimistiškesni, nes ši liga Lietuvoje yra gerai gydoma, nauji ir modernūs gydymo būdai teikia vilties.
Lietuva žengė dar vieną labai svarbų žingsnį, kad baisioji sąvoka „vėžys“ nebebūtų tokia bauginanti. Pradėjus bendradarbiavimą su revoliuciją onkologinių ligų gydyme sukėlusiais belgais, aukšto piktybiškumo centrinės nervų sistemos navikais sergantys vaikai sulauks kokybiškesnio nei anksčiau, specialiai jiems pritaikyto gydymo.
Vaikus tirs ir Lietuvoje, ir Belgijoje
Jau XX amžiaus antroje pusėje buvo įsitikinta, kad vėžys – genetinė liga. Skaityti toliau
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1,5 mln. žmonių, kurie pagal savo amžių gali dalyvauti prevencinėse programose ir nemokamai išsitirti dėl vėžio ir kitų klastingų ligų, tačiau tai padaro tik kas antras žmogus. Tai reiškia, kad būtų galima išgelbėti kur kas daugiau gyvybių, nei dabar, jei žmonės būtų aktyvesni ir mažiau abejingi.
„Mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose nemokamai gali dalyvauti atitinkamo amžiaus sulaukę žmonės, kuriems rizika susirgti yra didžiausia. Skaityti toliau
Vilniuje trečiadienio, lapkričio 9 dienos, pavakare surengta socialinė akcija „Pasitikrink ir gyvenk!“, skirta pagerbti onkologinių ligų aukas.
Gedimino prospektą nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų nušvietė įspūdingas 8 tūkst. degančių žvakučių takas – būtent tiek gyvybių kasmet Lietuvoje pasiglemžia vėžys.
Kasmet gaunama daugiau nei 17 tūkstančių pranešimų apie naujai nustatytas vėžines ligas.
Vėžinės ląstelės – tai pakitusios organizmo ląstelės, įgijusios nenormalių savybių: jos neribotai ir nevaldomai dauginasi, Skaityti toliau
Įsivaizduokite tokį pasaulį, kuriame kiekvienas pacientas turėtų tik jam individualiai pritaikytą gydymo metodą, paremtą aukščiausio lygio tyrimais bei ilgai kaupta mokslinių ir klinikinių tyrimų duomenų apie vėžį baze. Nors daugumai lietuvių tokia galimybė dar vis atrodo tarsi svajonė, tačiau sparčiai pasaulyje plintantis diagnostinis tyrimas jau tampa realybe.
Pastaruoju metu buvo įrodyta, kad vėžys yra genetinė liga: ji vystosi dėl tam tikrų genų mutacijų, Skaityti toliau
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad moterys vis dar nepakankamai dalyvauja prevencinėje programoje dėl krūties vėžio, pagal kurią galima nemokamai išsitirti dėl šios ligos. Deja, tik nedidelė dalis jų taip padarė. Tad VLK ragina moteris nuo 50 iki 70 metų aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus pasitikrinti ir užkirsti kelias klastingai ligai.
Nuo šios programos įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2005 m., savo sveikata besirūpinanti penkiasdešimtmetį perkopusi moteris jau galėjo pasitikrinti net 5 ar 6 kartus. Deja, tokių aktyviausiųjų yra nedaug. Skaityti toliau
Spalio 8 d. 1000 km „Širdies žygis“, skirtas surinkti aukoms, už kurias bus nupirkta medicininė įranga vėžiu sergantiems vaikams, jau persirito į antrą pusę. Pėsčiomis per Lietuvą einantis 35 metų tauragiškis Saulius Bagdonas jau įveikė 841 km., liko apie 400.
Tauragiškis Saulius Bagdonas nusprendęs aktyviai padėti sergantiems vaikams, sumanė pėsčiomis apeiti Lietuvą. Savo žygį pavadino „Širdies žygiu“. Saulius daugiau nei 1000 kilometrų ketina įveikti maždaug per 40 dienų. Skaityti toliau
Jau beveik dveji metai kaip visoje Lietuvoje įgyvendinama prevencinė Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (prieš tai minėta programa buvo vykdoma tik keliose šalies apskrityse). Pernai pagal ją į šeimos gydytojus kreipėsi ir nemokamai išsityrė daugiau nei 210 tūkstančių žmonių. Už jiems suteiktas paslaugas ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėjo daugiau nei 2,63 mln. eurų.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios
Naujas gydymo būdas, kurio metu organizmo imuninė sistema iš naujo užprogramuojama kovoti su vėžio ląstelėmis, leido daugiau nei 90 proc. nepagydomai sergančių ligonių grįžti į palankesnę stadiją.
Gydymo metu iš leukemija sergančių pacientų buvo paimtos baltosios kraujo ląstelės, modifikuotos laboratorijoje ir vėl grąžintos į organizmą. Šios ląstelės paprastai veikia tarsi bombos, sunaikinančios sergantį audinį. Skaityti toliau
Vasario mėnuo – burnos vėžio žinomumo mėnuo. Jo metu siekiama priminti ir pacientams, ir gydytojams, kad burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ne tik ėduonis, perodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai.
Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, Skaityti toliau
Vasario 4 diena skiriama pasaulinei kovai su vėžiu – tai itin aktualu beveik 3 proc. Lietuvos gyventojų, sergančių šia liga. Vėžys – labiausiai bauginantis susirgimas, kuris, nepaisant šiuolaikinės medicinos pasiekimų, vis dar apipintas mitais. Daugumai žmonių jis vis dar atrodo kaip mirties nuosprendis: pacientus gąsdina ne tik diagnozė, bet ir vėžio gydymas, kuris yra sudėtingas ir neretai sunkiai pakeliamas, tad, norėdami pasveikti, žmonės griebiasi įvairiausių metodų – kartais netgi burtų. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto tyrėjai bendradarbiaudami su mokslininkais iš Kanų ir Notingamo universitetų, pasinaudodami naujomis skaitmeninės patologijos technologijomis, sukūrė unikalias vėžio audinio netolygumo vertinimo metodologijas. Naujų žymenų pritaikymas ankstyvai ligų diagnostikai ir tikslinio gydymo parinkimui yra pagrindinis iššūkis žmogaus patologijos tyrimuose.
Metodologijos paremtos inovatyviomis loginėmis ir matematinėmis procedūromis bei įrankiais – sisteminga naviko audinio Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniuje atidarė „Thermo Fisher Scientific“ laboratoriją, kurioje gaminamos magnetinės dalelės turėtų tapti rimtu priešnuodžiu kovoje su onkologinėmis ligomis ir ŽIV. Lietuva – pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje valstybė, pradedanti gaminanti tokio lygio technologinius produktus.
„Lietuvos mokslininkų kuriami produktai atveria naujas galimybes kovoti su pasaulį žudančiomis ligomis. Tai geriausias įrodymas, kad mūsų šalies žmonės savo kompetencijas ir žinias panaudoja Skaityti toliau
Pigmentinių dėmių rastumėme, ko gero, kiekvieno baltaodžio žmogaus odoje – jos toks pat natūralus reiškinys, kaip ir įdegimas saulėje. Tiesa, šis darinys gali virsti tiksinčia bomba – onkologų skaičiavimais, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1800 naujų odos vėžio atvejų. Šį rudenį viltis atsirado sergantiems pavojingiausia šios ligos forma – melanoma, nes sertifikuoti ir pradėti kompensuoti vaistai vėlyvajai šios ligos stadijai gydyti. Skaityti toliau
Kiekvienas žmogus turi apgamų – tamsių dėmelių, marginančių odą. Tačiau apgamai gali ne tik puošti mūsų kūną, bet ir signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Kada verta sunerimti, kokie yra piktybinių apgamų požymiai ir kada derėtų pagalvoti apie apgamų šalinimo procedūrą?
Apgamai gali būti įgimti arba įgyti dėl aplinkos ir organizmo sąveikų. „Kuo daugiau žmogaus gauna tiesioginių saulės spindulių, tuo daugiau apgamų jis gali tikėtis ateityje.
