Žymos archyvas: vandenvardžiai

Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video) (0)

Įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ | V. Jocio nuotr.

Birželio 12 d., VU bibliotekos Baltojoje salėje, įvyko vieša diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ Ją surengė VĮ „GIS-Centras“ kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Vilniaus universiteto biblioteka. Šia diskusija siekta sutelkti vietovardžių duomenų teikėjus, derinančias institucijas ir duomenų naudotojus. Taip pat siekta skatinti dalintis vietovardžių duomenimis, atverti juos, plačiau naudotis.

Buvo perskaitytas pranešimas apie oficialų Lietuvos vietovardžių erdvinių duomenų rinkinį (VĮ „GIS-Centras“ atstovai). Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institutas kviečia į kalbininkui A. Vanagui skirtą parodą (0)

Aleksandras Vanagas | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Lapkričio 12 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių kalbos instituto (LKI)  bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) bus atidaryta instituto Vardyno skyriaus paroda skirta kalbininko, prof. habil. dr. Aleksandro Vanago 80-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Parodos atidaryme bus prisimintas ir pagerbtas garsus mokslininkas, aptarti jo pradėti ir mokslininkų tęsiami darbai, aplankytas jo kapas.

A. Vanagas (1934 – 1995) A. Vanagas 1959 baigęs Vilniaus universitetą, iki mirties dirbo LKI, o  nuo 1990 iki 1995 buvo ir LKI direktorius. Jis buvo žymiausias lietuvių onomastikos specialistas. Skaityti toliau

R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos (4)

Romas Batūra | lietosfondas.lt, Z.Juškevičiaus nuotr.

2014 m. gegužės 6 d. Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos organizuoto mitingo prie Seimo dalyvių priimtoje rezoliucijoje  „Dėl grėsmės lietuvių kalbai ir valstybės saugumui“ buvo reikalaujama atmesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  (LLRA) antilietuviškas, antivalstybines iniciatyvas ir pašalinti ją iš valdančiosios koalicijos už minėtas antivalstybines pažiūras, Lietuvos šmeižtą Europoje.

Pabrėžtina, kad tas šmeižtas grindžiamas jau seniai Valdemaro Tomaševskio skleidžiama (net per Lietuvos televiziją!) prasimanyta versija apie Lietuvos pietryčius, kad  „lietuviai niekada čia negyveno, čia lenkų žemė“!

Tokios idėjos grindžiamos ir Šalčininkų, Šalčios upės vardais, kaip „įrodymu“ savo teiginiams. Nepaisoma mokslo duomenų, tvirtinančių jų lietuvišką pradą. Daugelyje Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

A.Mikus. Obuolys ir riešutai. Dar kartą apie senovės baltų dualizmą (5)

Alesis Mikus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prieš metus, 2011 m. gruodžio mėnesį Alkas buvo paskelbęs šių eilučių autoriaus straipsnį „Baltų vienybė: praeitis ir dabartis“. Straipsnyje senovės baltai apibūdinti kaip „pusiausvyros išlaikytojai“, kurių pasaulėžiūroje ir senojoje apeiginėje praktikoje vyravo dualizmas.

Po metų norėtųsi pasiūlyti šios temos tąsą. Juolab kad čia siūloma medžiaga jau pagarsinta 2012 m. rudenį pasirodžiusiame almanache „Vele“, kurį vietiniai baltiškosios tapatybės šalininkai išleido Tverėje (tai šiuolaikinės Rusijos vakarinė dalis, miestas ir sritis tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo). Skaityti toliau