Žymos archyvas: valstybinės šventės

Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai (0)

Gimnazijos svečias Z. Tamakauskas mokiniams pasakojo apie prezidentų A. Smetonos ir A. Stulginskio gyvenimo kelią | E. Paškauskienės nuotr.

Įėjus į Kauno Juozo Grušo meno gimnaziją iš karto į akis krenta skoningai įrengta  nuotraukų ir kita ekspozicija, atspindinti vidinį gimnazijos bendruomenės gyvenimą, jos pasiekimus. Čia mokiniai, vadovaujami kvalifikuotų specialistų, greta bendrojo gimnazistinio išsilavinimo, turi galimybę ugdyti ir savo meninius sugebėjimus keramikos, odos, tekstilės technologijų bare. Įvairiuose konkursuose mokykla ne kartą yra laimėjusi nugalėtojų prizus. Jos mokiniai su savo menine programa daug kartų dalyvavo ir Vengrijos ambasados Lietuvoje surengtuose 1956 metų įvykių Lietuvoje ir Vengrijoje minėjimuose. Skaityti toliau

Tarpukario šventės: minios žmonių, išraiškingos iliuminacijos ir kvapą gniaužianti vėliavų jūra (0)

Dainų šventės dalyviai, priekyje stovi skautai. Kaunas, 1924 m. | V. Balčiūnienės asmenin. rink. nuotr.

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kamb.), vyks naujo leidinio „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“ ir kilnojamosios parodos pristatymas.

Dalyvaus leidinio sudarytoja Rimantė Tamoliūnienė, istorikas prof. dr. Jonas Vaičenonis, muzikinę programą atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Egidijus Bavikinas. Įėjimas nemokamas. Skaityti toliau

Dar nepamiršta Vasario 16-oji: Brėvikiai (2)

Vasario 16-osios minėjimas Brėvikiuose | J. Zvonkuvienės nuotr.

Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…

Skaityti toliau

L. Kasčiūnas, A. Komaras. G. Palucko socialdemokratų Tautinių mažumų įstatymas – meškos paslauga Lietuvai ir tautinėms bendrijoms (23)

Albert Komar | propatria.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.

Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama Skaityti toliau

Apie Valstybės ir tautos šventes parodoje „Prioritetų pasjansas“ (1)

Prioritetu_pasjansas_istorineprezidentura.lt

Liepos 1 d. 16.30 val. Istorinėje Prezidentūroje atidaroma paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“

Ar mes pasiruošę valstybės šimtmečiui? Ar valstybės galvos suvokia, kokia tai puiki galimybė suvienyti Lietuvos žmones ir nustatyti naujus valstybės prioritetus? Ar regioninės politikos spragos nenulems to, kad didžioji dauguma Lietuvos piliečių niekaip nepaminės šios sukakties arba paminės ją ant sofos žiūrėdami šventės transliacijas iš sostinės? Skaityti toliau

Metų kryžius (4)

Geležinė paminklo viršūnė. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. Dalios Rastenienės nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Senokai puoselėju mintį pasišnekėti apie kalendorinių švenčių laiką, nuo tada, kai vieno garbaus žmogaus buvau pamokyta per daug neapsistoti prie jų. Diplomatiškai, kas šiaip jau man nebūdinga, nutylėjau, bet galvoju: „Kodėl? Vienas iš svarbiausių dalykų, metai iš metų rikiuojantis žmogaus gyvenimą, pats laukiamiausias, suteikiantis laikui tolesnę jėgą, žmogui – sakralią atgaivą“. Aišku, yra ir kitoks laiko išgyvenimas, pavyzdžiui, orientuotas į vienkartinius įvykius, sakykim, – atvažiavo labai žymus smuikininkas, nuėjau į koncertą, po kurio laiko – galbūt į kitą koncertą. Gali skaičiuoti savo gyvenimą ir pagal sesijas, netgi pagal egzaminus… Taigi siūlau pakalbėti apie ciklinę laiko sampratą, kalendorinių švenčių prasmę, o šalia to – ir apie linijinį laiką – nuo gimimo iki mirties, istorinį laiką – nuo epochos prie epochos. Jų ypatumus, pranašumus, o gal vienodą reikšmę. Skaityti toliau

Jau septintus metus lietuviai kartu giedos „Tautišką giesmę“ (5)

himnas_tv3.lt

Liepos 6-ąją, Valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną jau septintus metus iš eilės visi lietuviai švęs kartu giedodami šalies Himną – „Tautišką giesmę“. Bendruomeniška tradicija, kurią pradėjo TV3 televizija, tapo unikali – lietuviai yra vienintelė tauta, kurios atstovai visame pasaulyje visi vienu metu gieda savo valstybės Lietuvos himną.

Šiemet Lietuvos himnas skambės tiesiogiai iš Vilniaus Vinco Kudirkos aikštės.

Skaityti toliau

EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug (1)

Rasos 2013 Dieveniskese_dirpd.am.lt

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) atliko tyrimą apie šventes Europos valstybėse remiantis 2014 m. duomenimis. Šis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių gausumu. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama.

Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių švenčių, bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse. Skaityti toliau

Rytų Lietuvos mokyklos Lietuvai padovanojo tūkstančius trispalvių draugystės apyrankių (0)

trispalves apyrankes_smm.lt

Vasario 17 d. į Nacionalinę dailės galeriją (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) susirinko Rytų Lietuvos mokyklų mokiniai. Aktyviai įsitraukę į jaunimo organizacijų inicijuotą akciją „Lietuvai ir man“, jie vieni pirmųjų užrišo apyrankes ant specialiai šiai akcijai įrengtos Gediminaičių stulpų konstrukcijos, apyrankėmis pasipuošė patys.

Praėjus savaitei nuo akcijos „Lietuvai ir man“ pradžios į iniciatyvą jau įsitraukė beveik 500 šalies mokymo įstaigų. Mokyklos, bendruomenės ir visi šalies piliečiai Lietuvoje ir užsienyje yra kviečiami iki kovo 10 d. atvykti į Vilnių ir įteikti Lietuvai trispalves draugystės apyrankes. Skaityti toliau

Šalčininkų rajone policijos pareigūnai, Lietuvos valstybės vėliavų neišsikėlusiems gyventojams, įteikė trispalves (7)

Valstybės dienos proga, Policijos departamento iniciatyva ir talkinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnams, 50 Šalčininkų, Eišiškių, Jašiūnų ir Dieveniškių gyventojų įteiktos Lietuvos valstybės vėliavos.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo – dieną. Tai yra viena iš trijų valstybinių švenčių, per kurią prie gyvenamųjų namų turi būti iškeliamos valstybinės vėliavos.

Valstybės dienos proga, norėdami kelti tautos sąmoningumą ir patriotiškumą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Skaityti toliau

Sočio olimpinėse žaidynėse paminėta Vasario 16-oji (1)

LTOK nuotr.

Žiemos olimpinės žaidynės dažniausiai vyksta tuo metu, kai Lietuvoje minima mūsų valstybės atkūrimo diena, Vasario 16-oji. Buvo ji paminėta ir olimpiniame Sočyje.

Pakrantės olimpiniame kaimelyje susirinko į  vieną būrį skirtinguose kaimeliuose gyvenantys biatlonininkai ir čiuožėjai, jų treneriai, medikai, aptarnaujantis personalas, Lietuvos olimpinės delegacijos bei misijos vadovai.

Ta proga buvo iškelta Trispalvė, sveikinimo žodį tarė, apie Vasario 16-osios svarbą kalbėjo ir sėkmės žaidynėse Skaityti toliau

Jaunimas kuria naujas valstybinių švenčių tradicijas (7)

Organizatorių nuotr.

Dažnai piktinamės, kad jaunuoliai vangiai dalyvauja valstybinėse šventėse. Į tokius priekaištus jie atšauna: „Šios šventės kasmet vienodos ir neįdomios.“ Jaunosios kartos neįkvepia oficialios kalbos, daug kartų girdėtos dainos ir graudenimai nykiose mokyklų ar kultūros centrų salėse. Jie nori valstybei svarbias datas minėti įvairiau, nuoširdžiau ir linksmiau. Vieni pirmųjų naujas valstybinių švenčių tradicijas ėmė kurti Kauno statybininkų rengimo centro mokiniai. Jie nusprendė, kad pirmiausia joms reikia naujos, patrauklios erdvės, ir pasiryžo įrengti vienybės parką. Skaityti toliau

M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji? (4)

Mindaugas Kubilius

Neretas šioje šalyje gyvenantis pilietis žino, kad Kovo 11 diena yra valstybinė šventė. Valstybinių švenčių turime visą įvairovę. Pavyzdžiui, masinės girtuoklystės diena – Joninės ar pamišimo dėl žolių diena – Žolinės. Beje, retas susimąsto apie tokią keistą Romos Katalikų bažnyčios Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų liturginių iškilmių šiuolaikišką valstybinę transformaciją. O kam galvoti? Valstybė mums dovanoja progą pašvęsti. Daugiau progų, daugiau ir švenčių!

Suprantu, kad sunku suvokti kai kurių šiuolaikinių socialinių/valstybinių ritualų kaip, pavyzdžiui, „Rasų – Jonų – naktinio nusisėklinimo ir rytmetinio blaivymosi po paparčiu“, prasmę. Tačiau yra valstybinės šventės, kurios tvirtina pačią valstybę: Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 dienos. Tomis dienomis neišeina nepagalvoti, kad šiomis dienomis valstybė, kurioje gyvenu, švenčia save. Skaityti toliau

Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje (9)

Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

– Sąmoningas, mąstantis ir valstybę mylintis jaunimas iki paskutinio kantrybės lašo bandys įsitvirtinti čia ir neemigruos. Nesu darvinistas, nemanau, kad kiekvienas gavo, ko nusipelnęs, ir jei yra tikrai vertas darbo ir gero gyvenimo, tai jį susikuria. Tačiau galimybių yra visose srityse, vienose daugiau nei kitose. Tad asmeninį gyvenimą taip pat lengviau ar sunkiau, bet galima susikurti. Tai padaręs mąstantis jaunimas turėtų imtis kurti valstybę, burtis kolektyviniams veiksmams, valdžios spaudimui, šviečiamajai ir kūrybinei veiklai, kad jam ir aplinkiniams Lietuvoje gyventi būtų geriau. Kiekviena tokia veikla yra lydima kolektyvinio veiksmo dilemos: o jei kiti sėdi, kol aš čia stengiuosi? Bet sąmoningas, mąstantis jaunimas turėtų nuvyti šį klausimą, nes kol jis stengiasi, abejingai sėdi tik nesąmoningi ir nemąstantys, – sako VU TSPMI ketvirtojo kurso studentas Vytautas Sinica. Skaityti toliau

Kovo 11-ają kviečiama pažymėti ir socialiniuose tinkluose (2)

Vienybė težydiNenumaldomai artėjant kovo 11-ąjai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, socialiniuose tinkluose atsiranda pilietinės visuomenės iniciatyva deramai pažymėti šią datą, juolab, kad tautos išrinktieji laisviems Lietuvos piliečiams trukdo tai padaryti gatvėje.

„Artėja Kovo 11-oji. Pažymėkime šią datą susivienydami ir parodykime pasauliui, tegul ir virtualiai, kad vis dėl to galime būti vieningi, nesvarbu, kaip mums sunku bebūtų. Todėl, prašau, prisijunkite prie šios idėjos Skaityti toliau

A.Vyžintas. Tas negeras tautiškumas, arba kai politologai virsta politrukais (24)

Žalgirio mūšio jubiliejaus eisena prie Kauno pilies

Lietuvos viešojoje erdvėje nesiliauja istoriškai susiklosčiusios lietuvių tautinės tapatybės kritika. Tiesa, kritika kartais tai sunku pavadinti, nes daugelis lietuviškąją tapatybę kritikuojančių autorių užsiima primityvia ideologine propaganda, labiau menančia kokių nors sovietmečio politrukų agitaciją. Nieko nuostabaus, kad tokiuose tekstuose neretai pasigendama elementaraus objektyvumo, logikos ar net paprasčiausio sveiko proto. Juk politrukams, kaip gerai žinome, visa tai nebūtina, nes objektyviai egzistuojanti realybė pernelyg dažnai neatitinka jų propaguojamų ideologinių miražų.

Vienas iš paskutinių tokio pobūdžio minties šedevrų yra neseniai konferencijoje „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“ Skaityti toliau