Žymos archyvas: Vakarų Europa

„Iš savo varpinės“: Kaip JAV sisteminiai politikai susidoroja su augančiu piliečių nepasitenkinimu? (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | varpine.org nuotr.

– Per praeitą Iš savo varpinės pokalbį žiūrovai galėjo išgirsti apie vieną JAV radikalų demokratų partijos politiką – Bernį Sandersą (Bernie Sanders). Jo aktyvi rėmėją, Jūra Avižienis, pastebėjo, kad visgi yra panašumų tarp Prezidento Trumpo ir Bernio Sanderso šalininkų. Abu pliekia korumpuotus politikus, kurie neva parsiduoda vis didėjančiai JAV milijardierių įtakai. Tai kas gi vyksta toje kapitalizmo tvirtovėje, Amerikoje, kur populiarūs politikai kaupia politinį kapitalą, puldami turtinguosius? Skaityti toliau

Vieša paskaita apie Vakarų Europos dailės kūrinių kelius į Lietuvą XIX a. (0)

Varžytinės | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Gegužės 22 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks viešą paskaitą „Vakarų Europos dailės kūrinių keliai į Lietuvą XIX amžiuje“ skaitys menotyrininkė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė.

XIX a. rezidencijos neįsivaizduojamos be jų sienas puošusių paveikslų. Tizianas, Veronesė ar Rembrandtas – tai vardai, kuriuos puikiai žinojo ir troško turėti Lietuvos kolekcininkai. Tačiau kodėl, kada ir kaip tokie paveikslai patekdavo į jų Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kodėl Vakarai myli… diktatūras? (video) (5)

Vitalijus Balkus ir Marius Kundrotas | youtube.com nuotr.

Kodėl Vakarai myli… diktatūras? Šis klausimas gali skambėti keistai. Juk Vakarai laikomi demokratijos lopšiu bei jos saugotojais. Tačiau ko gero daugeliui jūsų kilo klausimas kodėl Kaddafis buvo baisus tironas, o štai Saudų Arabijos režimas mylimas Vakarų. Kodėl vienus bombarduoja „demokratijos vardan“ , o kitiems tiekia ginklus.

„Iš savo varpinės“ studijoje kalbamės su Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Makrono Potiomkino kaimai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I  Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę,  ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?

Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Sąvartynai – labiau kenksmingi mūsų sveikatai nei atliekų deginimas (video) (0)

dumai-atliekos_deginimas_mokslosriuba-lt

Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Ar Jūsų požiūrį pakeistų faktas, jog dujų kiekis, kurį išskiria sąvartynai, yra didesnis už termofikacinių jėgainių aplinkos taršą? Skaityti toliau

V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga (4)

vytautas-sinica-ausra-pl-nuotr

„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.

Multikultūralizmo spindesys ir skurdas

Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas (27)

Kuzmickas-K100

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas. Tautos kultūros savimonė. Vilnius: Mintis, 1988, p. 20–51.

1.

Kada XVIII a. pab. pagal Edukacinės Komisijos reformas mokyklose nuo lotynų kalbos, kaip dėstomosios, buvo pereinama prie vietinės nacionalinės kalbos, ja Lietuvoje buvo pripažinta ne lietuvių, bet lenkų kalba, nors kai kurie dalykai ir toliau buvo dėstomi lotyniškai. Taigi Lietuvoje nebuvo įgyvendintas vienas pagrindinių Švietimo laikų mokyklinės reformos reikalavimų – mokyti vietine liaudies kalba. Vietoje liaudžiai svetimos lotynų kalbos mokyklose buvo liaudžiai primesta svetima lenkų kalba. Lietuvių Skaityti toliau

R. Navickas. Nenugalimieji Somalio piratai – dar pamenate tokius? O juk irgi buvo „neišsprendžiama“ problema (5)

Blogeris ZeppelinusKlausydamasis kai kurių Lietuvos politikų rypavimų apie neišsprendžiamą migrantų antplūdžio problemą, palydimą siūlymais skirti Nobelio premiją tam, kas žino, kaip ją spręsti, nejučiomis pradedu šypsotis. Nes ta „problema“ egzistuoja tik pačių politikų galvose, niekur daugiau.

Jos sprendimo būdai daugiau, negu akivaizdūs – tereikia ryžtingai imtis bent kurio iš jų. Ir didžioji „migrantų invazijos problema“ išnyks per pusę metų, maksimum per metus. Kaip tai nutiko su analogiška Nenugalimųjų Somalio Piratų problema, dėl kurios virkavo viso civilizuoto pasaulio spauda ir politikai vos prieš keletą metų. Skaityti toliau

Lietuviai „pasaulio muzikos“ žanrą pristatys pasauliui (nuotraukos, video) (1)

11695979_878781762170587_6578192601562519583_

Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje „One Root Music“ surengs pirmąjį „pasaulio muzikos“ (angl. world music) žanro koncertą Rygoje, kurio metu bus pristatyta grupė „Huun-Huur-Tu“ iš Tuvos Respublikos.

rganizacija „Gera muzika gyvai“ įkūrė „One Root Music“ agentūrą, skirtą „pasaulio muzikos“ projektų pristatymui užsienyje. Šio žanro koncertus įprasta išgirsti Amerikoje, Vakarų Europoje, Australijoje, tačiau Rytų Europoje tokie pasirodymai vis dar yra naujiena. Nors ši lietuvio Žilvino Švarplio įkurta agentūra jauna, tačiau užtikrintai skleidžia „pasaulio muzikos“ kuriamą grožį. Skaityti toliau

R. Žilinskas. Gėjų partnerystės nepalaikau, neapykantos jiems nejaučiu (24)

gejai-zynioslt nuotr

Seime liberalams ir socialdemokratams pateikus vienalytes partnerystes įteisinantį projektą, visuomenėje nuskambėjo daug ir įvairių reakcijų. Nors visuomenės nuomonė šiuo klausimu daugiau nei aiški, vadinamojo „elito“ gretose gausu kitokių nuomonių, dažniausiai palaikančių homoseksualų partnerystės, o neretai santuokos ir įvaikinimo įteisinimą.

Gerbdamas visas nuomones, negaliu nesistebėti, kaip skirtingi dalykai yra suplakami į vieną diskusijose šia tema. Tarp homoseksualų, kaip ir kitų žmonių, yra tiek menkystų, tiek ir puikių asmenybių. Pažįstu ne vieną tokios orientacijos žmogų, gerbiu juos ir nejaučiu jokios tariamos neapykantos. Tačiau sugebu skirti žmogaus orientaciją ir asmeninį gyvenimą nuo jo politinių pažiūrų ir reikalavimų. Skaityti toliau

Konferencijoje „Ukraina kaip ES solidarumo testas?“ ieškota išeičių iš Ukrainos krizės (0)

Konferencija„Ukraina kaip ES solidarumo testas?“ | Ukraine EU Office nuotr.

Guodžio 9 d. Europos Parlamente (EP) įvyko Bronislavo Geremeko fondo (Lenkija), Ježy Giedroico (Jerzy Giedroyc) Dialogo ir Bendradarbiavimo Forumo (Lietuva) ir internetinio portalo historians.in.ua (Ukraina) surengta konferencija „Ukraina kaip ES solidarumo testas?“.

Konferenciją globojo EP ir jos atidarymo metu buvo perskaitytas EP Pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) laiškas, kuriame buvo pažymėta, kad svarbu surasti sprendimą dėl Ukrainos. ES turi čia vaidinti aktyvų vaidmenį. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

Ar Europos Sąjungos valstybėse egzistuoja gimdymo namuose praktika? (3)

Gimdymai namuose | gimimas.lt nuotr.

Kai nuolat girdimos prieštaringos kalbos apie gimdymą namuose, verta paskaityti Seimo Parlamentinių tyrimų departamento surinktą informaciją apie gimdymo namuose praktiką kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Štai keletas citatų.

Nyderlandai. Nyderlandai yra vienintelė Vakarų Europos šalis, kurioje namuose gimdo daugiau kaip 32 procentų gimdyvių. Tokį aukštą procentą nulėmė tradicijos ir valstybės politika bei šiuo metu veikianti gimdymų sistema, kuri skirstoma į 3 lygius. Pirminiam gimdymo lygiui priklauso mažos rizikos grupės moterys, kurios gimdo namuose Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Buldozeriu prieš gamtą (2)

Elektros linijos | statybajums.lt nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos tarptautinės elektros jungties statyba – vienas iš strateginių Lietuvos energetikos projektų. Ši jungtis sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras ir sudarys sąlygas elektros rinkų integracijai, taip sumažinant energetinę priklausomybę nuo dabar dominuojančios Rusijos energetikos infrastruktūros.

Penkiasdešimties kilometrų jungties atkarpa bus tiesiama Lazdijų ir Alytaus rajonuose. Vyriausybės vardu projektą vykdančios bendrovės LitPol Link, kuriai vadovavo į naują Vyriausybę LLRA deleguotas kandidatas į energetikos ministrus Jaroslav Neverovič, pranešime skelbiama, kad rengiant specialųjį planą buvo atsižvelgta į visų suinteresuotų šalių – gyventojų, Skaityti toliau