Žymos archyvas: TSRS

Z. Vaišvila. Prisimenant a.a. profesorių Kazimierą Antanavičių (2)

Kazimieras Antanavičius | lrs.lt nuotr.

Seimas paminėjo a.a. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ąsias gimimo metines. Tiek jis būtų sulaukęs š.m. lapkričio 25 d.

Ne tik signataras, bet, visų pirma, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Seimo Tarybos narys, TSRS liaudies deputatas, ekonomistas. Ne tik vienas aktyviausių mūsų Atgimimo laikotarpio Sąjūdžio pirmeivių, bet ir vienas profesionaliausių, nuoširdžiausių žmonių, kuriais žmonės patikėjo ir kurie dirbo, kūrė, ne tik postringavo ir mėgavosi minios dėmesiu. Ir Kazimieras Antanavičius visa savo sveikata, kurios Dievulis jam pagailėjo, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti… (39)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo prieš valstybinė pogrindinės komunistų partijos veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS okupuojant  Lietuvą, joje veikia „kultūrininkai“ – P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, L. Gira.

1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams – išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų suformuojama okupacinė–kolaborantinė valdžia – Liaudies vyriausybė. Ji tapo okupantų Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (IV) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA , ČIA bei ČIA.

Atkūrus Nepriklausomybę, o ypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare,  vertinant studijų ir mokslo institucijas,  taip pat skirstant joms biudžeto  ir  įvairių europinių fondų lėšas, vis labiau   sprendimus  ėmė lemti mokslo valdininkų sukurtas  rodiklis –  studijų ir mokslo  „tarptautiškumas“. Tiesa, sovietmečiu buvo panašus „proletarinio internacionalizmo“ (rusinimo tempą atspindintis) rodiklis. Jo  esmė: kiek studijų institucijose yra rusiškų grupių, kiek dalykų dėstoma rusiškai, kiek dėstytojų ir studentų yra iš kitų „broliškųjų respublikų“ ir kiek mokslo darbų, mokslo žurnalų leidžiama „didžiąja rusų kalba“  ir pan.

Dabartinio „tarptautiškumo“ rodiklio esmė – tai studijų užsienio kalba (programų užsienio Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (III) (3)

Algimantas Liekis | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA ir ČIA.

Atgimimo metais daug mokslininkų, dėstytojų, studentų  buvo gana revoliucingi, pasiryžę panaikinti sovietmečio mokslo ir studijų sistemų, demokratinių teisių varžymą,  atsisakyti disertacijų ir mokslo darbų rašymo rusų kalba ir kt. Beveik  visos aukštųjų mokyklų bendruomenės  organizavo  rinkimus į įvairių padalinių tarybas. Visa tai sukrėtė daugelį vadovų, nors ir talentingus mokslininkus, bet įpratusius būti tik LKP CK, ministerijos valios vykdytojais. Sovietmečiu kartą papuolęs į nomenklatūrininkus, jeigu nenusikalsdavo partinei valdžiai, dažnai vadovaudavo vos ne iki mirties, neretai susikurdamas ir  „nepakeičiamojo“ aureolę. Skaityti toliau

R. Alaunis. Ar Didžioji Britanija sugebės pasipriešinti globalistams ir išstoti iš ES? (15)

unity.lv nuotr.

Kalbant apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES reikėtų apibrėžti, kad Didžioji Britanija, tai Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija, kurios sudaro Jungtinę Karalystę.

Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES pergalės nesitikėjo net pats Jungtinės Karalystės „Nepriklausomybės Partijos“ partijos lyderis Nigel Farage, kuris rinkimų dieną prieš besibaigiant balsavimui birželio 23 paskelbė, kad pralaimėjo rinkimus. Besibaigiant balsavimui Britanijos parlamentas taip pat tikėjosi, kad dauguma žmonių pasisakys už Britanijos buvimą Europos Sąjungoje. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jie buvo neteisūs. Už Britanijos išėjimą iš ES balsavo ne tik „Nepriklausomybės Partijos“ Skaityti toliau

Medininkų žudynių vykdytojas K.Michailovas kalės iki gyvos galvos (3)

Konstantinas Michailovas | Alkas.lt nuotr.

Birželio 6 d.  Lietuvos apeliacinis teismas Medininkų žudynių vykdytojui buvusiam OMON milicininku Konstantinui Michailovui (ankstesnė pavardė Nikulinas) paliko galioti griežčiausią bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos. Teismas patenkino Generalinės prokuratūros prokuratūros prašymą ir K. Michailovo veiksmus perkvalifikavo į nusikaltimus žmoniškumui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija paskelbė, kad anksčiau Vilniaus apygardos teismas pagrįstai K. Michailovą pripažino dalyvavus Medininkų žudynėse, taip pat pagrįstai jam skyrė pačią griežčiausią bausmę. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Naujajam Generaliniam prokurorui ir G. Landsbergiui Sausio 13-osios byla – nepakeliama našta (video) (4)

Alkas.lt koliažas

Kovo 15 d.  9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Naujajam Generaliniam prokurorui ir G. Landsbergiui Sausio 13-osios byla – nepakeliama našta“.

Prieš spaudos konferenciją signataras Z. Vaišvila išplatino pranešimą, kad 2016 01 26 d. jis kreipėsi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, kurių tyrimas buvo nutrauktas 2014 m. lapkričio 3 d., ir dėl ikiteisminio tyrimo Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsite susipykę su sveiku protu? (55)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis sutinkame iškiliai svarbiausias mūsų Tautos, mūsų Valstybės atkūrimo, tvirtinimo datas: Vasario 16–ją ir netrukus Kovo 11–ją. Pagerbiame mūsų Valstybės kūrėjus, signatarus, Laisvės gynėjus.

Tačiau kokiu disonansu skamba vieši pranešimai per informacines priemones, kad „…šiandien S. Nėries muziejuje vyks edukaciniai renginiai… iškiliai bus skaitomi P. Cvirkos, S. Nėries kūriniai… paminėti jų…“

Kol kas belieka tik piktintis dėl šio ir panašių renginių organizatorių, rengėjų, dalyvių trumparegiškumo, dėl jų užsispyrusio buko kvailumo, viešai iškiliai aukštinti  mūsų Valstybės ir Tautos aršius išdavikus. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo (0)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 9 d Seime spaudos konferencijoje „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“ skaitytas pranešimas.

Minime 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinio plebiscito 25-metį. Kodėl toks kuklus valdžios dėmesys šiam išskirtinės svarbos įvykiui? Atsakymas nėra paprastas. Net 1991 m. sausio 13-osios įvykių nepakako, kad demokratinius Vakarus įtikinti, jog 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Aktas yra mūsų Tautos valios išraiška. Viešai tai iki šiol neaptarinėta, bet realybė buvo tokia, kad Vakarai reikalavo ne tik Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, bet ir tautos nuomonės dėl mūsų Nepriklausomybės. Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Ir nelegalių imigrantų antplūdžio akistatoje tęsiamas Lietuvos išvalstybinimas (video) (9)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 12 d. 9.30 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ir nelegalių imigrantų antplūdžio akistatoje tęsiamas Lietuvos išvalstybinimas“.

Spaudos konferencijoje signataras Z. Vaišvila pasisakė apie Seimo ketinimus „toliau integruojant Lietuvą į vieningą Europos Sąjungos valstybių narių valdymą“, – rašoma Z. Vaišvilos išplatintame pranešime spaudai.

„Seimas paskubomis pagal Bendrąjį pertvarkymo mechanizmą pradeda dar vieno 2014 m. Skaityti toliau

Šalies vadovai sveikina Baltijos kelio metinių proga (video) (3)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 d. minint Molotovo-Ribentropo pakto 76-sias ir Baltijos kelio 26-sias metines, Lietuvos Respublikos vadovai pasveikino Tautą Baltijos kelio metinių proga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino visu būti solidariais ir vertinti savo laisvę.

„Ši diena mūsų atmintyje yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą. Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus dėl Molotovo-Ribbentropo pakto tapome niekšingų mainų objektu. Buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI) (2)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA, penkya dailis ČIA.

Agresijos naujoji forma – „autonomija“ …

Tarp lenkų ir sulenkėjusiųjų yra nemažai dar šovinistų, kurie kaip ir jų protėviai ir tėvai, J. Pilsudskio ir Armija Krajova bei bolševikų palikuonys, vis negali susitaikyti su nepriklausoma Lietuva, nedrįsta pripažinti, kad ir Vilniaus kraštas – tai ne lenkų etninis kraštas, o lietuvių ir, kad agresyvusis lenkų dievukas J.Pilsudskis ir jo gaujos tarpukario metais buvo tą kraštą okupavusios ir aneksavusios, ir, kad bet koks siekimas jį paversti lenkišku Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA.

Okupantų nužymėtomis ribomis…

Kovo 11–osios Lietuva atkurta su sienomis, kurias buvo nužymėjusi okupantė TSRS, paskelbus sieną su taip pat socializmą „kuriančia“ Lenkija, kaip TSRS valstybinė siena.       

2013 m. lapkričio 5d. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje paskelbta, kad “padėtas taškas oficialiai įteisinant visą Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją”. Pavyzdžiui, portalas „Delfi“ paskelbė: “ Istorinį dokumentą pasirašė abiejų šalių Sienos komisijų pirmininkai – Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas (7)

sausio-13-prie -Seimo-V.Daraškeviciaus-nuotr

Tiesa apie Sausio 13-osios įvykius turi būti paskelbta Tautai.

Tam, kad nebūtų ištrinta tikroji Tautos atmintis, leidžianti suprasti Tėvynės ir aukos už ją prasmę. Kad neleistume tuo spekuliuoti ir prekiauti. Kad nesimaivytų veidmainiai ir istorijos perrašinėtojai ar tiesiog nesusigaudantys, ar jauni, kurie šios istorijos mokyklos suoluose neperteikiama.

Kad kolaborantus vadintume tikrais kolaborantų vardais, o ne pamaiviškais kolorado vabalais, „žaisdami karą“ ir nesuvokdami jo baisybės, nepagalvodami, kad yra ir turi būti atsakomybė už visa tai. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai (tiesioginė transliacija, video) (64)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Sausio 6 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“.

Z. Vaišvila apibendrino 2014 m. Lietuvos valdžios darbą ne tik įvedant eurą, bet ir priimant Seime kitus įstatymus kuriais buvo atsisakyta Lietuvos suvereniteto. Šių įstatymų priėmimu viešai nesigyrė nei Prezidentė, nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas, nuo sausio 1 d. su visu savo turtu jau nebepriklausantis Lietuvos valstybei.

Signataro nuomone, šių priimtų įstatymų visuma vadintina priverstiniu Lietuvos pardavimu. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Visi būkime orūs ir gerbkime save (14)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos piliečius – lietuvius ir baltarusius, rusus ir lenkus, karaimus ir latvius, ukrainiečius ir žydus…

Gruodžio 15 d. lrytas.tv laidos „Nuoga tiesa“ formatas ir glaustas laikas neleido išsamiai atsakyti į vedančiosios Rūtos Janutienės klausimą, ar galima pasitikėti p. Dalia Grybauskaite? Spėti tik pasakyti Ne – neužtenka. Kalbame apie Respublikos Prezidentą.

Liūdniausia buvo matyti laidos dalyvį rusą Aleksandrą Maceiną, leidžiantį laikraštį rusų kalba „Savaitės ekspresas“, kuris net neverčiamas teisinosi faktiškai neaišku dėl ko. Mūsų valstybės institucija, nepaskelbusi jokių argumentų, viešai pasakė, kad šis savaitraštis blogas. Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu? (4)

leonidas-breznevas-seni-laikrasciai-delfi-k-ciachovskio-nuotr

Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir kitos patriotinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl kolaborantų premijų bei okupacinių simbolių panaikinimo. Viename iš punktų buvo ir šis reikalavimas: Panaikinti kolaborantų [kaip kad P. Cvirkos, L. Dovydėno, S. Nėries ir kt.] vardų teikiamas premijas, okupantų paminklus ir kitokį viešą jų įamžinimą bei neteikti ir neskirti Valstybinių pensijų meno kūrėjams už neapibrėžtus „viso gyvenimo nuopelnus“ [už kolaborantinę kūrybą bei priešvalstybinę veiklą okupaciniais metais].

Asociacija, gavusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Antano A. Jonyno ir Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos atsakymą į aukščiau minėtą kreipimesi, Skaityti toliau

Z. Vaišvila: 1990–1991 m. TSRS agresijai prieš Lietuvą senaties negali būti (tiesioginė transliacija, video) (2)

Sausio 13-osios aukos

Gruodžio 2 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „1990 – 1991 m. TSRS agresijai prieš Lietuvą senaties negali būti“.

Šių metų lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje signataras Z. Vaišvila pateikė informaciją apie skandalingą Generalinės prokuratūros lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo be jokio paviešinimo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl 1991 m. sausio 13-oios įvykių Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Lietuvos valstybės ir jos piliečių išdavystė (video) (15)

Sausio-13-osios-zuvusiuju-laidotuves-galerija.ktu.lt-nuotr-K100

Pranešimas perskaitytas 2014 lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje Seime.

Kalbėsime ne apie vieną galbūt mūsų valstybę šnipinėjusį asmenį, bet apie sisteminį veikimą prieš mūsų valstybę Tarybų Sąjungos ir jos teisių bei pareigų perėmėjos Rusijos naudai ir 1990-1991 m. agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius, šiuos karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusių asmenų ir kolaborantų atsakomybę, mūsų valstybės atsakingų asmenų nenorą, kad šie nusikaltimai būtų ištirti. Atleiskite, jei būsiu piktas. Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Lietuvos valstybės ir jos piliečių išdavystė (tiesioginė transliacija, video) (6)

sausio-13

Lapkričio 13 d. 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Lietuvos valstybės ir jos piliečių išdavystė“.

Lapkričio 12 d. išplatintame pranešime signataras Z. Vaišvila paskelbė, kad spaudos konferencijoje jis pateiks informaciją ir komentuos „skandalingą Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo patyliukais nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl 1991 m. sausio 13-oios įvykių ir kitų TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką aktų, t.y. valstybės perversmo organizavimo ir vykdymo, Skaityti toliau

J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai (52)

Rusai – teroristai | islamkuzbass.ru nuotr.

Ne pirmus metus mūsų valstybėje, ypač švietimo sistemoje, vykstančių skandalingų politinių įvykių akivaizdoje, patiriame įsisenėjusį ne tik švietimo ministro, bet ir Seimo (bei jo kuruojamų spec. tarnybų) bejėgiškumą.

Sprendžiant iš švietimo ministro neveiklumo bei iš jo nerišlių pasisakymų dėl padėties švietimo sistemoje, ypač rusakalbėse mokyklose bei universitetuose, darytina išvada, kad jis aklai vykdo savo partijos šeimininko (nuolankaus Kremliaus tarno) nurodymus. Negi jis – švietimo ministras – Skaityti toliau

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.

Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata  – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Savigarba (18)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 26-eri. Valdžia nepanoro prisiminti istorinės datos – 1988 m. birželio 3-iąją Mokslų Akademijoje gimusio Sąjūdžio, sėkmingai ir neįtikėtinai greitai pakėlusio Tautą, atvedusio ją prie Kovo 11-osios slenksčio. Suprantama – rinkimai baigėsi, kaukės numetamos.

Tačiau nepanašu, kad atėjo ramybės metas. Ne tik Europos Sąjungoje, kurios biurokratinė valdžia sukėlė net D. Britanijos premjero Deivido Kamerono (David Cameron) atvirą pyktį. Krokuvos Jogailaičių Universiteto profesoriai atšaukė sprendimą suteikti šio universiteto garbės daktaro titulą Europos Komisijos (EK) pirmininkui Žoze Manueliui Barozu Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video) (16)

Dr. Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tokiu pavadinimu istoriko dr. Algimanto Liekio monografija neseniai pasirodė Lietuvos knygynuose Tai – 42 autoriaus knyga. Jis ir per 1400 straipsnių autorius, dar apie 60 knygų sudarytojas. Siūlome gegužės 20 d. LR Seimo Europos informacijos biure įvykusiame knygos tematikos ir problematikos aptarime autoriaus kalbą.

Sena tiesa, kad tikra kaimynystė, draugystė įmanoma tik tarp gerai vieni kitus pažįstančių, geranoriškų ir teisingų partnerių. Tarp artimiausių kaimynų nuo amžių lietuviams buvo lenkai. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Ar teismas stabdys Prezidento rinkimus? (tiesioginė transliacija, video) (32)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 5 d. 13 val. signataras Zigmas Vaišvila Seimo spaudos konferencijų salėje surengė spaudos konferenciją „Ar teismas stabdys Prezidento rinkimus?“

Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila š.m. kovo 6 d. kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės, siekiančios dalyvauti gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose, VRK pateiktų, pasak signataro, žinomai melagingų duomenų apie save, taip pat dėl kandidatų anketų papildymo klausimu dėl jų bendradarbiavimo su TSRS (Rusijos) specialiąja tarnyba GRU. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai (14)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja Europos parlamento rinkimai. Norėtųsi, kad jie būtų prasmingi. Todėl priminsiu 25 metų senumo pamokas. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio kandidatai iškovojo 31 deputato mandatą iš 42 renkamų. Dar 16 Lietuvos atstovų išrinko visasąjunginės organizacijos (taip buvo suformuotas trečdalis deputatų – 750 iš 2250). Kremliaus suvažiavimų rūmų salėje mums ne tik buvo skirtos vietos vienoje draugėje, bet ir veikėme kaip viena deputacija, drauge laužėme TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes jautėme atsakomybę už tai, Skaityti toliau

J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija (14)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti  Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau

Z.Vaišvila: Taip ir nepasimokėme iš Lietuvos stojimo į Interpolą istorijos (7)

Ministro Pirmininko pavaduotojas Z.Vaišvila Urugvajuje, Punta dėl Este, 60-ojoje Interpolo Generalinės Asamblėjos sesijoje, 1991 lapkričio 4 d. | organizatorių nuotr.

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas, ICPO) – didžiausia policijos tarptautinė organizacija pasaulyje. Interpolas įkurtas 1923 m. ir šiuo metu vienija 190 valstybių narių.

Prieš 22 metus, 1991 m. lapkričio 4 dieną Lietuvos Respublika sugebėjo atnaujinti narystę šioje svarbioje tarptautinėje organizacijoje dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai. Apie šiuos svarbius įvykius ir jų peripetijas su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila, tuomet ėjusiu Ministro Pirmininko pavaduotojo ir Valstybės saugumo departamento vadovo pareigas, kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau