Žymos archyvas: trėmimai

V. Vaitkevičius. Apie tai, kas nepamirštama (0)

Kazys ir Antanas Špokevičiai tremtyje 1956 metais | knygos nuotr.

2019 metais leidyklos „Naujasis lankas“ išleista tremtinio Antano Špokevičiaus atsiminimų knyga „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“ vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriu. Knygos pratarmėje rašytojas Stanislovas Abromavičius rašo: „Manau, kad ši knyga taps atradimu ne tik Pasvalio krašto žmonėms, bet ir visiems, kuriems svarbi Lietuvos istorija, jos nepriklausomybę kūrę ir gynę patriotai.“

S.  Abromavičius užuomaršoms primena, kad Švokštonyse gimė Antanas Juozapavičius (1894–1919) – pirmasis lietuvis karininkas, atidavęs gyvybę dėl Lietuvos nepriklausomybė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai? (4)

Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos minėjimas 2020-06-14 | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Straipsnis buvo paskelbtas delfi.lt portale 2013 m. birželio 9 d. Autorius jį pritaikė šiandienos padėčiai

Apie trėmimus pasakyta daug. Dar daugiau nepasakyta. Nemažai ir iškraipymų, sąmoningo noro trėmimus paversti „socialiai svetimo elemento iškeldinimo“ į atokiausius SSRS rajonus operacija, kova su buožėmis, ardomaisiais elementais, nacionalistiniu pogrindžiu. Kiti gi, dažniausiai visokių „liaudies gynėjų“, sovietinių palaižūnų palikuonys Skaityti toliau

Prezidentas: Kalbėdami apie Birželio 14-ąją, minime du žodžius – gedulą ir viltį (nuotraukos) (1)

lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukoms pagerbti skirtuose renginiuose.

„Su giliu liūdesiu ir gėla prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, kurie buvo jėga atplėšti nuo savo šaknų, sugrūsti į gyvulinius vagonus ir išbarstyti Sibiro platybėse. Pagerbiame tuos, kurie prarado savo namus ir artimuosius, buvo palikti bado, šalčio ir mirties malonei. Pirmasis trėmimas kartu buvo ir skaudžiausias. Skaityti toliau

A. Stasiulevičienė. Globali Lietuva, iki Sibiro (1)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Štai sėdi sau penktadienio vakarą su šeima, ilsiesi, po to ramiai nueini miegoti. Staiga įsiveržia ginkluoti vyrai, iškrečia namus, įsako per valandą pasiimti būtiniausius daiktus (mama, ar planšetę galiu įsidėti?), visą tavo šeimą sugrūda į ratus ir išveža nežinoma kryptimi. Tiesiog, nė už ką.

Taip buvo. 1940 m. birželio 15. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o 1941 m. birželio 14 d., šeštadienio paryčiais, 2 – 3 val., pradėjo masinį Lietuvos piliečių trėmimą iš Lietuvos. Per šiuos trėmimus neliko apie 18 500 žmonių (ištuštino maždaug Biržus ir Joniškį), nors TSRS NKVD sąrašuose Skaityti toliau

Dovana Nepriklausomai Lietuvai, atminčiai ir tremtiniams (0)

„Tremties vaikai“ | Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės nuotr.

Į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą Kaune iš spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ atkeliavo ketvirtoji „Tremties vaikų“ knyga. Jos laukė ne tik 45 prisiminimų, papasakotų ir nepapasakotų istorijų autoriai, bet ir daug LPKTS narių, kurių šeimos, artimieji patyrė Sibiro tremtį, prarado tėviškę, tėvų namus.

Knyga – savotiška dovana visiems, išleista aukotojų lėšomis ir Lietuvių fondo parama, brangi ne tik straipsnių autoriams, bet ir visiems tremtiniams… Skaityti toliau

A. Butkus. Nutylėtos istorinės paralelės (62)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji.

Kaltė dėl holokausto

Šiomis savaitėmis ir net mėnesiais daug rašyta, kalbėta ir rėkta apie Lietuvos ir lietuvių kaltę dėl čia, Lietuvoje, vykusių masinių žydų žudynių per Vokietijos-SSRS karą (II pasaulinio karo dalis). Tačiau vos tik Skaityti toliau

V. Šilas. Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai (15)

Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II) | voruta.lt nuotr.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į  žemėlapius įrašyti  vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai.

Vokietijoje į valdžią atėjusiems nacionalsocialistams (kitaip,  naciams) labai nepatiko, kad Karaliaučiaus krašto vardai rodo vokiečius čia esant ateiviais ir jie griebėsi falsifikacijų. Skaityti toliau

JAV lietuviai prisijungs prie atminimo renginio „Ištark, išgirsk, išsaugok“ (1)

Birželio 14-osios minėjimas | urm.lt nuotr.

Prie ketvirtus metus birželio 14 d. Lietuvoje rengiamo renginio „Ištark, išgirsk, išsaugok“, skirto sovietinių tremtinių istorijoms ir kiekvieno jų likimui pagerbti, šįmet prisijungs ir užsienio lietuviai.

Lietuvos ambasados Vašingtone, jaunimo pilietinės iniciatyvos „Misija Sibiras“ ir Lietuvių bendruomenės Vašingtone iniciatyva, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių vardai ir jų likimai bus skaitomi Vašingtone prie paminklo komunizmo aukoms atminti. Skaityti toliau

Seime bus pagerbtas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno atminimas (tiesioginė transliacija) (4)

Antanas Kraujelis-Siaubūnas | llks.lt nuotr.

Lapkričio 30 d., penktadienį, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) organizuojama konferencija „Nenugalėtas ir neužmirštas“, skirta Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno gimimo 90-mečiui paminėti. Minėjimo iniciatorius – Seimo narys Edmundas Pupinis kartu su parneriais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Minėjime sveikinimo kalbą tars Seimo narys E. Pupinis ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Pranešimus apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą ir A. Kraujelio indėlį jame skaitys prof. Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (18)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija (0)

Žurnalistas Antanas Seikalis | Asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų liepos 20 d., „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta.

Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai įsirėžę į ten buvusiųjų sąmonę. Skaityti toliau

Seimas minėjime pagerbs pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimą (video) (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Birželio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.

Renginio metu kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tremtinė, buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, tremtyje gimęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, tremtinys Petras Gvazdauskas, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos

Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje bus minimos 70-osios antrųjų masinių trėmimų metinės (0)

Renginys trenties minėjimas_lnb.ltLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į renginį, skirtą 70-osioms antrųjų masinių trėmimų metinėms.

10 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaityklojeEglės Gudonytės pokalbis su jaunesnio amžiaus vaikais: trumpai pristatomi sovietmečio lietuvių tremties faktai, demonstruojamos šeimos nuotraukos iš gyvenimo tremtyje, skaitomos ištraukos iš knygos „Karta nuo Sibiro“, pasakojama apie šių laikų kelionę į Sibirą su mama tremtine, rodomos nuotraukos, vaizdo įrašai.

11 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje – Eglės Gudonytės susitikimas su vyresnio amžiaus vaikais: pasakojimas apie šių dienų Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija paminėjo 70-ąsias trėmimo metines (0)

70-ųjų trėmimo metinių paminejimas | lrs.lt nuotr.

70-ųjų trėmimo metinių paminėjimas | lrs.lt nuotr.

Gegužės 22 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, komisijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, komisijos narys Laurynas Kasčiūnas, taip pat Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis ir Žygimantas Pavilionis dalyvavo 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimų operacijos Vesna“ („Pavasaris“) 70-ųjų metinių minėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Skaityti toliau

Paminėtos 1949 m. kovo mėn. trėmimų metinės (3)

Trėmimai | Nuotrauka iš Genocido aukų muziejaus

Kovo 27 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti (Aukų g. Vilniuje) dalyvavo minėjime, skirtame paminėti 1949 m. kovo 25–29 d. trėmimus. Trėmimų aukoms buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

1949 m. kovo 25–29 d. įvyko trėmimų akcija, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota

Skaityti toliau

Tuoktis šešiolikos galima, o žiūrėti filmą „Pelėdų kalnas“ – draudžiama? (video) (4)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Naują istorinį režisieriaus Audriaus Juzėno filmą „Pelėdų kalnas“ kino teatruose, žiūrėti galės ne visi – Filmų indeksavimo komisija jam suteikė N–16 amžiaus cenzą, mat filme įžvelgė per daug gąsdinančių ir erotikos scenų. Tačiau kino juostos kūrėjams kyla natūralus klausimas – tuoktis ir pradėti santuokinį gyvenimą nepilnamečiams nedraudžiama, o štai pažiūrėti filmą – jau tabu?

„Apmaudu, kad cenzūros virusas persimetė į kultūros sritį. Ne kartą pastebėjome, kad užsienio kino filmai vertinami gerokai liberaliau, tačiau jeigu tai Skaityti toliau

Seimo Laisvės kovų komisija dalyvavo trėmimų minėjime (0)

D. Stonytės nuotr.

Spalio 2 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas ir pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 66 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Anot J. Oleko, šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Tai buvo skausmingas ruduo. Skaityti toliau

Lietuvių kūryba įvertinta didžiausioje Niujorko animacijos šventėje (video) (0)

kadras-is-filmo-kaukai-rengeju nuotr

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.

Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš  daugiau nei tūkstančio kasmet šioje šventėje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau

Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte (0)

KarolisZemaitis._asmen.nuotr

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena (nuotraukos) (1)

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena | P. Šimavičiaus nuotr.

Birželio 12 d. Gedulo ir vilties diena paminėta Merkinėje. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už partizanus, politinius kalinius ir tremtinius aukojo Merkinės dekanato dekanas, dr. Robertas Rumšas. Merkinės kryžių kalnelyje vyko tradicinis minėjimas „Leiskit į Tėvynę“, kurio metu veikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta Zino Jono Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“. Renginio metu skambėjo pokario ir tremtinių dainos. Pagerbti Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių atvyko Lietuvos partizanas Juozas Jakavonis – Tigras, tremtinys Vytautas Kaziulionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Varėnos rajono Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ dalyvio K. Žemaičio kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime (0)

O. Posaškovos nuotr.

1941 metų vasarą pradėtos Lietuvos gyventojų pirmosios masinės tremtys ir žudynės. Šių įvykių 75 metų sukaktis minima sostinėje ir savivaldybėse.

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) įvyko Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtas minėjimas.

Prieš pat vidurdienį okupacijų aukos buvo pagerbtos tylos minute, 12 val. vyko Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Skaityti toliau

„Eurovizijos“ nugalėtoja Džamala koncertuos Vilniuje Katedros aikštėje (video) (0)

Jamala džiaugiasi pergale | eurovision.tv nuotr.

Birželio 13 d. pavakare į Vilnių atvyko Ukrainos estrados žvaigždė, Krymo totorė , šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja, dainininkė Džamala.

Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną 20.30 val. sostinės Katedros aikštėje ji dainuos koncerte „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Koncertas „Už mūsų ir jūsų laisvę“ skirtas prisiminti 1991 m. Belovežo susitarimui, kurį pasirašius pirmiesiems Ukrainos ir Baltarusijos vadovams bei Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, buvo konstatuotas TSRS suirimas.  Koncerto metu žodį tars pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas bei pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius. Skaityti toliau

Vilniuje jaunimas surengs partizanų ir tremtinių dainų vakarą (0)

Wikimedia.org nuotr.

Šiandien, birželio 13 d. 19 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje jauni menininkai surengs renginį „Gimę Lietuvoje“ skirtą pirmųjų lietuvių trėmimų į Sibirą 75-ųjų  metinių paminėjimui. Juo siekiama parodyti, kad jaunimui rūpi istorija.

Lukiškių aikštėje bus skaitomos partizanų ir tremtinių, kurie gimę nepriklausomoje Lietuvoje iki okupacijos, dienoraščių ištraukos, dainuojamos savaip aranžuotas jų dainos, kurios sunkiu Lietuvai laiku skambėjo tolimame Sibire ir, Lietuvos partizanų namais tapusiuose, Lietuvos miškuose. Modernus, jaunatviškas minėjimas bus naujas, pagarbus žvilgsnis į sunkų Lietuvai istorijos etapą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien (8)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje.

Trėmimų operacija „Pavasaris“

Lietuvos žmonių trėmimo istoriją galima dalinti į du didelius etapus, nors visame vakariniame SSRS pakraštyje 1941 m. birželio 14-ąją vykusi didžiausia deportacija buvo jau ketvirtoji. Iš anksto ruoštas trėmimų planas pajudėjo 1940 m. birželio 17 d., kai buvo Skaityti toliau

Paminėti 1948 m. gegužės mėn. trėmimai (0)

tremimu_auku paminejimas_genocid.lt

Gegužės 20 d., Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis dalyvavo 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimų operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) metinių minėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1948 m. gegužės 22 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių. Tai buvo didžiausias Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios surengtas lietuvių trėmimas į Sibirą. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis (0)

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr2

Ažūrinė žaluma sklinda nuo pakelės berželių, besikalančioj žolėj – žemės šviesa, kasdien kylanti vis aukščiau, kol pienių pūkai susitiks su nusileidusiu žemėn dangumi…Vykstame į ąžuolyną, o ąžuolaičių šakos dar nuogos – buvo paskutinis balandžio šeštadienis, tradiciškai tapęs Ąžuolyno diena.

Šiek tiek istorijos

Lietuvos Tautinis Atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ais. Žmonės jo sodinti važiavo iš visų Lietuvos regionų. Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo? (18)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą,  kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,

Skaityti toliau