Žymos archyvas: trėmimai

E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija (0)

Žurnalistas Antanas Seikalis | Asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų liepos 20 d., „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta.

Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai įsirėžę į ten buvusiųjų sąmonę. Skaityti toliau

Seimas minėjime pagerbs pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimą (video) (0)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Birželio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.

Renginio metu kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tremtinė, buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, tremtyje gimęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, tremtinys Petras Gvazdauskas, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos

Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje bus minimos 70-osios antrųjų masinių trėmimų metinės (0)

Renginys trenties minėjimas_lnb.ltLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į renginį, skirtą 70-osioms antrųjų masinių trėmimų metinėms.

10 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaityklojeEglės Gudonytės pokalbis su jaunesnio amžiaus vaikais: trumpai pristatomi sovietmečio lietuvių tremties faktai, demonstruojamos šeimos nuotraukos iš gyvenimo tremtyje, skaitomos ištraukos iš knygos „Karta nuo Sibiro“, pasakojama apie šių laikų kelionę į Sibirą su mama tremtine, rodomos nuotraukos, vaizdo įrašai.

11 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje – Eglės Gudonytės susitikimas su vyresnio amžiaus vaikais: pasakojimas apie šių dienų Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija paminėjo 70-ąsias trėmimo metines (0)

70-ųjų trėmimo metinių paminejimas | lrs.lt nuotr.

70-ųjų trėmimo metinių paminėjimas | lrs.lt nuotr.

Gegužės 22 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, komisijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, komisijos narys Laurynas Kasčiūnas, taip pat Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis ir Žygimantas Pavilionis dalyvavo 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimų operacijos Vesna“ („Pavasaris“) 70-ųjų metinių minėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Skaityti toliau

Paminėtos 1949 m. kovo mėn. trėmimų metinės (3)

Trėmimai | Nuotrauka iš Genocido aukų muziejaus

Kovo 27 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti (Aukų g. Vilniuje) dalyvavo minėjime, skirtame paminėti 1949 m. kovo 25–29 d. trėmimus. Trėmimų aukoms buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

1949 m. kovo 25–29 d. įvyko trėmimų akcija, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota

Skaityti toliau

Tuoktis šešiolikos galima, o žiūrėti filmą „Pelėdų kalnas“ – draudžiama? (video) (4)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Naują istorinį režisieriaus Audriaus Juzėno filmą „Pelėdų kalnas“ kino teatruose, žiūrėti galės ne visi – Filmų indeksavimo komisija jam suteikė N–16 amžiaus cenzą, mat filme įžvelgė per daug gąsdinančių ir erotikos scenų. Tačiau kino juostos kūrėjams kyla natūralus klausimas – tuoktis ir pradėti santuokinį gyvenimą nepilnamečiams nedraudžiama, o štai pažiūrėti filmą – jau tabu?

„Apmaudu, kad cenzūros virusas persimetė į kultūros sritį. Ne kartą pastebėjome, kad užsienio kino filmai vertinami gerokai liberaliau, tačiau jeigu tai Skaityti toliau

Seimo Laisvės kovų komisija dalyvavo trėmimų minėjime (0)

D. Stonytės nuotr.

Spalio 2 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas ir pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dalyvavo trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 66 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Anot J. Oleko, šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Tai buvo skausmingas ruduo. Skaityti toliau

Lietuvių kūryba įvertinta didžiausioje Niujorko animacijos šventėje (video) (0)

kadras-is-filmo-kaukai-rengeju nuotr

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.

Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš  daugiau nei tūkstančio kasmet šioje šventėje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau

Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte (0)

KarolisZemaitis._asmen.nuotr

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena (nuotraukos) (1)

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena | P. Šimavičiaus nuotr.

Birželio 12 d. Gedulo ir vilties diena paminėta Merkinėje. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už partizanus, politinius kalinius ir tremtinius aukojo Merkinės dekanato dekanas, dr. Robertas Rumšas. Merkinės kryžių kalnelyje vyko tradicinis minėjimas „Leiskit į Tėvynę“, kurio metu veikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta Zino Jono Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“. Renginio metu skambėjo pokario ir tremtinių dainos. Pagerbti Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių atvyko Lietuvos partizanas Juozas Jakavonis – Tigras, tremtinys Vytautas Kaziulionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Varėnos rajono Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ dalyvio K. Žemaičio kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime (0)

O. Posaškovos nuotr.

1941 metų vasarą pradėtos Lietuvos gyventojų pirmosios masinės tremtys ir žudynės. Šių įvykių 75 metų sukaktis minima sostinėje ir savivaldybėse.

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) įvyko Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtas minėjimas.

Prieš pat vidurdienį okupacijų aukos buvo pagerbtos tylos minute, 12 val. vyko Valstybės vėliavos pakėlimo iškilmės Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Skaityti toliau

„Eurovizijos“ nugalėtoja Džamala koncertuos Vilniuje Katedros aikštėje (video) (0)

Jamala džiaugiasi pergale | eurovision.tv nuotr.

Birželio 13 d. pavakare į Vilnių atvyko Ukrainos estrados žvaigždė, Krymo totorė , šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja, dainininkė Džamala.

Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną 20.30 val. sostinės Katedros aikštėje ji dainuos koncerte „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Koncertas „Už mūsų ir jūsų laisvę“ skirtas prisiminti 1991 m. Belovežo susitarimui, kurį pasirašius pirmiesiems Ukrainos ir Baltarusijos vadovams bei Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, buvo konstatuotas TSRS suirimas.  Koncerto metu žodį tars pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas bei pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius. Skaityti toliau

Vilniuje jaunimas surengs partizanų ir tremtinių dainų vakarą (0)

Wikimedia.org nuotr.

Šiandien, birželio 13 d. 19 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje jauni menininkai surengs renginį „Gimę Lietuvoje“ skirtą pirmųjų lietuvių trėmimų į Sibirą 75-ųjų  metinių paminėjimui. Juo siekiama parodyti, kad jaunimui rūpi istorija.

Lukiškių aikštėje bus skaitomos partizanų ir tremtinių, kurie gimę nepriklausomoje Lietuvoje iki okupacijos, dienoraščių ištraukos, dainuojamos savaip aranžuotas jų dainos, kurios sunkiu Lietuvai laiku skambėjo tolimame Sibire ir, Lietuvos partizanų namais tapusiuose, Lietuvos miškuose. Modernus, jaunatviškas minėjimas bus naujas, pagarbus žvilgsnis į sunkų Lietuvai istorijos etapą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien (8)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje.

Trėmimų operacija „Pavasaris“

Lietuvos žmonių trėmimo istoriją galima dalinti į du didelius etapus, nors visame vakariniame SSRS pakraštyje 1941 m. birželio 14-ąją vykusi didžiausia deportacija buvo jau ketvirtoji. Iš anksto ruoštas trėmimų planas pajudėjo 1940 m. birželio 17 d., kai buvo Skaityti toliau

Paminėti 1948 m. gegužės mėn. trėmimai (0)

tremimu_auku paminejimas_genocid.lt

Gegužės 20 d., Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis dalyvavo 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimų operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) metinių minėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1948 m. gegužės 22 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių. Tai buvo didžiausias Sovietų Sąjungos okupacinės valdžios surengtas lietuvių trėmimas į Sibirą. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis (0)

Atgimimo azuolyno sodinimas_R.Jasukaitytes nuotr2

Ažūrinė žaluma sklinda nuo pakelės berželių, besikalančioj žolėj – žemės šviesa, kasdien kylanti vis aukščiau, kol pienių pūkai susitiks su nusileidusiu žemėn dangumi…Vykstame į ąžuolyną, o ąžuolaičių šakos dar nuogos – buvo paskutinis balandžio šeštadienis, tradiciškai tapęs Ąžuolyno diena.

Šiek tiek istorijos

Lietuvos Tautinis Atgimimo ąžuolynas pradėtas sodinti 1989-ais. Žmonės jo sodinti važiavo iš visų Lietuvos regionų. Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo? (18)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą,  kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,

Skaityti toliau

Prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo paminėta Gedulo ir vilties diena (nuotraukos) (0)

Vilniaus sav. nuotr.

Birželio 15-ąją, prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo paminėta Gedulo ir vilties diena. Tylos minute  susirinkusieji pagerbė žuvusius tremtyje  tėvynainius ir artimuosius, tėvus, senelius, brolius ir seseris.

Skambant trimito garsams, ant paminklinio kryžiaus buvo uždėta ąžuolų girlianda, kalbėjo Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas, prisiminimais dalinosi tremtinė Rita Vipartienė,  patriotines dainas dainavo tremtinių choras ,,Laisvė“, Vilniaus Antakalnio Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda, skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems lietuviams atminti (0)

rengėjų nuotr.

Birželio 15 d. 9.20 val. Seime, Vitražo galerijoje, bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“. Parodą atvers Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, pristatyme taip pat kalbės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė ir 1942–1943 m. sovietų represinių struktūrų sušaudytų Lietuvos Respublikos piliečių  Sverdlovske  artimųjų vardu – buvusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pulkininko leitenanto Juozo Papečkio ir Lietuvos kariuomenės kapitono Antano Petruškevičiaus anūkė atsargos kapitonė Daina Kemeraitienė. Skaityti toliau

Austrijos menininkų kūriniuose – Lietuvos kelias į nepriklausomybę (0)

Dailes_Galerija Panevezyje_aina.lt

Gegužės 22 dieną 15 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks Austrijos Zalcburgo miesto  menininkų Hanės Engelhart (Hanne Engelhardt), Peterio Riederio (Peter Rieder) ir Reginos Rieder grafikos darbų ir fotografijų parodos „Laisvės kaina“ pristatymas.

Trijų Austrijos menininkų dėmesio centre – Lietuvos kelias į nepriklausomybę, kuris stalinizmo metais buvo paženklintas milžiniškomis tremtimis ir represijomis, taip pat Baltijos kelias – kovos už laisvę kulminacija – beveik 2 milijonų žmonių grandinė, sujungusi visas tris Baltijos valstybes. Skaityti toliau

Seime bus prisiminti 1948 m. trėmimai ir vertinama gyventojų genocido organizatorių atsakomybė (dienotvarkė) (2)

Trėmimai

Gegužės 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, skirta paminėti 1948 m. gegužės mėn. masinius trėmimus ir tarptautinio Vilniaus tribunolo „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 15 metų sukaktį. Renginį organizuoja Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos? (3)

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų… Skaityti toliau

Dvi šeimas okupacijos metais ištrėmusį širvintiškį bausmė pasivijo net ir po 60 metų (1)

tremtiniaiVilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį 87 m. širvintiškiui J. B., kuris kaltintas okupuotos valstybės civilių trėmimu.

J. B. 1951 m., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, vykdė Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimą „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ ir iš Vilniaus srities Smėlių rajone esančio Gursčių kaimo į SSRS teritoriją, Tomsko sritį, ištrėmė K. V. šeimą. Skaityti toliau

Prieš 63-ejus metus per „Rudens“ trėmimą išvežta daugiau nei 16 tūkst. Lietuvos gyventojų (1)

Trėmimai1951-ųjų spalio 2–3 dienomis vykdytų trėmimų „Ruduo“ metu į Krasnojarsko kraštą nuolatiniam gyvenimui buvo ištremta daugiau nei 16 tūkst, žmonių, iš kurių trečdalis buvo vaikai iki 16 metų.

1951 metų trėmimui sovietiniai okupantai parinko maloniai skambantį pavadinimą – „Ruduo“ (rus. Osen). LTSR Ministrų Tarybos nutarime dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos rudens operacijos metu buvo numatyta Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tremtį ir prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas (video) (2)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Ši kartą „Penki TV“ apžvalginė laida „Savaitės pjūvis“ paliečia skaudžią tremčių temą. Apžvalgininkas Česlovas Iškauskas klausia istoriko Algimanto Liekio: kaip šiandien visuomenė reaguoją į šią tautos tragediją? Antroje laidos dalyje politologas Lauras Bielinis komentuoja Prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas ir Vyriausybę.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau

Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus (1)

Paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939 – 1941“ | organizatorių nuotr.

Birželio 13 d. Stasi muziejuje Berlyne buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus kilnojamoji paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 m.“ (Eine Chronik der Gewalt: Litauen 1939–1941), skirta pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų septyniasdešimt antrosioms metinėms paminėti.

Parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su tarptautinėmis Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, represijų ir krašto sovietizavimo pradžia, Juodojo Birželio tragedija, kai per keletą dienų iš Lietuvos į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus buvo išvežta apie 18 tūkst. jos piliečių, kurių didelė dalis nebegrįžo, mirė tremtyje nuo bado ir ligų. Skaityti toliau