Seimas nepritarė siūlymui nustatyti, kad kiekviena mokykla gali būti uždaryta tik gavus tos mokyklos tarybos sutikimą. Nors kaimiškųjų seniūnijų gyventojai sako: jei mokykla uždaroma, tai tam kaimui ar gyvenvietei gresia išnykimas.
Seimas antradienį priėmimo metu nepritarė siūlymui, kad savivaldybių tarybos, nepasitarusios su mokyklos bendruomene, negalėtų tos mokyklos uždaryti, mat balsavime dalyvavo tik 60 Skaityti toliau
Grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipėsi į Baltarusijos ambasadą reikalaudami nedelsiant paleisti Baltarusijoje vykusių taikių protesto akcijų dalyvius bei kitus taikius piliečius, kuriuos grobia nežinomi asmenys. Reikalaujama paleisti žiniasklaidos atstovus, akademinės bendruomenės, visuomeninių organizacijų ir judėjimų narius, įskaitant aktyvią Baltarusijos atominės elektrinės projekto kritikę, aplinkosaugininkę, organizacijos „Ekodom“ tarybos narę Iriną Sūchiją ir vieną iš protestų akcijų lyderių Mariją Kolesnikovą. Skaityti toliau
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš ketverius metus į rinkimus žengė, pabrėždama tautinę tapatybę, tautinę kultūrą, šeimos stiprinimą. Jos žmonės aktyviai dalyvavo Žemės referendume ir Talkoje už valstybinę kalbą, kur esminis reikalavimas buvo asmenvardžių Lietuvos piliečių pasuose pirmame puslapyje rašymas lietuviškai.
Programoje buvo pasisakyta už tautų Europą, nacionalinių valstybių stiprinimą, prieš Europos Sąjungos centralizavimą. Šie ir kiti akcentai sudarė nuosaikiai Skaityti toliau
Sausio 22 d. Seime įvyko Seimo narių Tomo Tomilino, Aušros Papirtienės ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės spaudos konferencija „Socialinis dialogas po mokytojų streiko – registruojamas naujas įstatymų paketas“.
Dalyviai pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbo grupėje parengtą ir Seime registruojamą Socialinio dialogo plėtros įstatymą bei jį lydinčių įstatymų paketą, kuriame numatytos naujos teisės ir garantijos darbuotojams. Viena iš tokių – pareiga darbo skelbimuose Skaityti toliau
Tūkstančiai žmonių reikalauja saugumo vaikams ir šeimai
Per 4000 piliečių lapkričio 25 d.susirinko protestuoti prieš šeimos ardymą į Nepriklausomybės aikštę sutraukusio mitingo išvakarėse Šiaulių rajone įvyko dar viena tragedija. Dar viena blaivi mama dėl pranešimo apie galimą smurtą uždaryta į areštinę. Jos vaikelis, ant kurio medikai nerado sužalojimų, pateko į globos institucijų karuselę. Toliau bus baudžiamoji byla, draudimas bendrauti su vaiku iki ekspertizės, kurios teks laukti Skaityti toliau
Lapkričio 25 d., sekmadienį, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo į mitingą „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir barnevernet principams Lietuvoje!“ susirinkę bemaž 3000 piliečių griežtai pasisakė prieš valstybės vardu vykdomą beprecedentį „vaikų paėmimą“ iš šeimų. Į mitingą juos pakvietė virtuali grupė pasivadinusi „Vieningi tėvai už stiprią ir saugią šeimą Lietuvoje“. Prie šios grupės Feisbuke yra prisijungę per 70 tūkst. žmonių. Skaityti toliau
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas atkreipė dėmesį, kad paskelbti naujausi Lietuvoje statistikos departamento duomenys rodo ne 2017-ųjų, o 2016 metų padėtį. Tai lemia tyrimo atlikimo metodika.
Nuo 2006 metų Lietuvoje skurdui matuoti ir atlikti pajamų ir gyvenimo sąlygų (PGS) tyrimą pradėta naudoti vieninga Eurostato metodika, pagal kurią pagrindinis rodiklis yra skurdo rizikos lygis, o skurdo rizikos riba prilyginama 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos. Skaityti toliau
Kovo 15 dienos duomenimis, 4 iš 5 atvejais sprendimai dėl vaiko pinigų mokėjimo jau priimti. Iš viso gauta 265,4 tūkst. prašymų dėl 356,6 tūkst. vaikų.
„Ministerijos turimi duomenys rodo, jog turime nepaaiškinamai ilgą prašymų nagrinėjimo procesą šešiose savivaldybėse – Kupiškio, Klaipėdos miesto, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto ir ypač – Vilniaus miesto. Jeigu 30-yje savivaldybių išnagrinėta 98-99% prašymų, o penkiasdešimtyje rodiklis viršija 90%, tai Vilniuje išnagrinėta mažiau nei pusė gautų prašymų – vos 47,7 procento. Visi Vilniaus atsikalbinėjimai, kad kalti visi kiti, bet ne Vilniaus savivaldybė administracija atsimuša į dviejų faktų sieną. Skaityti toliau
Šį kartą laidoje pasvarstysime, ar du įstatymų projektai – Darbo kodeksas ir Alkoholio kontrolės įstatymas – apvers valdančiosios koalicijos vežimą. Laidoje diskutuoja Seimo nariai Algirdas Sysas, Povilas Urbšys, Tomas Tomilinas, pasisako Trišalės Tarybos narė, profsąjungų aktyvistė Gražina Gruzdienė.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Net 70 Seimo narių teikia projektą, kuriuo siūlo įteisinti nelietuviškus rašmenis lietuviškuose asmens dokumentuose. Jų siūlymas netgi dar gerokai liberalesnis nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką Skaityti toliau
Sausio 25 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Socialinių reikalų komiteto susitikimu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu prasidėjo LVŽS programinių nuostatų perkėlimo į ruošiamą Vyriausybės priemonių planą kontrolės etapas.
Kaip sakė Seimo narys ir LVŽS Socialinių reikalų komiteto narys Tomas Tomilinas, Vyriausybėje baigiamas ruošti priemonių planas bus pagrindinis įrankis ir Vyriausybės iniciatyvų kalendoriaus pagrindas, todėl LVŽS įdėmiai stebi jo rengimo vyksmą ir nuolat dalyvauja diskusijose.
LVŽS komiteto susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministru buvo aptarti Skaityti toliau
Gruodžio 15 d. Seimas iškilmingu minėjimu pagerbė Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I–III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-asias gimimo metines.
Renginio pradžioje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodį.
Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra Armonaitė. Skaityti toliau
Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) įvyks minėjimas, skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms.
Minėjime kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, asmeniškai Prezidentą Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra Armonaitė. Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 14 d., 12 val. į pirmąjį posėdį susirinko 2016–2020 metų kadencijos Seimas.
Seimo darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteko Seimo nariui Juozui Imbrasui, kuris posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.
Pasveikinti išrinkto Seimo atvyko Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau
Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.
Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau
Seimas 2016-uosius oficialiai paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais, švenčiant jo 150-ąsias gimimo metines. Šia proga apie Prezidentą Kazį Grinių bei jo indėlį į demokratinės Lietuvos valstybingumo pamatus mintimis dalinasi politologas, besidomintis K. Griniaus asmenybės istorija, Tomas Tomilinas.
Daktaras Kazys Grinius – visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos Vyriausybei. Skaityti toliau
Jei manote, kad rūšiuodami atliekas savaime priklausote pažangių ir sąmoningų žmonių ratui – smarkiai klystate. Atliekų rūšiavimas Europoje jau senokai yra minimali civilizuoto žmogaus gyvenimo rutinos dalis. Apie rūšiavimą ES senbuvėse nebereikia kalbėti lygiai taip pat, kaip nereikia kalbėti apie dantų valymą ar rankų plovimą. Nebent mažiems vaikams. Deja, Lietuvoje tik 39 proc. suaugusių žmonių visada rūšiuoja atliekas. Pavyzdžiui, Belgijoje rūšiuojama virš 80 procentų susidarančių komunalinių atliekų, iš jų apie 47 proc. Skaityti toliau
Atrodo, kad tragedija Kėdainiuose ir paskui ją sekusios kelios Daukanto aikštės komandos klaidos iš esmės pakeitė diskusijos dėl socialinės politikos klimatą Lietuvoje. Politikai iš pradžių pabandė seną triuką – susiaurinti problemą. Pradėjo kalbėti apie institucijų kūrimą, pareigūnų ir vaiko teisių tarnybų atsakomybę. Tačiau žiniasklaida ir ekspertai laiku sureagavo ir pradėjo kalbėti apie sistemines problemas, kurios sudaro sąlygas tokioms tragedijoms. Vaikų skurdas, itin menkos šeimų pajamos ir net regionų politika tapo viešosios diskusijos pagrindine tema. Pagaliau. Skaityti toliau
„Lietuvos politikai turėtų labiau atsižvelgti į kitų valstybių patirtį ir mokslininkų tyrimus. Skurdą mažina minimalaus mėnesio atlyginimo ir pensijų kėlimas, progresiniai pajamų ir turto mokesčiai, kova su nedarbu, socialinės paramos efektyvinimas“, – teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Giedrė Purvaneckienė Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Tarp skurdo ir gerovės Lietuvoje: struktūrinių sprendimų paieška“, skirtoje Tarptautinei kovos su skurdu dienai ir Pasaulinei maisto dienai. Skaityti toliau
Vilniečių bendruomenė vis garsiau pradeda reikšti nepasitenkinimą miesto viešojo transporto reforma, kuri planuojama nuo liepos 1 d.
Birželio 21 d. nuo 17 val. prie Vilniaus savivaldybės prasidės aktyvių transporto keleivių akcija – prie stotelių su plakatais rinksis Judėjimo už troleibusus Vilniuje atstovai ir kalbės su keleiviais apie numatomą reformą, dalins informacines skrajutes, kvies į mitingą. Skaityti toliau
Šiandien, birželio 11 d. nuo 10 val. žaliųjų ir aplinkosauginės organizacijos surengė protesto akciją šalia Seimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje numatomo tvirtinti Miškų įstatymo pakeitimo, papildant jį galimybe keisti miško žemės paskirtį savivaldybių inicijuojamiems gyvenviečių plėtros ir gamtos išteklių naudojimo projektams.
Akcijos dalyviai išplatins Seimo nariams pareiškimą, reikalaujantį nepritarti siūlomam įstatymo projektui, atversiančiam galimybę neribotam miškų naikinimui. Skaityti toliau
Susivienijimas Žali.lt ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateikė pareiškimą Seimo Aplinkos komitetui atkreipdami dėmesį, į tai, kad Seimo pavasario sesijai užregistruotas miškų įstatymo pakeitimo projektas, suteiksiantis galimybę savivaldybių inicijuojamai gyvenviečių plėtrai miestų teritorijoje esančių miškų sąskaita, pažeis visuomenės interesus. Įvertinus tai, kad tokios išimtinės sąlygos suteikiamos savivaldybėms, kuriose miškingumas didesnis, nei 50 proc. akivaizdu, kad nusitaikyta į gražiausius šalies kampelius, tokius, kaip Neringa, Trakai, Druskininkai. Skaityti toliau
Vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su tarptautinės energetikos bendrovės „Chevron“ atstovais: „Chevron“ tyrinėjimo ir gamybos prezidentu Europai, Eurazijai ir Vidurio Rytams Džejum Džonsonu (Jay Johnson) ir „Chevron“ poskyriaus Lietuvoje vadovu Gibertu Ankenbaueriu (Gilbert Ankenbauer), kurie pristatė bendrovės patirtį vykdant skalūninių dujų paiešką.
„Kiekvienai valstybei svarbu žinoti savo gamtinius išteklius, energetinius resursus ir galimybes. Lietuvai taip pat būtina ištirti savo žemės gelmes, Skaityti toliau
Seimo nariams balsuojant dėl Visagino atominės elektrinės projekto, privalomo referendumo aktyvistai buvo trumpam išskleidę anti-branduolinį plakatą tiesiai Seimo salėje. Plakate puikavosi tradicinis žaliųjų šūkis – „Atominė energetika? Dėkui, nereikia!“. Vos tik išskleidus plakatą Seimo pirmininkė pareikalavo jį nuimti. Tuo tarpu Seimo tribūnoje buvusi Loreta Graužinienė buvo kitokios nuomonės. Ji pasakė, kad LEO LT istorijos metu Seime buvo daug įvairių plakatų ir niekam nerūpėjo jų buvimas, kodėl vėl taikomi dvigubi standartai.
Kaip sakė vienas akcijos organizatorių Tomas Tomilinas: „Mes paklusom vadovybės apsaugos departamento pareigūnų reikalavimams ir gerbiame jų darbą. Skaityti toliau
Birželio 14 dieną, 9.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo narių Rimos Baškienės ir Antano Bauros spaudos konferencija, kurioje bus pristatytas Lietuvos aplinkosauginių organizacijų iniciatyvų ir Tarptautinės organizacijos „Žemės draugai“ pareiškimas, kuriuo Seimo nariai bus kviečiami nepritarti naujos atominės elektrinės statybai.
Spaudos konferenciją stebėti ir klausimus užduoti galima bus internetu:
Spaudos konferencijos transliacija ČIA. [Transliacija baigta].
Klausimų uždavimas ČIA. [Tik transliacijos metu]. Skaityti toliau
