LVŽS siūlomi įstatymų pakeitimai apima tris sritis: skirti kovai su pandemijos pasekmėmis, gerinantys pažeidžiamiausių visuomenės grupių gyvenimą bei tobulinantys jau teikiamą pagalbą.
Iniciatoriai skaičiuoja, jog priėmus siūlomus pakeitimus tiesioginę naudą pajustų iki pusės mln. Lietuvos gyventojų. „Iš viso parengėme dvylika teisės aktų pakeitimų, kai kurie jų yra labai svarbūs ir skubūs pandemijos valdymui, o kiti sprendžia įsisenėjusias socialinio neteisingumo situacijas“, – sakė vienas projektų iniciatorių Linas Kukuraitis.
Pasiūlymai, šalinantys Covid-19 pasekmes
Siūloma keisti esamą subsidijavimo tvarką, įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19, darbuotojams, 2 mėnesius skiriant 70 procentų buvusio darbo užmokesčio ir dar 2 mėnesius 30 procentų gauto darbo užmokesčio dydžio išmokas. Taip pat norima lengvinti paramos gavimą savarankiškai ar pagal verslo liudijimą dirbantiems asmenims, o darbo paieškos išmokų mokėjimą siūloma pratęsti iki 2021 m. rugsėjo mėn. Pakeitimai paliestų ir labai mažų įmonių savininkus – norima leisti darbo vietą sau susikurti ne tik steigiant įmonę, tačiau kas trejus metus.
„Mes teikiame sprendimus remiantis mūsų jau turėta ekonominių pandemijos pasekmių valdymo patirtimi. Praėjusiais metais ji buvo viena sėkmingiausių Europoje, užtikrinusi minimalius ekonomikos ir darbo rinkos netekimus. Po šio karantino nėra numatyta jokia pagalba išlaikyti darbuotojus darbo rinkoje, dėl to mūsų teikiami pasiūlymai yra ypatingai aktualūs“, – kalbėjo šešėlinis Socialinės apsaugos ir darbo ministras Tomas Tomilinas, pristatydamas inicijuojamas permainas.
Socialinio teisingumo užtikrinimas
Įstatymų, susijusių su pažeidžiamiausių visuomenės narių situacijos gerinimu, pakeitimai apima būsto šildymo lengvatą gaunančiųjų rato išplėtimą ir sąlygų suvienodinimą visiems. Tai pat siūloma panaikinti diskriminaciją tarp neįgaliųjų ir pradėti mokėti šalpos pensijas visiems, kurie negauna netekto darbingumo išmokų bei sukurti paskatą dirbti tiems, kurie tokios neturi. Siūloma skirti išmokas motinoms, besimokančioms bendrojo lavinimo mokyklose – šiuo metu tokias išmokas gauna tik studijuojančios ar siekiančios įgyti profesiją mamos.
„Visi šie pakeitimai susiję su socialinio neteisingumo situacijomis, kai tarsi teikiama parama, tačiau ji ne visiems vienodai prieinama. Daugelis šių siūlymų gimė atliepiant į konkrečias žmonių situacijas ar savivaldybių įvardinamas problemas”, – teigė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Dėl panašių argumentų siūloma keisti ir slaugytojų padėjėjų globos įstaigose darbo apmokėjimo tvarką, prilyginant jas socialinių paslaugų srities darbuotojams ir didinant darbo užmokesčio koeficientą ne mažiau kaip 30 procentų. Taip pat siekiama keisti šiuo metu galiojančią tvarką, susijusią su paramos teikimu įgyjant profesinę kvalifikaciją ir tęstiniu mokymusi.
Per 2021-2024 metus taip pat siūloma grąžinti 90 procentų per krizę sumažintų valstybinių pensijų ir kitų išmokų dalį, ši kompensacija pasiektų apie 100 tūkstančių gyventojų.
Teikiamos pagalbos tobulinimas
Paskutinioji pasiūlymų paketo dalis skirta teikiamos socialinės paramos ir paslaugų tobulinimui. Siūloma susiejant E-sveikatos ir savivaldybių informaciją sumažinti administracinę naštą neįgaliesiems, gaunantiems tikslines kompensacijas. Taip pat gerinti vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą ir administravimą, bei perduoti konkrečias Sodros vykdomas funkcijas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui.
„Visi šie pakeitimai skirti palengvinti paramos gavimą, sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, mažinti „popierių rinkimo“ dalį. Norisi, kad parama būtų kuo lengviau ir greičiau prieinama jos reikalingiems. Matome, kad Vyriausybė šioje pavasario sesijoje planuoja pateikti nemažai dar praėjusioje kadencijoje parengtų įstatymų. Iš vienos pusės tai gerai, nes vykdomas veiklų tęstinumas, tačiau iš kitos pusės, to tikrai nepakanka tiek vertinant pandeminę situaciją, tiek tuos sunkumus su kuriais dalis žmonių susiduria kasdieną. Tad mūsų paketas ir yra tas proveržis, kuris atspindi šios dienos aktualijas“, – sakė Linas Kukuraitis.
Susiję straipsniai:
- J. Vaiškūnas. Ar LVŽS agitavusi už „Darnią Lietuvą“ leis Skverneliui prakišti „socialinės lyties“ sąvoką?
- LVŽS komitetai pradėjo vyriausybės priemonių plano aptarimą
- LVŽS kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl vaistinių tinklų (video)
- O. Voverienė. Ar Lietuva taps šiek tiek oresne?
- M. Puidokas. Kas meluoja? Ar pataisos leis mušti vaikus?
- K.K. Urba. Seime viešo sektoriaus algų „balionas“
