Žymos archyvas: Tautos namai

Vilnius kviečia viso pasaulio architektus kurti Nacionalinę koncertų salę „Tautos namai“ (video) (9)

Antanas Gudelis (dešinėje) ir Albertas Sinkevičius | S.Žiūros nuotr.

Prasideda tarptautinis Nacionalinės koncertų salės architektūrinės idėjos konkursas. Architektai iš viso pasaulio kviečiami projektuoti būsimą vieną svarbiausių sostinės erdvių ir teikti savo pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei.

Idėjų konkursas tęsis iki birželio, o 2021 metais prasidėtų kelis metus truksiančios pastato statybos. Planuojama, kad į pirmą koncertą vilniečiai ir miesto svečiai naujojoje salėje bus pakviesti jau 2023 m., kai švęsime Vilniaus 700 metų gimtadienį. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją? Neleisime! (4)

tautos-namai-profsajungu-rumai-vilnius.lt

Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Vilniaus savivaldybės paruoštas naujas viešojo konkurso sąlygas dėl architektūrinės idėjos pirkimo. Ir nesiseka vis tiems mūsų Tautos kūrėjams: Jonui Basanavičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Kaziui Griniui ir kitoms istorinėms Lietuvos asmenybėms. Mūsų valstybė laukė Tautos namų daug dešimtmečių – visą šimtmetį.

Tauro kalno teritorija yra glaudžiai susijusi su istorine Tautos namų idėja, Skaityti toliau

Iraniečių maištas skleidžiasi ir Lietuvoje (video) (4)

Iraniečių maištas skleidžiasi ir Lietuvoje | gmgyvai.lt nuotr.

Spalio 19-21 dienomis, Lietuvos melomanų ausis džiugins išskirtinis Irano skambesys. Rahelė Barzegari drauge su „Gian Trio“ lankysis Vilniuje, Palangoje ir Kaune, džiugindami išskirtinio skambesio išsiilgusius klausytojus.

„Ši muzika nukreipta į žmogaus vidų, skirta savęs pažinimui, įsiklausymui į save“, – teigia „Rumi namų“ Vilniuje įkūrėjas, vienas iš „Gian Trio“ narių Dariušas Rasaulis (Dariush Rasouli). Tuo tarpu Rahele Barzegari savo vokalu atkreips dėmesį į moteriškąją Irano pusę. Skaityti toliau

„Suklegos“ 2018 jau čia pat! (video) (0)

Abrahamas Brodis | Kauno etninės veiklos klubo nuotr.

Rugsėjo 27-29 d. Tarptautinė šiuolaikinio ir tradicinio folkloro šventė „Suklegos“ jau devynioliktą kartą sukvies pasaulio muzikos gerbėjus ir atlikėjus po vienu stogu. Postfolkas, folkdžazas, pasaulinė muzika, naujasis amžius – tai tik dalis pavadinimų, kurie apibūdina renginio atlikėjų muziką. Laiko patikrinti ir nauji šiuolaikinės ir tradicinės muzikos projektai net tris dienas džiugins įvairiausių skonių melomanus.

„Suklegos“ stengiasi išlaikyti paprotį ir kviesti artimiausius kaimynus, kad pažintume jų paprotį ir pajustume naujųjų amžių Skaityti toliau

Seimas pritarė Tautos namų idėjai (5)

Vilnius_Tauro_kalnas,_wikipedija.org

Birželio 30 d. Seimas, pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai, pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai, įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas, kuris už 1911-1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija pritarė kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017-2022 m. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Ant Tauro kalno mūrai. Tik neužjoja lietuviai (14)

Ant Tauro kalno mūrai. Tik neužjoja lietuviai | Alkas.lt koliažas

„Respublikos“ savaitės žmonės – pasaulio žmonės Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson). Vietoj Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Tautos namų idėjos nutarę ant Tauro kalno užboginti Nacionalinę koncertų salę. Su atitinkamų paslaugų infrastruktūra.

Ant Tauro kalno mūrai, bet niekaip neužjoja lietuviai. R.Šimašius ir L.Ruokytė-Jonson pasirašė Ketinimų protokolą, kurį galėtų pasirašyti bet koks pasaulio miestas. Pradedant Ulan Batoru, baigiant Havana ir bet kokiu pasaulio užkampiu. Jei tam užkampiui prireiktų didesnės koncertų salės. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

KTKC folkloro ansambliui DAILINGĖ -10 (0)

Sveikiname Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblį „Dailingė“,
vadovę Birutę Nemčinskienę, visus didelius ir mažus dailingiukus,
broliukus ir sesutes, tėčius ir mamytes.
Esate tie, kurie įprasmina mūsų tautos gyvastį – tradicinę kultūrą.
Dar ilgai gyvuok, „Dailinge“!
Kauno tautinės kultūros centro bendruomenė

Dailingė

Vos kalbėti pradėję mažyliai, drąsiau į pasaulį žvelgiantys darželinukai, muzikos instrumentus besijaukinantys pradinukai, talentais pražystantys paaugliai ir su vaikais kartu muzikuojančios mamos bei tėčiai – visa tai telpa folkloro ansamblyje „Dailingė“, švenčiančiame 10-ies metų jubiliejų.

Kaip sako nuo pat įkūrimo ansambliui vadovaujanti mokytoja metodininkė Birutė Nemčinskienė, Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblį „Dailingė“ galima būtų pavadinti šeimų-giminių ansambliu, nes į repeticijas atkeliauja ne tik keli vienos šeimos vaikai, bet ir pusbroliai, pusseserės, jų draugai, o penktadieniais užsuka padainuoti, pasišokti ir kai kurie tėveliai.

Per dešimtmetį parengta spalvinga puokštė teminių programų, kuriose – instrumentinė muzika, daugiabalsės dainos, sutartinės, šokiai ir rateliai, tarmiška šnekta, atgaivintos primirštos tautos tradicijos bei papročiai.

Ansamblio vaikai – daugkartiniai įvairų konkursų laureatai, aktyvūs miesto ir respublikinių dainų švenčių, tarptautinių folkloro festivalių dalyviai.

Per 10-metį „Dailingė“ susikrovė nemenką kraitį. Ne tik dvasinį – susigulėjęs repertuaras, žinios apie tradicinę kultūrą, bendravimas, pasiekimai konkursuose, bet ir materialųjį.
Kolektyvo nuosavybė – ragai, skudučiai, cimbolai, basetlė, pūslinė, lamzdeliai, dūdmaišis, sekminių rageliai, dambreliai, nendrės birbynė, būgnas, „kiaulė“, molinukai, švilpa. Ansambliečiai čirpina smuikelius, trauko armonikų ir bandonijų dumples. Vienas savičiausių – dūdmaišis, instrumentas su charakteriu, paklūstantis tik labai atsakingam ir rūpestingam šeimininkui. Daug ansambliečių kankliuoja. Nors tai vyriškas instrumentas, juo mokosi skambinti ne tik berniukai, bet ir mergaitės. Kanklininkų rankoms paklūsta instrumentiniai kūrinėliai, dainų, šokių melodijos, sutartinės. Ansamblyje instrumentų visiems – pagal norą, ūpą ir gebėjimus.

Kolektyvo pasirodymuose galima išgirsti ne tik solistus-instrumentalistus, vienarūšių instrumentų ansamblius, bet ir skirtingų sudėčių kapelijas, atliekančias įvairių regionų tradicinę muziką.

„Dailingės“ repertuare – visų Lietuvos regionų dainos, instrumentinė muzika bei šokiai, nes tai – miesto kolektyvas, į kurį ateina žmonės, kilę iš įvairių šalies vietovių. Prieš siuvantis tautinį kostiumą kiekvienas ansamblietis išsiaiškina tėvų, senelių kilmę, tuomet šis išeiginis drabužis jo savininkui įgauna didesnę prasmę. Tai ir atsakymas, kodėl Kauno kolektyve tiek daug žemaitiškų kostiumų.

Pernai birželio mėnesį kai kurie „Dailingės“ nariai dalyvavo tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ ir kategorijose „Geriausias moteriškas tautinis kostiumas“ bei „Geriausias šeimos tautinis kostiumas“ pelnė apdovanojimus.

2010 m. įrašytas CD „Džyru džyru, duok pipirų“, garso plokštelėse įamžinti ir „Tramtatulio“ laureatų įrašai. 2016 m. parengtas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuotas projektas „Gyva tradicija – stipri tauta“.

„Daug visko buvo, bet daugiausia – muzikos“, – apie kartu praleistą dešimtemtį sako dailingiečiai.
Kai matai laimingus jų veidus, kai girdi jų dainas ir grojamą muziką, kai kojos kyla šokti, nelieka vietos abejonei – „Dailingėje“ vaikų ir tėvų širdys atsiveria lietuviškai muzikai.
B. Nemčinskienė, A. GarnienėDailingei - 10
APIE ANSAMBLĮ DAILINGĖ PLAČIAU

R. Povilaitis. Kas laukia lietuvių etninės kultūros?   (3)

Kas laukia lietuvių etninės kultūros?  | R. Povilaičio nuotr.

Globalizacijos procesų poveikis mūsų visuomenei ne tik diena iš dienos įsibėgėja, bet palaipsniui pereina į kokybiškai naują tarpsnį. Vienas iš jo požymių – stiprėdama apskritai, globalizacija tampa vis mažiau pastebima. Žmonių, ypač jaunimo, jau nestebina svetimi prekių vardai lentynose ar iškabose, informacijos priemonėse ar, tuo labiau, interneto pasaulyje.  Įprantame ne tik prie keistai ištariamų kai kurių garsų gražiai lietuviškai kalbančių jaunų žmonių bei prie vis menkiau lietuviškai kalbančių, beveik nekalbančių arba visai nekalbančių lietuvių vaikučių, aplankančių savo senelius gimtojoje žemėje.

Auga karta, vis mažiau vartojanti ne tik lietuviškas raides, pilnus žodžius bei sakinius, bet Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

Kalėdų proga Kauno danguje skrajojo žirgeliai (nuotraukos) (0)

Žirgelių ornamentas Kalėdiniame Kauno danguje | J. Rimkevičiaus nuotr.

Kūčių ir Kalėdų vakarais kauniečiai, pakėlę akis į senamiesčio nakties dangų, galėjo gėrėtis neįprastu meniniu reginiu. Danguje šalia Mėnulio pilnaties buvo galima stebėti įvairiomis spalvomis žėrintį ,,žirgelių” ornamentą. Daugeliui mačiusiųjų tai sukėlė nuoširdžią nuostabą ir pasigėrėjimą.

Žirgelių ornamentas, anot dailėtyrininko, etnosemiotiko Vytauto Tumėno, neša skalsą, sėkmę, teikia apsaugą. Tai lakiojančiųjų dangumi dvyniškų žirgų, panašių į angelus, simbolis. Jis nuo seno išreiškia žmogaus siekį prisišaukti dangiškojo pasaulio dėmesį, globą ir malonę. Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Mūsų garbės reikalas pastatyti paminklus J. Basanavičiui ir A. Smetonai (5)

Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra įsitikinusi, kad iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime 2018 m., turės iškilti paminklai nepriklausomybės aktą paskelbusios Lietuvos Tarybos pirmininkui Jonui Basanavičiui ir pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.

Tai „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.

„Tenka apgailestauti ir prisiimti atsakomybę, kad per 25-erius metus atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje neatsirado vietos savo didvyrių paminklams. Prezidentės nuomonė vienareikšmiška. Skaityti toliau

Rengiama spaudos konferencija, skirta Kultūros infrastruktūrai skirtų ES pinigų dalyboms (0)

Buvę Profsąjungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Šį antradienį, liepos 29 d., 10 val., kairiajame Nemuno krante, toje vietoje, kurioje planuojama statyti Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmus, vyks spaudos konferencija „Kultūros infrastruktūrai skirtų ES pinigų dalybos – ar Koncertų, kongresų ir konferencijų rūmai Kaune už 80 mln. Lt ar Tautos namai Vilniuje už 300 mln. Lt?“.

Spaudos konferencijoje dalyvaus ir į žurnalistų klausimus atsakys Kauno meras Andrius Kupčinskas, operos solistas Edgaras Montvidas, Kauno miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.

2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansinėje perspektyvoje Lietuvai pirmą kartą skirta 350 mln. litų, skirtų kultūros Skaityti toliau

Kas supinta į „Sidabro vainikėlį“ (0)

„Sidabro vainikelis“, mokinių darbai

Birželio 1 d. 15 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“ bus paskelbti ir apdovanoti šiemet pirmą kartą surengto Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ nugalėtojai.

Lietuvoje esama nemažai vaikų ir jaunuolių, besidominčių senaisiais dailiaisiais amatais, bei puikių pedagogų – mokytojų, įvairių būrelių, klubų vadovų, sugebančių išmokyti tradicinių technologijų. Ypač mažuose miesteliuose auga daug talentingų vaikų, kurių kūriniuose – margučiuose, šiaudų soduose, medžio drožiniuose bei audiniuose – ryškiai atsispindi vietos tradicijos, ne mažiau įdomios ir jų šiuolaikiškos liaudiškų dirbinių interpretacijos. Skaityti toliau

Vilniuje ir Kaune – Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirti renginiai (0)

Rapolas Diržinauskas 10 m., Kauno tautinės kltūros centro vaiku folkloro ansamblis „Tramtatulis“ | LLKC nuotr.

Artėjant Tarptautinei vaikų gynimo dienai Lietuvos liaudies kultūros centras Vilniuje ir Kaune organizuoja ciklą renginių, skatinančių vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra.

Gegužės 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyks Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatų koncertas. Konkurso laimėtojų – 39. Mažiausieji – vos trejų, vyriausieji – devyniolikmečiai, abiturientai. Visi jie itin gabūs vaikai, jautriai, atsakingai, išmoningai perteikiantys senąsias, bet tikrai nepasenusias dainas, sutartines, sakmes ir pasakas, instrumentinę muziką. Skaityti toliau

Kviečia renginiai, skatinantys moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra (0)

Vaikų folkloro konkursas „Tramtamtulis“

Gegužės 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyks Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ laureatų koncertas. Konkurso laimėtojų – 39. Mažiausieji – vos trejų, vyriausieji – devyniolikmečiai, abiturientai. Visi jie itin gabūs vaikai, jautriai, atsakingai, išmoningai perteikiantys senąsias, bet tikrai nepasenusias dainas, sutartines, sakmes ir pasakas, instrumentinę muziką. Ne vienas jų įvaldęs net po kelias liaudies kūrybos šakas – pasakojimą ir dainavimą, dainavimą ir muzikavimą, Skaityti toliau

„Tautos namai“ kviečia apsilankyti „Pavasario rankdarbių dienoje“ (0)

rankdarbiaiŠį šeštadienį, kovo 16 d., nuo 12 iki 17 val., Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1) vyks „Pavasario rankdarbių diena“. Renginyje dalyvauti panoro per 60 įvairaus amžiaus rankdarbių kūrėjų, kurie surengs savo darbų parodas-pardavimus, technikų demonstravimus, skatins bandyti kurti, mokys žiūrovus dirbinius vertinti ir apie juos nusimanyti.

„Pavasario rankdarbių dienoje“ bus pristatytas Lietuvoje vis populiarėjantis Ebru menas. Ne vienas dalyvis prasitarė, kad ruošiasi pasiūlyti gražių velykinių darbelių. Sulaukus gausaus būrio dalyvių, tikimasi sulaukti ir nemažiau žiūrovų. Įėjimas į renginį nemokamas. Skaityti toliau

Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų (0)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus.

„Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi ne tik rūmų, bet netgi namų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

Tautos namai bus? (1)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Ūkio ministerija sutarė parengti galimybių studiją – Vilniuje ant Tauro kalno  įkurti Tautos namus.

Ketvirtadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime su Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu sostinės meras Artūras Zuokas aptarė Tautos namų projekto įgyvendinimo planus, – pranešė savivaldybė.

Mero teigimu, ant Tauro kalno įsikūrę Tautos namai turi tapti kultūros centru su tarptautinius standartus atitinkančia koncertų sale.

„Turime skirti tinkamą dėmesį šiam projektui, apie kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pasakęs: Skaityti toliau

V. Visockas. Kur statysime Tautos namus? (6)

Gedimino pilies bokštas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gedimino kalnas pavojuje, Arkikatedros sienos trūkinėja, Valdovų rūmai neužbaigti, Lukiškių aikštė apleista, Tautos namai nepastatyti… Tai anaiptol ne visos bėdos, bet ir jų pakanka, kad skaudėtų širdį.

Kodėl mes tokie nevykėliai? Nieko nesugebam pastatyti, pradėto – užbaigti? Stadioną tik iš trečio karto arba įveiksime, arba griausime. Ir už tai niekas nepasodintas, niekam nuo galvos nė plaukas nenukrito. Panašu į visuotinį sabotažą: juo blogiau, juo geriau. Mokame tik vogti. Milijonais. Vagiame taip, kad mūsų Temidė nieko blogo nemato, nes juk ji – užrištomis akimis. Skaityti toliau

Tautos namų idėja – Tulpių rūmai (0)

Tautos namų atminimo akmens atidengimo iškilmės ant Pamėnkalnio: iš dešinės – poetas Justinas Marcinkevičius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir „Tautos namų santaros“ pirmininkas Antanas Gudelis | „Mokslo Lietuva“ nuotr.

Neseniai gerai žinomo literato ir visuomenininko Antano Gudelio iniciatyva vėl buvo primintas senokas, dar trečiojo dešimtmečio pradžioje kilęs sumanymas įsteigti Tautos namus. Pabandykime prisiminti tuos senus, gerus, nostalgiškus laikus.

Jau pirmaisiais lietuviškos spaudos atgavimo, o kartu ir tautinės kultūros atgimimo metais kilusi idėja – per Tautos namus sujungti etniškumą, tautiškumą su valstybingumu – vis buvo bandoma įgyvendinti prieš Pirmąjį pasaulinį karą; pirmaisiais Nepriklausomybės metais; trečiojo dešimtmečio pradžioje; taip pat ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir pabaigoje. Skaityti toliau

Išėjo knyga apie Stasį Šilingą (2)

Lietuvos nacionalinis muziejus lapkričio mėnesį išleido V.Urbono knygą apie Stasį Šilingą. Tai nauja serijos „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo“ knyga:  Urbonas V. Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei.

Šiemet suko 125 metai kai 1885 m. lapkričio 23 d. Vilniuje gimės Stasys Šilingas vienas iš pagrindinių naujosios Lietuvos kūrėjų. Savo energiją skleidės visose Tautai svarbiose srityse.

S. Šilingas, ilgametis Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas, teisingumo ministras, daugelio visuomeninių draugijų bei sąjungų organizatorius, steigėjas ir vadovas jaunystėje aktyviai dalyvavo lietuvių studentų visuomeninėje veikloje, bendradarbiavo periodinėje spaudoje, redagavo keletą žurnalų bei laikraščių. Knygos pagrindą sudaro rašiniai, S. Šilingo paskelbti periodinėje spaudoje, negausūs laiškai, Skaityti toliau

Prieš 125 m. gimė Stasys Šilingas (5)

Stasys Šilingas | Archyvinė nuotr.

Šiemet sukanka 125 metai kai 1885 m. lapkričio 23 d. Vilniuje gimė Stasys Šilingas vienas iš pagrindinių naujosios Lietuvos kūrėjų. Savo energiją skleidės visose Tautai svarbiose srityse.

S. Šilingas (1885 -1962) buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės kūrėjų. 1917 m. jis buvo išrinktas Lietuvių Tautos tarybos pirmininku, 1919 m. Valstybės Tarybos pirmininku, vadovavo Šaulių Sąjungai. Paruošė 1938 m. Lietuvos. Konstituciją.  

S.Šilingas buvo didelis Lietuvos praeities, jos senosios kultūros, senojo lietuvių tikėjimo gerbėjas. Skaityti toliau