Birželio 14 d., 14 val., Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje, Gedulo ir Vilties dienos proga vyks renginys Lietuvos švietimo darbuotojams tremtiniams atminti – „Ešelonai į rytus“.
Lietuvoje minima Gedulo ir Vilties diena, kai 1941-ųjų metų birželį Sovietų Sąjunga pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sibirą. Skaityti toliau
Rugpjūčio 23-ąją, Ignalinoje, paminėta Europos diena stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje aukotos šv. Mišios ir pristatyta literatūrinė kompozicija „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“. Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba kompozicijoje pagerbė už Lietuvą žuvusius, kentėjusius ir kalbėjo apie budelius, kurie buvo už tai atsakingi. Skambėjo partizanų dainos, buvo skaitomi Antano Rūko, Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, rašytojos Vandos Juknaitės, vyskupo Teofiliaus Matulionio mintys. Skaityti toliau
Gegužės 26-ą dieną vyko penktasis seminaras „Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje“ Dzūkijos nacionaliniame parke, dailininkės, ąžuolų mylėtojos Gražinos Didelytės sodyboje, jos galerijoje „Andeinė“ (Rudnios kaimas, Marcinkonių seniūnija). Verta priminti, kad pirmasis tokio pobūdžio seminaras įvyko prieš dešimtmetį, 2008m. Tautos Atgimimo Ąžuolyne, antrasis – Dūkštų ąžuolyne netoli Vilniaus, trečiasis – Kaune, ketvirtasis – Kėdainių urėdijoje. Eilė būtų atsiliepti žemaičiams, ten taip pat netrūksta įspūdingų ąžuolų bei juos mylinčių žmonių. Juolab, kad pirmąjį muziejų Lietuvoje Dionizas Poška įkūrė dviejuose ąžuolo kamienuose – Baubliuose, o apie didingą mūsų tautos praeitį, siedamas ją su sengire, savo raštuose pasakojo kitas žemaitis – Simonas Daukantas. Skaityti toliau
Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.
Imanuelis Kantas (1724–1804) Skaityti toliau
2015 metais Vyriausybei duotą pažadą padovanoti Vilniui paminklą Jonui Basanavičiui koncernas „MG Baltic“ išpildė kiek kitaip nei tikėjosi. Šiandien, pagal 1926 m. skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus eskizinį modelį sukurta Nepriklausomybės patriarcho 51 centimetro bronzos skulptūra, buvo neatlygintinai perduota sostinėje veikiantiems Signatarų namams. Sėdinčio J. Basanavičiaus skulptūrai surasta vieta šalia patriarcho darbo stalo jam skirtame muziejaus kambaryje. Skaityti toliau
Daugelis esame matę filmą ar skaitę istoriją apie tai, kaip atsiskyrėlis Grinčas vogė Kalėdas. Išvogė dovanėles, tikėdamas, kad taip išvengs kalėdinio triukšmo, kurio jis nepakentė. Tik suklydo – žmonės vis tiek šventė Kalėdas. Ir Grinčas suprato, kad Kalėdos yra kažkas daugiau nei tik dovanos. Taip supaprastintai apie svarbų dalyką – apie esmę ir prasmę. Tik kuo čia dėta Kovo 11-oji?
Kovo 11-oji – valstybės atgimimo šventė, mūsų lūkesčiai ir viltys gyventi laisvoje, demokratinėje valstybėje – savo namuose. Gyventi oriai ir išdidžiai. Žmonės ir tauta tik savo valstybėje išsiskleidžia, Skaityti toliau
Pro žydinčių šeivamedžių sąžalynus, apkėtusius visą buvusio dvarelio parką, prasibrauname prie pastato, kuris nereginčiomis langų kiaurymėmis priekaištingai žvelgia į išniekintą praeitį. Niekad nebuvau mačiusi tiek šeivamedžių vienoje vietoje – ištisa giraitė! Sujudinus šakas, pasklinda tirštas, aitrus kvapas; lapai ir stiebas – nuodingi, o uogos – vaistingos, vienok parkuose šie krūmai būdavo auginami kaip dekoratyviniai, kai kurios rūšys atsivežtos iš Anglijos ir Prancūzijos sodų. Derlingoje Lietuvos žemėje, apleistose dvarvietėse, neretinami šeivamedžių krūmai nustelbė visus kitus augalus. Skaityti toliau
Nuo nepriklausomybės pradžios spaudoje pasirodė daug knygų bei straipsnių, skirtų vieniems baisiausių, mūsų tautos naikinimo laikmečio įvykių – tremčiai. Kiekvieno kelionė į Sibirą – asmeninio gyvenimo skaudi atkarpa… sava ir nepakartojama istorija, papildanti mūsų tautos istoriją. Šiame straipsnyje kalbėsime apie skapiškietės – unikalios asmenybės Elenos Vogulaitės – Stuokienės, tada penkiolikametės mergaitės kelionę į nežinią – kančių, pažeminimo, skausmo, netekčių kelionę – į Sibirą, įsirėžusią ir likusią visam gyvenimui atmintyje bei širdyje. Sibirui Elenutė atidavė dešimt metų – gražiausius jaunystės metus… ir nieko nekaltina, niekam nesirengia kerštauti – yra Dievas, kuris tik vienas žino, kodėl vyksta taip ir ne kitaip, kodėl Aukščiausias siunčia mums įvairiausius išbandymus… Skaityti toliau
Taip pavadinta naujausia istoriko, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininko dr. Kazio Račkausko knyga, išleista „Gimtinės“ leidykloje 2012 m. Prieš ją buvo „Aukštadvaris“ (sud. K. Račkauskas, V., 2002); „Mano tėviškė“ (V., 2002); „Žvilgsnis į Bekštonis“ (2005); „Lietuvos deimančiukai“ (V., 2008); „Tautotyros pradmenys“ (V., 2008); „Bekštonys“ (2009); „Paparčių šviesos židinys“ (V., 2010); „Tautotyros savanorių darbai“ (sud. K. Račkauskas, bibliografinė rodyklė, V., 2009) ir
Knyga „Tautos atminties sargybiniai“ skirta atminti Tadui Daugirdui (1852–1919), tautotyros pradininkui Lietuvoje, archeologui, muziejininkui, paveldosaugininkui. Išleista mokslininko 160-jų gimimo metinių proga. Skaityti toliau
Dienos šviesą išvydo naujas, įdomus savo turiniu leidinys „Tautotyros metraštis“. Jis pasirodė Tėvynės pažinimo draugijos ir ypač šios draugijos pirmininko daktaro Kazio Račkausko pastangomis. Tai pirmasis ir gana svarus žingsnis, kurį žengė ši draugija, vykdydama naują, tik 2010 metais pradėtą, pažintinę veiklą „Į savasties aruodą – brandūs paveldo grūdai“.
Tėvynės pažinimo draugija jau yra daug nuveikusi žadinant gyvąją istorinę ir kultūrinę lietuvių tautos atmintį. 1989-2009 m. ji leido K.Račkausko redaguojamą laikraštį „Gimtinė“, kuriame savo nuveiktus darbus tautotyros srityje, įvairias kultūrines ir istorines įžvalgas spausdino šios draugijos nariai. Laikraštis ne tik būrė ir vienijo visus įvairiuose miestuose išsibarsčiusius draugijos narius, bet ir skatino ieškoti, nenurimti ir kurti. Skaityti toliau
Skaičiuojame jau dvidešimtąjį rugpjūtį nuo neramiųjų 1991–ųjų. Dvidešimtąjį kartą minėsime Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynėjo, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Alytaus rinktinės kario savanorio Artūro Sakalausko žūtį. Jauno žmogaus, kuris laikydamasis priesaikos negailint jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę, 1991 m. rugpjūčio 21 d. buvo pakirstas klastingos okupanto kulkos. Skaityti toliau
www.init.lt
Pirmadieniais, 20.30 val. INIT TV rodo laidų ciklą „Mūsų praeities beieškant“:
Senieji baltų mitai, legendos, pasakos… Ar tikrai jose slypi mūsų tautos istorijos šaknys? Kalbame viena iš seniausių pasaulio kalbų, esame palikę nemažą pėdsaką pasaulio žmonijos vystymosi eigoje… Ar tikrai tai gali patvirtinti šiandieninis mokslas? Skaityti toliau
