Žymos archyvas: Tarybų Sąjunga

E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“ (30)

LCVA nuotr.

Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau

R. Cibas. „Švytuoklė“ (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Net konservatoriai jau suprato, kad per daug „nušvytuota“ į dešinę, bandys pasistūmėti kairiau. Švytuoklės principas būdingas nebrandžiai visuomenei, kada, ieškant išsigelbėjimo, iš vieno kraštutinumo metamasi į priešingą.

Prieš šimtą metų, Rusijoje buvo ne tik caras. Buvo tokia atskirtis tarp žmonių, kad žodį „socialinė“ net nepatogu vartoti. Tokioje terpėje Karlo Markso idėjos kai kurių žmonių buvo priimtos, kaip didžiausia viltis ir panacėja nuo visų bėdų. Mes viską nacionalizuosim! Neliks išnaudojimo, visi bus lygūs, draugai… Skaityti toliau

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni (0)

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Lietuva – valstybės iškamša (66)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2015 m. gruodžio 21 d.

Baigiantis metams, pabandykime susivokti, kur atsidūrėme. Kodėl Lietuva, vadovaujama nespėjančios laimėjimais girtis Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vėl sublizgėjo ženkliai didėjančia imigracija? Interneto komentatoriai net prisiminė senovės graikų filosofo ir mąstytojo Platono nuomonę, kad valdžia savavaldžiaus tiek, kiek mes, valdžią renkantieji, jai leisime tai daryti. Iš viso savo Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kodėl mus lengva apgaudinėti net dėl šeimos ir valstybės sąvokų? (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas Seime 2015 lapkričio 30 d. vykusioje konferencijoje „Šeima ir valstybė“.

Susirinkome tie, kurie neturime vienas kitą įtikinėti dėl šių sąvokų.

Gerb. kunigas Vitalius Mockus (Lietuvos stačiatikių bažnyčios kancleris) atkreipė dėmesį į tai, kad daliai visuomenės gali tekti apsispręsti, ar vykdyti atitinkamus įstatymus. Gerb. Rolandas Paksas klausia, ar Lietuvos tėvai dar yra pajėgūs atsispirti valstybei? Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I) (22)

Vytautas Radžvilas

Būtent šiuos žodžius dera prisiminti ir drąsiai bei tvirtai ištarti kiekvienais metais švenčiant Kovo 11-ąją – atkurtosios Nepriklausomybės dieną. Jie yra be galo svarbūs ir prasmingi, nes, kaip ir prieš šimtmetį, vėl tapo tautos išlikimo pasaulyje ir istorijoje formule.

Visa žmonijos patirtis, deja, liudija, kad tautų kova dėl vietos po Saule visais laikais buvo nuolatinė jos istorijos palydovė. Nepajėgusios susiorganizuoti į politinius darinius – valstybes arba nesugebėjusios jų apginti ir išsaugoti tautos gyvuoja tik kaip etnokultūrinės bendrijos, turinčios nedaug galimybių išvengti jų tykančios lemties. Skaityti toliau

Kaip įveikti monopolinius tarifus? Paklauskite Vengrijos (2)

Viktoras Orbanas | blogs.ft.com nuotr.

„Vilniaus vandenims“ įgyvendinus savo planus, vilniečių sąskaitos už vandenį didės daugiau nei trečdaliu. Ne ramiau gyvena ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gyventojai. Ir britai  susiduria su panašiomis kainų už komunalines paslaugas didėjimo tendencijomis. Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ savo skaitytojams pateikia kitos šalies vyriausybės kovos su monopolijomis pavyzdį.

Vienoje Europos valstybėje yra vyriausybė, nurodžiusi energetikos kompanijoms sąskaitas sumažinti daugiau nei 20 proc. Skaityti toliau

P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė (27)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.

Dabartinėje sistemoje esi modernus, jeigu neatsidžiaugi laisvąja rinka, tvaskančia demokratija. Dabar esi „elitinis“, jeigu pasauliui trimituoji apie mūsų demokratijos brandumą ir bari nedemokratiškus kaimynus. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas? (33)

V.Petrulevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 24 metus, rugsėjo 15 d., Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos siekdamos sutrukdyti Lietuvai atsiskirti nuo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą.

Мūsų Atgimimo istorija, kurios mokome jaunąją kartą, deja, labai supaprastinta ir deklaratyvi. Žinome, kad kažkada įsikūrė Sąjūdis, nenorime prisiminti jo tikrojo pavadinimo ir esmės. Dar žinome, kad buvo mitingai ir gražus Baltijos kelias, vėliau – Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Ir viskas.

Neretas moksleivis, mano paklaustas, nuo ko Lietuva tapo nepriklausoma, Skaityti toliau

R.Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi (72)

Romualdas Ozolas | alkas.lt nuotr.

Revoliucijos paprastai pašalina ar bent nušalina sukilusiųjų požiūriu priešišką, jų siekiams įvykdyti kliudančią visuomenės dalį. Mes į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinę grupę išrinkom (tiesa, tarsi ir balsuodami) visus pasiūlytuosius netgi su visu Sąjūdžio įsikūrimui sukliudyti pasodintu prezidiumu. Išskyrus akademiką Vilką, kuris būti iniciatyvinės grupės nariu atsisakė iš principo, o iš salės atmetėm Aukštikalnienę, ekscentrikę, leidusią sau pernelyg tiesmukai reikalauti bausti kompartiją. Taip pradėjom Persitvarkymą, kuris tęsiasi iki šiol, tolydžio vis aiškiau, čia aš visiškai sutinku su profesoriumi Gediminu Merkiu, tapdamas ir ryškėdamas kaip naujoji okupacija. Tik kitos spalvos – nebe grynai raudonos. Skaityti toliau