Upelių užterštumo mažinimas Kaune jau kuris laikas yra tapęs vienu iš miesto prioritetų. Aplink Girstupį, Gričiupį ir Amalę vis dažniau rengiami patikrinimai, siekiant išsiaiškinti taršos šaltinius bei su tuo susijusius asmenis. Pastangos duoda atitinkamų rezultatų: vos per du mėnesius keli šimtai kauniečių prisijungė prie centralizuotų miesto tinklų bei pradėjo tvarkyti atliekas tinkamai.
Patikrinimai pridėjo sąmoningumo Skaityti toliau
Spalio 22 d. Prezidentura nuotoliniu būdu surengė šalies vadovo Gitano Nausėdos sumanytą pokalbį „Žalia Lietuva“, kuriame kartu su daugiau kaip 20-ties organizacijų ir įmonių atstovais buvo aptarta, kaip Lietuvoje pertvarkyti eismą siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos bendrą siekį iki 2050 m. pereiti prie gamtai nekenksmingos ekonomikos.
Pokalbyje dalyvavusios privataus verslo Skaityti toliau
Šią savaitę Europos Komisijos pristatė ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.
„Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, Skaityti toliau
Kovai su tarša Kuršių Nerijoje praėjusiais metais sumanymas „NE plastiko bangai“ plečiasi ir į savo gretas kviečia kasdienėje veikloje taršos mažinimo sprendimus taikančius visoje Lietuvoje veikiančius verslus. Prie šio judėjimo skelbia prisijungianti tarptautinė apsaugos ir grynųjų pinigų tvarkymo įmonė „G4S Lietuva“, kuri pirmoji šiame sektoriuje Lietuvoje pristato aplinkai draugišką naujovę – iš biologiškai skaidomo plastiko pagamintas ir gryniesiems pinigams surinkti naudojamas inkasacines pakuotes. Numatoma, kad įmonės investicijos į šią sieks iki 50 tūkst. eurų per metus. Skaityti toliau
Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane yra numatyta transporto priemonių (TP) taršą šalyje stebėti nuotoliniu būdu. Žadama pradėti nuo informacinio pobūdžio bandomojo projekto. Įvertinus jo rezultatus, bus svarstoma galimybė nuolat naudoti nuotolinę taršos stebėsenos sistemą, šalies keliuose nustatyti taršias TP, apie tai pranešti jų savininkams.
Ruošiantis šiam bandomajam projektui, susipažįstama su užsienio šalyse vis labiau populiarėjančia nuotoline TP išmetamų teršalų matavimo technologija. Ji Aplinkos ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovams buvo pristatyta per Švedijos ambasadoje rengtą renginį. Skaityti toliau
Nors Europos Sąjunga draudžia šalinti senas padangas sąvartynuose, tačiau nemažai jų ten dar patenka. Visgi pasaulyje atsiranda naujų sprendimų, kaip veiksmingai panaudoti senas padangas.
Transporto priemonių perdirbtų padangų guma dažniausiai naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams. Tačiau vis daugiau valstybių atranda naujų technologijų, kurių dėka senų padangų granulės naudojamos keliams tiesti. Skaityti toliau
Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Ką turi žinoti kiekvienas vairuotojas, keičiantis padangas ar norintis atsikratyti senų?
Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų. Skaityti toliau
Nuo 2030 m. Europos Sąjungoje parduodami nauji automobiliai turi išmesti 40 proc. mažiau anglies dvideginio, o elektrinių automobilių dalis pardavimuose sudaryti bent 35 proc., įsitikinę Europos Parlamento nariai.
Europos Sąjungoje apie 15 proc. viso anglies dvideginio išskiria lengvieji automobiliai ir furgonai, o tai skatina klimato kaitą. Transporto sektorius – vienintelis, kuriame „šiltnamio“ dujų išskiriama daugiau nei 1990 metais. Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio išlakų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. Skaityti toliau
Aplinkos tarša – aktuali problema. Tai patvirtina Aplinkos ministerijos užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Daugiau kaip 90 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad asmeniškai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Aplinkos taršą aktualia problema laiko 98 proc. apklaustųjų. Ši problema labai aktuali 65 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
Aplinkos užterštumą apklausos dalyviai įvertino kaip didesnį už vidutinį (6 balai iš 10).
Daugiau kaip trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, kad taršą Lietuvoje mažinti padeda Europos Sąjungos skiriama parama. Jų nuomone, ši parama dažniausiai skiriama regioninių ir nacionalinių parkų tvarkymui, geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, daugiabučių renovacijai. Keturi iš dešimties manančių, kad ES lėšos skiriamos aplinkos apsaugai, nurodė asmeniškai pajutę šios paramos naudą. Skaityti toliau
