Prieš 20 metų siekiant užtikrinti veiksmingą aplinkos kokybės valdymo priežiūrą, buvo nuspręsta įsteigti instituciją, kuri rinktų ir apibendrintų duomenis apie aplinkos kokybę ir žmogaus sukeltos taršos mastą.
Tuo metu naujai įsteigta Aplinkos apsaugos agentūra, remdamasi surinktais duomenimis, buvo įgaliota vertinti aplinkos oro kokybę, paviršinių vandens telkinių būklę, šių aplinkos komponentų taršos priežastis, teikti siūlymus taršos mažinimui, prisidėti prie aplinkos kokybės gerinimo priemonių planavimo valstybės mastu.
Agentūros tikslas – švari mus supanti aplinka
Šiuo metu Agentūroje dirba 300 darbuotojų, 19 procentų darbuotojų turi daktaro ar aukštesnį mokslinį laipsnį, todėl galime teigti, kad esame profesionali ir visapusiška žinovų komanda, atliekanti duomenų analizę ir vertinimą labai plačioje srityje.
Aplinkos apsaugos agentūra vykdo valstybinį aplinkos oro ir paviršinių vandens telkinių monitoringą, vertina aplinkos oro ir paviršinių vandens telkinių būklę, atlieka laboratorinius tyrimus valstybinės kontrolės tikslais siekiant nustatyti, ar ūkio subjektų išmetami / išleidžiami teršalai atitinka nustatytus reikalavimus, tiria aplinkos komponentų taršos priežastis ir siūlo priemones taršai mažinti, renka duomenis apie atliekas, į vandens telkinius išleidžiamas nuotekas, į aplinkos orą išmetamus teršalus, šviečia visuomenę ir įmones bei gyventojus apie chemines medžiagas ir jų keliamas grėsmes, nustato medžioklės limitus ir kitus su gyvąja gamta susijusius dalykus, pvz. invazines ir saugomas rūšis.
17 oro kokybės tyrimų stočių kasdien stebi aplinkos orą
Kasdien interneto svetainėje skelbiamos žinios apie oro užterštumą.
Oro kokybę nuolat stebi 17, iš jų – 14 miestuose įrengtų, oro kokybės tyrimų stočių.
Automatizuotas oro kokybės tyrimų tinklas veikia nuo 2003 m.
Pablogėjus oro kokybei, gyventojams pateikiami patarimai, kaip elgtis.
Kilus gaisrams ar kitiems nenumatytiems įvykiams, 2 mobiliosios oro kokybės tyrimų laboratorijos ima mėginius įvykių vietose.
2022 m. mobiliosios laboratorijos 21 kartą vyko imti mėginių, 2 kartus – esant ekstremalioms padėtims.
Oro kokybės tyrimų duomenys leidžia spręsti apie esamą aplinkos oro būklę, teršalų koncentracijų kitimo tendencijas, identifikuoti oro užterštumo problemas.
Vandens telkinių būklė prastėja
Vandens būklės tyrimai kasmet atliekami maždaug 300-ouse upių, ežerų ir tvenkinių tyrimų vietų, 9-iose laboratorijose gaunama daugiau nei 300 tūkst. tyrimų rezultatų.
Atliekami tyrimai rodo, kad vandens telkinių būklė prastėja.
Nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų, tai yra priklauso vidutinei, blogai ir labai blogai būklei ir priskirti pavojaus vandens telkinių grupei.
Rengiant upių baseinų rajonų (UBR) valdymo planus buvo palyginta vandens telkinių būklė tarp 2016–2021 m. ir 2022–2027 m. UBR valdymo ciklų ir nustatyta, kad vandens telkinių būklė pablogėjo – sumažėjo labai geros ir geros būklės vandens telkinių ir padaugėjo geros būklės nepasiekusių vandens telkinių.
Baltijos jūroje ir Kuršių mariose vandens būklės tyrimus atlieka laivas-laboratorija – „Vėjūnas“.
Šis išskirtinis laivas, imdamas tyrimams reikalingus mėginius, per metus suplaukioja daugiau nei 3 000 kilometrų.
Tenka konstatuoti, kad Kuršių marios ir Baltijos jūra taip pat neatitinka geros būklės reikalavimų.
Taršos prevencija
Vienas iš Agentūros veiklos tikslų – ūkinės veiklos aplinkosauginis reguliavimas.
Įgyvendindama šį tikslą, Agentūra įmonėms išduoda (keičia) taršos bei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus.
TIPK leidimai išduodami stambioms pramonės, gyvulininkystės įmonėms, tokioms, kaip AB „Achema“, UAB „Toksika“, dideliems paukštynams, kiaulių kompleksams ir pan.
TIPK vertinamas visas įmonės aplinkosauginis veiksmingumas:
tarša į orą, vandenį ir žemę, susidarančios atliekos, žaliavų naudojimas, energijos vartojimo veiksmingumas, triukšmas, nelaimingų atsitikimų prevencija.
Lietuvoje daugiau nei 240 įmonių yra išduoti TIPK leidimai.
Taršos leidimai išduodami į TIPK leidimų sistemą nepatenkančioms ūkinėms veikloms pagal nustatytus tam tikrus bruožus.
Daugiausiai taršos leidimų išduota pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymui, tvarkymui.
Šioms veikloms išduota daugiau negu 1300 taršos leidimų, viso išduota – daugiau nei 2000 taršos leidimų.
Agentūra yra atsakinga institucija, priimanti atrankos išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) ir sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Per metus priimama virš 250 atrankos išvadų dėl PŪV PAV ir apie 20 sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Nuo 2022 m. labai išaugo nagrinėjamų dokumentų skaičius dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo (numatomų įrengti vėjo elektrinių).
Siekiame įtraukti visuomenę į procesą, kurio metu gyventojai gali daryti įtaką sprendimams ir taip jaustis saugiau savo gyvenamojoje aplinkoje.
Agentūra, kaip įgaliota institucija, savo internetiniame tinklapyje nuolat skelbia paraiškas taršos ir TIPK leidimams gauti / pakeisti, PŪV PAV programas bei ataskaitas, gautas informacijas atrankaio dėl PŪV PAV.
Gautos iš visuomenės pastabos analizuojamos, vertinamos priimant sprendimus.
Cheminių medžiagų valdymas ir visuomenės konsultavimas
Agentūra yra kompetentinga institucija, kuri paskirta vykdyti įpareigojimus, nustatytus REACH (reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų), CLP (cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo) ir kituose reglamentuose dėl cheminių medžiagų valdymo.
Vienas iš sėkmingų projektų buvo įgyvendintas kartu su partneriais – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno technologijų universitetu, Baltijos aplinkos forumu ir kitais – „Life Fit for REACH“.
Tai tarptautinis projektas, kurio pagrindinis tikslas – padėti įmonėms susigaudyti kasmet griežtėjančiame cheminių medžiagų valdymo reguliavime ir pasirengti būsimiems apribojimams.
Šis projektas skatina mažas ir vidutines Baltijos šalių įmones atsisakyti pavojingų cheminių medžiagų, darančių neigiamą įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai.
Pavojingų cheminių medžiagų naudojimas įmonių veikloje ir išmetimai į aplinką yra valdomi ir ribojami pagal naudojamų medžiagų kiekį.
Tačiau atsiranda vis daugiau mokslinių įrodymų, kad šioms pavojingoms cheminėms medžiagoms saugios koncentracijos nėra, nes net ir maži kiekiai, besikaupdami aplinkoje ir gyvuosiuose kūnuose, sutrikdo natūralius apykaitos ciklus, daro poveikį gyvūnų hormoninei sistemai, skatina žmonių susirgimus vėžinėmis ligomis, veikia paviršinio ir giluminio vandens kokybę, todėl svarbu imtis veiksmų ir mažinti šių medžiagų aplinkoje.
Aplinkosauginiai projektai
Mūsų žinovai koordinuoja ir teikia ekspertinę pagalbą įvairiuose aplinkosauginiuose projektuose.
Šiuo metu Agentūra vykdo 14 tokių projektų.
Didesnio dėmesio visuomenėje susilaukė upių natūralios aplinkos atkūrimo arba renatūralizavimo projektas, kurio metu upių ruožuose įrengiamos buveinėms tinkamos sąlygos iš akmenų ir medžių upės vagose sukuriamos natūralios sraunumos, kurios aeruoja vandenį ir padeda upėms formuoti vagų kilpas ir joms būdingus (meandravimo) procesus, šalinamos žalingos vandens ekosistemai kliūtys, nenaudojami gelžbetoniai slenksčiai, o pakrantės apsodinamos medžiais.
Tikimasi, kad projektų metu įrengtos aplinkosauginės priemonės 52 upių ruožuose pagerins jų ekologinę būklę.
Šie projektai labai svarbūs užtikrinant vandens faunos ir floros išsaugojimą ir gerovę.
Europoje esame vieni vangiausiai investuojantys į upių ekologinės būklės gerinimą.
Verta paminėti ir projektą, kurio metu buvo atliktas Baltijos jūros šiukšlių monitoringas.
Šio projekto svarbą nusako faktas, kad visuose imtuose mėginiuose rasta mikro šiukšlių.
Tik žinodami faktus apie taršą galime imtis veiksmingų priemonių.
Atsisukame į duomenis
Pernai Aplinkos apsaugos agentūroje įsteigtas naujas Aplinkos būklės analitikos centras – nepriklausomas Lietuvos aplinkos analitikos padalinys, kuris užtikrins kokybiškesnį aplinkos būklės vertinimą ir atviros informacijos bei duomenų apie aplinką teikimą visuomenei ir sprendimų priėmėjams, taip pat vertins šalyje taikomų ir numatomų politikos ir priemonių poveikį aplinkai pagal išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), oro ir vandens teršalų kiekius bei kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius, kurie padės Lietuvai tapti klimatui ir aplinkai neutralia šalimi iki 2050 m.
Šio centro analitikai konsoliduos ir standartizuos Agentūros renkamus ir naudojamus duomenis ir visuomenei bei sprendimų priėmėjams ateityje pateiks skaitmeninius įrankius leisiančius įvertinti įvairių sektorių poveikį aplinkai.
Jau dabar galime analizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio statistiką interaktyvioje švieslentėje.
Artimiausiu metu pateiksime ir daugiau panašių įrankių.
Suprasdama duomenų svarbą priimant sprendimus aplinkosaugos srityje, Aplinkos apsaugos agentūra yra viena aktyviausiai duomenis atveriančių institucijų.
Šiuo metu esame visuomenei atvėrę ir atvirųjų duomenų portale pateikę 20 duomenų rinkinių nuo pakuočių tiekimo, atliekų susidarymo iki duomenų apie vandens telkinių būklę.
Artimiausiu metu atversime ir į Lietuvos atvirų duomenų portalą perduosime dar 5 rinkinius.
Šiais išsamiais duomenimis gali naudotis visi norintys, jie ypač vertingi atliekant ilgesnio periodo duomenų analizę, kuriant kitus skaitmeninius gaminius visuomenei.
