Žymos archyvas: Švedija

Senovinė ugnies naktis kvies dar kartą prisiminti Baltijos šalių vienybę (0)

„Senovinės ugnies nakties“ šventė pajūryje | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 31 d., paskutinį šio mėnesio šeštadienį, pajūryje ties Palanga bei Šventąja nušvis laužai – kurortas tradiciškai prisijungs prie Senovinės ugnies nakties renginių, o kartu visus, neabejingus istoriniams praeities įvykiams, pakvies į Baltijos kelio laužų sąšauką.

Tradicinis renginys – Senovinės ugnies naktis – šiais metais skirta ypatingam įvykiui paminėti – trijų Baltijos valstybių rugpjūčio 23-ąją minėtam Baltijos kelio 30-mečiui. Tad tarptautinės iniciatyvos rengėjai kviečia ne tik pabūti drauge, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Pirmojo vizito – į Lenkiją. Ar tai pateisinama? (32)

Išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda | Alkas.lt nuotr.

Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių. Bet tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikslino, kad „kontaktai su kitais tradiciniais Lietuvos partneriais visada bus išrinktojo prezidento darbotvarkėje, bet kiti užsienio vizitai kol kas nėra suderinti“. Jo nuomone, užsienio politikoje „gali būti taktinių pokyčių, niuansų“, bet strateginių posūkių tikėtis nereikėtų. Skaityti toliau

Socialinis verslas: ko Lietuva gali pasimokyti iš Švedijos? (0)

Marija Kristina Lundkvist | swedenabroad.se nuotr.

Daugelyje sričių Lietuva lygiuojasi į Šiaurės šalis: tai sėkmingos, socialiai atsakingos valstybės, kuriose gera gyventi. Švedijos karalystės ambasadorės Lietuvoje Marios Kristinos Lundkvist (Maria Christin Lundqvist) teigimu, vienas iš raktų į sėkmę – visuomenė, kuri prisiima atsakomybę.

Taip ambasadorė kalbėjo „Talentas keisti“ baigiamojoje konferencijoje – ji pabrėžė, kad dėl socialinės gerovės Švedijoje dirba ne tik valstybė, bet ir patys žmonės. Skaityti toliau

Švedijoje nustatytas lėtinės elnių išsekimo ligos atvejis (0)

pixabay.org nuotr.

Švedijos kompetentinga institucija pranešė apie nustatytą pirmą lėtinės elnių išsekimo ligos (LEIL) atvejį. Norboteno regione buvo pastebėtas išsekęs ratu vaikštantis briedis, kuris dėl blogos sveikatos būklės buvo užmigdytas. Gyvūnas buvo apie 16 metų amžiaus, o ištyrus jo smegenų mėginį patvirtinta LEIL.

Šiaurinių Europos valstybių mokslininkai ir kompetentingos institucijos stebi LEIL situaciją Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Skaityti toliau

Artėjant rinkimams. Švedijos ir Lietuvos ekspertų diskusija apie dezinformacijos grėsmes (video) (2)

Švedijos ambasados ženklas | feisbuko nuotr.

Vasario 19 d. 9.00 val. Švedijos ambasada Vilniuje kartu su strateginių studijų centru „Atlantic Council“ rengia diskusiją apie dezinformacijos grėsmes rinkiminiuose procesuose.

Išorinės informacinės įtakos viešiesiems rinkimams kelia vis didesnį susirūpinimą tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje. Būdamos ES ir platesnės tarptautinės bendruomenės narėmis Lietuva ir Švedija kartu siekia užkirsti kelią bandymams mažinti pasitikėjimą demokratiniais procesais bei kurstyti nestabilumą mūsų visuomenėse. Skaityti toliau

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą (18)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau

A. Guogis. Švedijos vyriausybės sudarymas – ne už kalnų (4)

Švedijos vyriausybės sudarymas – ne už kalnų | Pixabay nuotr.

Pačioje rugsėjo pradžioje, Švedijoje, įvyko riksdago (parlamento) rinkimai. Nežymia persvara juos laimėjo centro-kairės koalicija, susidedanti iš socialdemokratų, kairiųjų ir žaliųjų. Vienu mandatu mažiau riksdage turi centro-dešinės aljansas, susidedantis iš keturių partijų atstovų – moderatų, liberalų, centristų ir krikščionių demokratų. Atrodo, lyg ir aišku kas turėtų sudaryti vyriausybę. Bet ne viskas šį kartą taip paprasta. Socialdemokratų lyderis Stefanas Lofvena, po silpnesnio nei anksčiau savo partijos pasirodymo riksdago rinkimuose, buvo atstatydintas. O dešiniųjų lyderiui Ulfui Kristersonui irgi nepavyko suformuoti vyriausybės. Skaityti toliau

Baltijos jūros šalis suvienys simboliniai šimtmečio laužai (1)

„Senovinė ugnies naktis“ | ve.lt nuotr.

Rugpjūčio 25 d. 20.30 val. Baltijos jūros pakrantėje Tarptautinės iniciatyvos „Senovinė ugnies naktis“ rengėjai kviečia uždegti simbolinius vienybės ir draugystės Baltijos jūros šalių šimtmečio laužus. Idėjos sumanytojai kviečia prisiminti Lietuvos valstybingumą kūrusias ir išsaugojusias šimtmečio iškiliausias asmenybes.

Šiais metais simboliniai „Senovinės ugnies nakties – šimtmečio laužai“ Lietuvos pakrantėje skiriami šimtmečio sėkmės istorijos kūrėjams, kurie išsaugojo ir kūrė valstybingumo tradicijas, Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenė tęsia pagalbą gesinant gaisrus Švedijoje ir Latvijoje (1)

Lietuvos kariuomenė prisideda prie gaisrų gesinimo Švedijoje | kam.lt, S.Rinkevičiaus nuotr.

Liepos 26 d. naujos Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio Mi-8 įgulos vyks tęsti miškų gaisrų gesinimo šiaurinėje Švedijos ir vakarinėje Latvijos dalyse. Įgulą į Švediją nuskraidins Lietuvos karinių oro pajėgų transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“.

Miško ir durpyno gesinimo darbus vakarinėje Latvijos dalyje Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai Mi-8 atlieka nuo liepos 18 d., o Švedijoje nuo liepos 21 d. Lietuva sprendimą skirti pagalbą gesinant gaisrus Latvijoje ir Švedijoje priėmė liepos 18 ir 19 d., reaguodama į šalių Vyriausybių prašymus. Skaityti toliau

Prezidentė dalyvaus NATO viršūnių susitikime (0)

lrp.lt nuotr.

Liepos 11-12 d Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime. Aljanso šalių lyderiai įvertins geopolitinę situaciją, priims sprendimus dėl papildomų gynybos ir atgrasymo priemonių kylančioms grėsmėms atremti.

Aukščiausio lygio susitikimas vyksta sudėtingu laikotarpiu: tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose, didėjant prekybos karų rizikai ir atsirandant pirmiesiems globalios ekonomikos sulėtėjimo ženklams. Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Sniego žygiai šiaurėje (video) (0)

Robertas Kananavičius ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovas: keliautojas Robertas Kananavičius.

„Šiaurėje taip spalvinga, kad dauguma to net nesitiki. Ten tikrai ne vien sniegynai“, – tvirtina slidžių žygių po užpoliarę organizatorius Robertas Kananavičius. Jis siūlo keliauti po Skandinavijos poliarinę sritį: „Gamta labai graži, daug kalnų ir kalnelių. Suomijoje – jie apvalesni, Švedijoje – statesni, o Norvegijoje – visai statūs, aštresnėmis viršūnėmis, daug gilių kanjonų, salų ir pusiasalių. Be to, dažnai galima išvysti Šiaurės pašvaistę – jei tik giedras dangus ir pakankamas Saulės vėjas“. Skaityti toliau

Švedijoje atidarytas aštuntasis Lietuvos garbės konsulatas (0)

urm.lt nuotr.

Sausio 24 dieną Linšiopingo mieste buvo iškilmingai atidarytas aštuntasis Lietuvos garbės konsulatas Švedijos Karalystėje. Garbės konsulu paskirtas Ulrikas Lindbladas, kuriam priskirta konsulinė apygarda apima Esterjotlando apskritį.

Atidarymo ceremonijoje Lietuvos ambasadorius Švedijoje Algimantas Rimkūnas pažymėjo, kad garbės konsulato atidarymas Linšiopinge, kuris garsėja čia veikiančia SAAB korporacija ir kitomis modernių technologijų kūrimo srityje dirbančiomis kompanijomis bei universitetu, sudarys geras bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis bei mokslo įstaigomis sąlygas. Skaityti toliau

Šiaurės Europoje plinta lėtinė elnių išsekimo liga (0)

pixabay.com nuotr.

Šiaurinių Europos valstybių (Norvegijos, Švedijos, Suomijos) mokslininkai sunerimę dėl pastaraisiais metais Norvegijoje nustatytų lėtinės elnių išsekimo ligos atvejų. Šiai spongiforminės encefalopatijos formai imlūs visi elniniai gyvūnai, tačiau iki šiol šios ligos protrūkiai buvo fiksuojami tik Šiaurės Amerikoje (Kanadoje ir JAV). Tačiau 2016 ir 2017 metų tyrimai parodė, kad liga persikėlė ir į Europą – ligos atvejų nustatyta šiaurės elnių bandose Norvegijoje.

Nors Lietuvoje ši liga niekada nebuvo diagnozuota, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2018 m. Skaityti toliau

Visos žinios norintiems grįžti į Lietuvą – „viename langelyje“ (5)

flexjobs.com nuotr.

Užsienyje gyvenantys piliečiai, ketinantys grįžti į Lietuvą, nemokamas konsultacijas „vieno langelio“ principu gali gauti Migracijos Informacijos Centre „Renkuosi Lietuvą“. Šiam konsultacijų centrui Vyriausybė šiemet skiria ypatingą dėmesį bei papildomą finansavimą.

Projektą „Renkuosi Lietuvą“ įgyvendinančios Tarptautinės migracijos organizacijos vadovė Audra Sipavičienė sako, kad pagaliau organizacija jaučia tvirtą paramą „Tokio palaikymo laukėme ne vienerius metus. Papildomas finansavimas leis išplėsti teikiamų žinių paslaugų spektrą, Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma „vaikų migrantų“ Švedijoje iš tikrųjų yra pilnamečiai (0)

Migrantai | youtube.com stop kadras

Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai migrantų, pildydami prieglobsčio prašymus teigę, kad yra vaikai, ištikrųjų buvo pilnamečiai, praneša BBC.

Šalies Nacionalinė teismo medicijos ekspertizės agentūra patikrino beveik 8 tūkstančių imigrantų amžių ir atrado, jog maždaug 6600 iš jų buvo sulaukę pilnametystės, nors pildė prieglobsčio prašymus kaip vaikai.

Šios patikros buvo vykdomos tik tuomet, kai kilo įtarimas dėl asmens amžiaus. Apie savo Skaityti toliau

Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Arčiai ir toliai (0)

Wikipedia.org nuotr.

Ant jūros kranto sėdėjo du broliai. Kęstas ir Vaidas. Abiems – po šešiolika, tiktai Kęstas valanda vyresnis už Vaidą. Žvelgiant iš šalies juos galima supainioti. Lygiai tie patys pailgi veidai, mėlynos akys, pelenų spalvos plaukai ir grakštus stotas liudijo, kad tai – vienos šeimos vaikai.

Abu žvelgė į jūros tolį.

– Įdomu, kas ten už jos? – svajingai paklausė jaunėlis. – Tikriausiai – Skaityti toliau

Varšuvoje – ministrai tarėsi dėl NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo (0)

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius | Asmeniė nuotr.

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius spalio 9 dieną Varšuvoje dalyvavo devynių NATO priklausančių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame buvo sutarta toliau siekti tikslių sprendimų tęsiant NATO prisitaikymas prie besikeičiančios saugumo aplinkos.

Viceministras pabrėžė, kad kitų metų liepą planuojamas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas suteiks svarbią paskatą nuo 2014 metų vykstančiam saugumo stiprinimui: „Šie darbai neturi sustoti. Skaityti toliau

Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių renginių sėkmė (1)

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Lietuva – įdomi valstybė tiems užsienio kino kūrėjams, kurie čia atvyksta ieškoti ne tik lanksčių kino gamybos darbų ir paslaugų kainų, bet ir profesionalios komandos bei patrauklių vietų. Su Lietuvoje filmuojamais kino sumanymais dirba pasaulinio garso aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino gamybos kompanijos, jiems talkina gausus Lietuvos kino profesionalų būrys, o mūsų šalies miestų gatvės virsta įvairiausiomis pasaulio valstybėmis – Italija, Japonija, Vokietija.

Tačiau kaip Lietuvoje nufilmuotoms kino juostoms, kuriose neretai vaidina ir Lietuvos aktoriai, sekasi tarptautinėje kino rinkoje? Skaityti toliau

Tyrimas: švedų požiūris į imigraciją blogėja greičiausiai (0)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šalyse, parodė, jog vertinimai prastėja.

Pasak šio tyrimo, daugiau nei keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad imigracija pakeitė šalį, kurioje jie gyvena, ir šie pokyčiai jiems nepatinka, o dvigubai daugiau respondentų yra įsitikinę, kad imigracija turėjo bendrai neigiamą poveikį. Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau

ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje garsiai nuskambėjo Lietuvos vardas (video) (0)

Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje spaudos konferencija | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Liepos 10 d. Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje spaudos konferencijoje buvo ne tik aptarti pagrindiniai Asamblėjoje nagrinėti klausimai, bet ir skirtas dėmesys akibrokštu Lietuvai tapusiam įvykiui, kai vieno iš Švedijos parlamentarų iniciatyva iš Asamblėjos darbotvarkės išbraukta mūsų šalies parlamentarų rezoliucija, kritikuojanti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybas.

Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Virginijus Sinkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad tokio

Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Vidurvasario šventė puoselėja bendras tradicijas (0)

Vidurvasario svente Botanikos sode_lrp.lt

Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode dalyvavo tradicinėje, Šiaurės ir Baltijos šalių diplomatų rengiamoje Vidurvasario šventėje.

„Šiaurės ir Baltijos valstybių žmonės nuo seniausių laikų mini Vidurvasario šventę. Nors kiekviena tauta ją vadina skirtingai, Baltijos jūros krantuose šventės dvasią kuria bendros tradicijos – šokiai, dainos, laužai, simbolizuojantys bendrumą ir stiprinantys tarpusavio ryšius“,– sakė Prezidentė. Skaityti toliau

Kultūros atašė Švedijoje skiriama Ž. Etevičiūtė (0)

Živilė Etevičiūtė | asmeninė nuotr.

Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Švedijos Karalystėje, taip pat vykdančio kultūros atašė funkcijas Suomijos Respublikoje ir Danijos Karalystėje laimėjo Živilė Etevičiūtė.

P. Živilė Etevičiūtė kultūros srityje dirba daugiau nei dešimt metų: 2004–2008 m. buvo VšĮ „Tomo Manno kultūros centras“ projekto vadove ir direktore, vėliau Vilniaus dailės akademijos, Nacionalinės dailės galerijos įvairių programų kuratore-koordinatore, Skaityti toliau

Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją (0)

biodegalai-biokuras_biodegalai.lt

Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.

Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, Skaityti toliau

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje? (4)

LJMS_pirmininkė_dr._Milena_Medineckienė_vgtu.lt

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.

Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (III) (video) (1)

povandeninis-elektros-kabelis_mokslosriuba-lt

„Įdomiosios inžinerijos“ rubrikų ciklas apie povandeninį „Nordbalt“ elektros kabelį baigiasi trečiąja rubrika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas sausumoje esančiai jungties daliai. „Nordbalt“ projekto įgyvendinimas Klaipėdos miesto teritorijoje tęsėsi nuo 2014 metų balandžio iki lapkričio mėnesio.

Įmonės „Kauno tiltai“ specialistas Edmundas Montvilas atskleidė, jog šiuo laikotapiu buvo susidurta ne tik su klojimo darbus apsunkinančiomis aplinkybėmis, bet ir nenumatytomis aplinkos bei istorinio palikimo problemomis. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (I) (video) (0)

idomioji-inzzinerija_mokslosriuba-lt

Kokie inžineriniai iššūkiai šiandien yra aktualiausi ir į ką reiktų atsižvelgti, norint suprasti, kokia jų nauda Lietuvai? Kuo „NordBalt“ jungtis, tiekianti elektrą Lietuvai ir sujungianti mus su Švedija, yra reikšminga mūsų šaliai? Kaip pasikeitė elektros kaina? Susipažinti su „Nordbalt“ elektros jungtimi kviečia „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda. Trijų rubrikų ciklas apie šį inžinerinį iššūkį atskleis daug įdomių faktų apie projekto istoriją, Skaityti toliau

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai (0)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur spalio 5 d. buvo skelbiami Chemijos premijos laimėtojai.

Didžioji dalis žiūrovų tikėjosi, kad tokio įvertinimo susilauks DNR redagavimų įrankis CRISPR/Cas9 , vienu kurio atradėju yra VU Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys.

Tačiau Švedijos mokslininkai šiemet pasirinko kitą svarbų atradimą – mažiausias molekulines mašinas, šimtą kartų mažesnes už žmogaus plauką. Skaityti toliau

Reklama Švedijos nacionalinėje televizijoje: etniniai švedai taip pat turi integruotis (video) (6)

youtube.com stopkadras

Švedijos nacionalinėje televizijoje pradėta transliuoti reklama, kurioje raginama pradėti kurti Naująją Švediją. Pagrindinė tokios Naujosios Valstybės idėja – į ją integruotis turės ne migrantai, atvykę į šalį, tačiau ir patys etniniai švedai.

Reklamoje teigiama:

„Nėra kelio atgal. Švedija jau niekada nebus tokia, kaip anksčiau. Europa transformuojasi. Ir Švedija turi būti saugiu prieblobsčiu pabėgėliams.“ Skaityti toliau