Žymos archyvas: Švedija

Varšuvoje – ministrai tarėsi dėl NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo (0)

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius | Asmeniė nuotr.

Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius spalio 9 dieną Varšuvoje dalyvavo devynių NATO priklausančių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame buvo sutarta toliau siekti tikslių sprendimų tęsiant NATO prisitaikymas prie besikeičiančios saugumo aplinkos.

Viceministras pabrėžė, kad kitų metų liepą planuojamas NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas suteiks svarbią paskatą nuo 2014 metų vykstančiam saugumo stiprinimui: „Šie darbai neturi sustoti. Skaityti toliau

Lietuvoje gamintiems kino filmams – tarptautinių renginių sėkmė (1)

Lietuvoje filmuotas filmas – „Abitas ir šarvai“ („Habit and Armour“). Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pavelas Pitera (Pawel Pitera) | Rengėjų nuotr.

Lietuva – įdomi valstybė tiems užsienio kino kūrėjams, kurie čia atvyksta ieškoti ne tik lanksčių kino gamybos darbų ir paslaugų kainų, bet ir profesionalios komandos bei patrauklių vietų. Su Lietuvoje filmuojamais kino sumanymais dirba pasaulinio garso aktoriai, režisieriai, prodiuseriai, kino gamybos kompanijos, jiems talkina gausus Lietuvos kino profesionalų būrys, o mūsų šalies miestų gatvės virsta įvairiausiomis pasaulio valstybėmis – Italija, Japonija, Vokietija.

Tačiau kaip Lietuvoje nufilmuotoms kino juostoms, kuriose neretai vaidina ir Lietuvos aktoriai, sekasi tarptautinėje kino rinkoje? Skaityti toliau

Tyrimas: švedų požiūris į imigraciją blogėja greičiausiai (0)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šalyse, parodė, jog vertinimai prastėja.

Pasak šio tyrimo, daugiau nei keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad imigracija pakeitė šalį, kurioje jie gyvena, ir šie pokyčiai jiems nepatinka, o dvigubai daugiau respondentų yra įsitikinę, kad imigracija turėjo bendrai neigiamą poveikį. Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau

ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje garsiai nuskambėjo Lietuvos vardas (video) (0)

Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje spaudos konferencija | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Liepos 10 d. Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje spaudos konferencijoje buvo ne tik aptarti pagrindiniai Asamblėjoje nagrinėti klausimai, bet ir skirtas dėmesys akibrokštu Lietuvai tapusiam įvykiui, kai vieno iš Švedijos parlamentarų iniciatyva iš Asamblėjos darbotvarkės išbraukta mūsų šalies parlamentarų rezoliucija, kritikuojanti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybas.

Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Virginijus Sinkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad tokio

Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Vidurvasario šventė puoselėja bendras tradicijas (0)

Vidurvasario svente Botanikos sode_lrp.lt

Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode dalyvavo tradicinėje, Šiaurės ir Baltijos šalių diplomatų rengiamoje Vidurvasario šventėje.

„Šiaurės ir Baltijos valstybių žmonės nuo seniausių laikų mini Vidurvasario šventę. Nors kiekviena tauta ją vadina skirtingai, Baltijos jūros krantuose šventės dvasią kuria bendros tradicijos – šokiai, dainos, laužai, simbolizuojantys bendrumą ir stiprinantys tarpusavio ryšius“,– sakė Prezidentė. Skaityti toliau

Kultūros atašė Švedijoje skiriama Ž. Etevičiūtė (0)

Živilė Etevičiūtė | asmeninė nuotr.

Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Švedijos Karalystėje, taip pat vykdančio kultūros atašė funkcijas Suomijos Respublikoje ir Danijos Karalystėje laimėjo Živilė Etevičiūtė.

P. Živilė Etevičiūtė kultūros srityje dirba daugiau nei dešimt metų: 2004–2008 m. buvo VšĮ „Tomo Manno kultūros centras“ projekto vadove ir direktore, vėliau Vilniaus dailės akademijos, Nacionalinės dailės galerijos įvairių programų kuratore-koordinatore, Skaityti toliau

Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją (0)

biodegalai-biokuras_biodegalai.lt

Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo.

Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, Skaityti toliau

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje? (4)

LJMS_pirmininkė_dr._Milena_Medineckienė_vgtu.lt

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.

Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (III) (video) (1)

povandeninis-elektros-kabelis_mokslosriuba-lt

„Įdomiosios inžinerijos“ rubrikų ciklas apie povandeninį „Nordbalt“ elektros kabelį baigiasi trečiąja rubrika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas sausumoje esančiai jungties daliai. „Nordbalt“ projekto įgyvendinimas Klaipėdos miesto teritorijoje tęsėsi nuo 2014 metų balandžio iki lapkričio mėnesio.

Įmonės „Kauno tiltai“ specialistas Edmundas Montvilas atskleidė, jog šiuo laikotapiu buvo susidurta ne tik su klojimo darbus apsunkinančiomis aplinkybėmis, bet ir nenumatytomis aplinkos bei istorinio palikimo problemomis. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (I) (video) (0)

idomioji-inzzinerija_mokslosriuba-lt

Kokie inžineriniai iššūkiai šiandien yra aktualiausi ir į ką reiktų atsižvelgti, norint suprasti, kokia jų nauda Lietuvai? Kuo „NordBalt“ jungtis, tiekianti elektrą Lietuvai ir sujungianti mus su Švedija, yra reikšminga mūsų šaliai? Kaip pasikeitė elektros kaina? Susipažinti su „Nordbalt“ elektros jungtimi kviečia „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda. Trijų rubrikų ciklas apie šį inžinerinį iššūkį atskleis daug įdomių faktų apie projekto istoriją, Skaityti toliau

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai (0)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur spalio 5 d. buvo skelbiami Chemijos premijos laimėtojai.

Didžioji dalis žiūrovų tikėjosi, kad tokio įvertinimo susilauks DNR redagavimų įrankis CRISPR/Cas9 , vienu kurio atradėju yra VU Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys.

Tačiau Švedijos mokslininkai šiemet pasirinko kitą svarbų atradimą – mažiausias molekulines mašinas, šimtą kartų mažesnes už žmogaus plauką. Skaityti toliau

Reklama Švedijos nacionalinėje televizijoje: etniniai švedai taip pat turi integruotis (video) (6)

youtube.com stopkadras

Švedijos nacionalinėje televizijoje pradėta transliuoti reklama, kurioje raginama pradėti kurti Naująją Švediją. Pagrindinė tokios Naujosios Valstybės idėja – į ją integruotis turės ne migrantai, atvykę į šalį, tačiau ir patys etniniai švedai.

Reklamoje teigiama:

„Nėra kelio atgal. Švedija jau niekada nebus tokia, kaip anksčiau. Europa transformuojasi. Ir Švedija turi būti saugiu prieblobsčiu pabėgėliams.“ Skaityti toliau

Švedijos lietuviai Stokholme surengs lietuviškos muzikos dieną  (0)

Normalmstorgo aikštė Stokholme | wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 17 d. Lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje drauge su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga bei renginio ambasadoriumi Andriumi Mamontovu Stokholme surengs viešą ir nemokamą lietuviškos muzikos dienų renginį. Visi lietuviai, Stokholmo miesto gyventojai ir svečiai kviečiami Pačioje Švedijos sostinės širdyje esančią Normalmstorgo (Norrmalmstorg) aikštę, kurioje visų lauks nuotaikinga šventės programa: padūkusį folkišką skambesį iš Lietuvos parveš muzikinė grupė „Kūjeliai“ – pasidabinę drobiniais marškiniais, persirišę gitaras tautinėmis juostomis jie siautės lyg rokenrolo koncerte, o gerą nuotaiką kurs ir Skaityti toliau

Pirmą kartą rengiama lietuviškos muzikos diena Stokholme (video) (0)

2016 m.Lietuviska muzika Stokholme rugsėjo 17 d. Lietuvių jaunimo bendruomenė Švedijoje drauge su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga bei renginio ambasadoriumi Andriumi Mamontovu visus lietuvius, Stokholmo miesto gyventojus ir svečius kviečia į Norrmalmstorg aikštę – pačioje sostinės širdyje lauks nuotaikinga šventės programa: padūkusį folkišką skambesį iš Lietuvos parveš muzikinė grupė „Kūjeliai“ – pasidabinę drobiniais marškiniais, persirišę gitaras tautinėmis juostomis jie siautės lyg rokenrolo koncerte, o gerą nuotaiką kurs ir šiltai rudenį padės nuspalvinti menininkai,

Skaityti toliau

G. Statinis. Baltoskandija’16 keliauja aplink Baltijos jūrą (II) (1)

Baltoskandija’16 keliauja aplink Baltijos jūrą: Gerimantas Statinis, Gintautas Babravičius | V. Balkūno nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną. Stokholmo universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus atstovė Hanna Hil Brinjus (Hill Brunius) konferencijos dalyvius supažindino su šios mokslo įstaigos istorija ir jos struktūra. Švedijos geografų draugijos viceprezidentas Umėjos universiteto Geografijos ir ekonominės istorijos katedros profesorius dr Olofas Stjernstriomas (Olof  Stjernström) pasakojo apie Švedijos geografų draugiją, apie šiaurės tyrinėtoją Eriką Adolfą Nordenskolda Skaityti toliau

G. Statinis. Baltoskandija’16 keliauja aplink Baltijos jūrą (I) (2)

Baltoskandija’16 keliauja aplink Baltijos jūrą. Liubekas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Su trijų Lietuvos garsiausių tarpukario  keliautojų – Kazio Pakšto, Mato Šalčiaus ir Antano Poškos vardais į ekspediciją aplink Baltijos jūrą išvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas. Baltoskandija 2016 – tai žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ pirmoji ekspedicija, kurią rengia VšĮ „Klajūnų klubas“ , Lietuvos geografų draugija, VšĮ „Baltoskandijos akademija“ ir LŽS Kelionių ir pramogų klubas.

Žygio dalyviai keliauja aplink Baltijos jūrą ir pakeliui vyksiančiose konferencijose bei susitikimuose su lietuvių bendruomenėmis Skaityti toliau

R. Navickas. Pabėgėliai ir vėl pabėgo. Šį kartą iš Lietuvos, kur juos globojo asmeniškai P. Auštrevičius (29)

Blogeris ZeppelinusSkaičiau – ir juokiausi balsu. Pamenate tą pirmąją irakiečių-pabėgėlių šeimą, kurią ilgai ir nuobodžiai atrinkinėjo mūsų pareigūnai ir kuri su didžiule pompa buvo pasitikta oro uoste tolerantiškos visuomenės?

Kurios galva prisistatė, kaip statybininkas ir darbų vykdytojas, o paskui ėjo barzdų skusti? Kol paaiškėjo, kad tokio darbo jis anksčiau nėra dirbęs ir kyla rizika, kad vietoj barzdos jis netyčiomis gali nukarpyti pasiturintiems hipsteriams ausis.

Pabėgėlių šeimos galva, kuris gavo pagalbinio darbininko pareigas baldų gamybos įmonėje, nuolat graudenosi, kad lietuviškos minimalios algos, dėl kurios kėlimo taip grąžo Skaityti toliau

Švedija stiprina ryšius su NATO (3)

NATO | wikipedia.org nuotr.

Švedijos seimas Riksdagas didele balsų dauguma patvirtino  bendradarbiavimo su NATO sutartį, kuri nuo birželio 1 d.  suteikia galimybę NATO karinėms pajėgoms dalyvauti pratybose ir veikti karo atveju Švedijos teritorijoje. Ši sutartis buvo sudaryta dar 2014 metais, tačiau ji reikalavo kai kurių Švedijos įstatymų pakeitimų.

Už sutarties patvirtinimą balsavo 291 Riksdago narys, prieš – 21. Sutarties patvirtinimui audringai priešinosi kairieji – buvę komunistai, reikalavę atšaukti šią sutartį ir pateikti ją Riksdago Konstitucinio komiteto vertinimui. Pasak kairiųjų šis sutartis su NATO kelia riziką šalies saugumui, nes pažeidžia Švedijos neprisijungimo (neutraliteto) politiką. Skaityti toliau

Parodoje pristatomi nematyti XVI–XVII a. dokumentai, atskleidžiantys Vazų dinastijos pradžią Lietuvoje (0)

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Nuo balandžio 18 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Vazų dinastijos pradžia Lietuvoje – Zigmantas Vaza (1566–1632)“, skirta Zigmanto Vazos 450-osioms gimimo metinėms. Parodoje pirmą kartą eksponuojami autentiški XVI–XVII a. privilegijų raštai, kuriuos specialiai parodai restauravo Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojai. Ekspozicija išsiskiria senųjų privilegijų raštų gausa ir vaško antspaudų įvairove. Daugelyje eksponuojamų rankraštinių dokumentų lankytojai galės pamatyti išlikusį Zigmanto Vazos parašą (Sigismundus Rex).

Parodoje apžvelgiami įdomiausi Zigmanto Vazos biografijos faktai, lankytojams pristatoma XVI a. psalmė, šlovinanti jo atvykimą iš Švedijos, Skaityti toliau

Projekto tikslas – švaresni vandenys (0)

Jono V. nuotr

Balandžio 5 d. pristatytas projektas „Vandens valdymas Baltijos jūros regiono miškuose“. Į jam skirtą dviejų dienų konferenciją, kurią Vilniuje organizavo Aplinkos ministerija, susirinko Baltijos jūros šalių ekspertai ir šiame projekte dalyvaujančių organizacijų atstovai.

Projekto tikslas – siekti, kad kuo mažiau maisto medžiagų srautų ir pavojingų toksinių junginių patektų į Baltijos jūrą ir regioninius vandenis. Šiuo tikslu numatyta stiprinti visuomenės ir privačių projekto dalyvių gebėjimus gerinti vandens kokybę. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

Ekologinis kompensavimas: nukirtęs medį, turėtum medį ir atsodinti (2)

Jesperas Personas | asmeninė nuotr.

„Visi dalykai, kuriuos mieste matome per langą ir įvardijame „gamta“ yra sukurti žmogaus. Žiūrėdamas iš socialinių mokslų pozicijos, manau, kad gamta yra kūryba“, – sako Jesperas Personas. Švedas mokslininkas, kraštovaizdžio architektas kartu su Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) tyrėjais dalyvauja projekte, kuriuo kuriamos ekologinio kompensavimo gairės.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje

Skaityti toliau

Paroda „Baltiečių karių išdavimui – 70“ (1946 01 25) (0)

amerikieciu-karikatura_leidykla Briedis

Kovo 16 d., trečiadienį, 16 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) bus atidaryta paroda Baltiečių karių išdavimui – 70“. Dalyvaus parodos sumanytojai architektas Robertas Čerškus, dr. Aušra Jurevičiūtė, istorikas Rokas Sinkevičius, Švedijos Karalystės garbės konsulė Kaune Jurgita Grigienė, VDU Letonikos centro vadovas doc. dr. Alvydas Butkus, išduotųjų karių artimieji.

Sausio 25 d. sukako 70 metų nuo pirmojo jungtinio Baltijos šalių karinio junginio, 1945 metų vasarą įkurto Švedijoje, išdavimo Stalino režimui. Skaityti toliau

JT paskelbė, kad „Wikileaks“ įkūrėjo Dž. Asandžo laisvė apribota neteisėtai (1)

Dž. Asandžas | „Wikipedia“ nuotr.

Vasario 5 dieną speciali Jungtinių Tautų (JT) darbo grupė pateikė išvadas dėl „Wikileaks“ tinklalapio įkūrėjo Džiulijano Asandžo (Julian Paul Assange). Pranešta, kad australo laisvė apribota neteisėtai, tad suvaržymai turėtų baigtis, o įtariamojo laisvė gerbiama.

Šiuo metu Dž. Asandžas slapstosi Ekvadoro ambasadoje Londone nuo Švedijos prokuratūros. Skaityti toliau

Švedų kalba – tarp pačių paklausiausių Lietuvoje (0)

Stokholmas_Wikipedia nuotr.

„Švedų kalbos mokėjimas man neabejotinai buvo kelias į sėkmę“, – teigia Aurimas Rudžionis, Kauno technologijos universitete (KTU) dėstantis švedų kalbą. Švediškai, dėstytojo teigimu, galima pramokti per keletą mėnesių, o šios paskaitos populiarios ne tik tarp studentų, bet ir miestiečių – kone kiekvieną semestrą jas lanko ir keletas laisvųjų klausytojų.

Švedų yra gimtoji kalba 9,5 milijono švedų ir kone 6 proc. Suomijos populiacijos. Pagal gyventojų skaičių – tai pati populiariausia šiaurės germanų kalba, Skaityti toliau

Švedijos ministras: Šalis ketina atgal išsiųsti 80 tūkst. migrantų (0)

Andersas Igemanas | „Wikipedia“ nuotr.

Švedijos vidaus reikalų ministras Andersas Igemanas (Anders Ingvar Ygeman) pareiškė, kad šalies valdžia ketina deportuoti 80 tūkst. migrantų, norėjusių gauti pabėgėlio padėtį.

Ministro žodžiais, migrantų išsiuntimui bus paruošti užsakomieji skrydžiai ir tai užtruks keletą metų.

Praeitais metais į Švediją atvyko 165 tūkst. bėglių. Šiuo metu peržiūrėti beveik 59 tūkst. prašymų gauti pabėgėlio statusą, 55 proc. iš prašymų yra yra patenkinti.

Šių metų sausio pradžioje šalis laikinai sustabdė Šengeno sutarties galiojimą ir įvedė Skaityti toliau

Švediją sukrėtė pabėgėlių centre nužudyta darbuotoja (0)

sputniknews.com nuotr.

Švedijos policija suėmė 15 metų paauglį migrantą, kuris, įtariama, nužudė pabėgėlių centro šalia Giotenbergo darbuotoją.

Buvo pranešta, kad 22 metų moteris, dirbusi paauglių skyriuje, dėl durtinės žaizdos ligoninėje mirė. Darbuotojos asmeniniai duomenys neskelbiami, tačiau internete jau skelbiama, kad tai – Aleksandra Mezer (Alexandra Mezher). Jos pusbrolis dienraščiui „Expressen“ sakė, kad ji buvo angelas, norintis daryti gera. Ji planavo mokytis socialinių mokslų srityje. Nužudytosios šeima pristatoma, kaip atvykusi iš Libano.  Skaityti toliau

Lietuva skatina šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais (0)

air-lituanica-lektuvas-skrydziai.lt

Siekiant didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, Susisiekimo ministerijos iniciatyva 2015 m. pabaigoje aštuonioms oro linijų bendrovėms iš Maršrutų plėtros fondo skirta kiek daugiau nei milijonas eurų Lietuvai svarbiems reguliarių skrydžių maršrutams remti. Ekonominės diplomatijos taryba, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, agentūra „Investuok Lietuvoje“ ir VĮ Lietuvos oro uostai savo veiksmus nukreipė į tas pačias tikslines rinkas.

„Valdžios institucijoms, verslui ir oro uostams vienodai suprantant gero šalies pasiekiamumo svarbą, Maršrutų plėtros fondo investicijos skirtos paskatinti skrydžiams tomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonominiam augimui, Skaityti toliau

Stokholmo policija nuslėpė galimai imigrantų įvykdytus nusikaltimus prieš moteris (0)

Migrantai | Alkas.lt nuotr.

Švedijos premjeras apkaltino šalies policiją, kad ši nutylėjo seksualino pobūdžio nusikaltimus per muzikinį festivalį „We Are Sthlm“, praneša BBC.

Stokholmo policija pažadėjo atlikti vidinį patikrinimą.

Praeitų mestų rugpjūčio mėnesį iš festivalio buvo pašalinti 200 asmenų, tačiau spaudai nebuvo pranešta apie seksualinio pobūdžio galimus nusikaltimus. Skaityti toliau