Strateginės aplinkybės

Šiandien Europos Komisija turėtų pateikti planus, kaip sustiprinti Europos Sąjungos ekonominį saugumą atidžiau tikrinant užsienio investicijas ir griežčiau kontroliuojant technologijų eksportą bei nutekėjimą į tokias šalis kaip Kinija.

ES vykdomoji institucija pateiks platų dokumentą diskusijoms kartu su siūlomu nauju įstatymu, kuriuo bus reikalaujama, kad visos ES šalys tikrintų užsienio investicijas bloke tam, kad nustatytų, ar jos nekelia pavojaus saugumui.

Komisija išdėstys savo idėjas, kaip geriau koordinuoti eksporto kontrolę, ypač gaminių, kurie gali būti naudojami kariniams tikslams, ir griežčiau kontroliuoti, kas gali dalyvauti svarbiausių technologijų moksliniuose tyrimuose ir gauti prie jų prieigą.

Naujų priemonių, kurios apribotų neskelbtinų technologijų nutekėjimą į „susirūpinimą keliančias“ šalis poreikis auga dėl visiems žinomų aplinkybių – kai kurios sankcijos Rusijai, nors gerai atrodo popieriuje, realybėje pasirodo gana nesunkiai apeinamos.

Planuose nėra įvardijama nė viena šalis, tačiau ES pabrėžė, kad reikia dirbti su „patikimais partneriais“ ir „mažinti riziką“, t. y. mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos, kuri dominuoja žaliųjų technologijų ir pagrindinių naudingųjų iškasenų gamybos srityse ir į kurią blokas žiūri įtariau dėl jos glaudžių ryšių su Rusija.

Visoje šioje painioje sąvokų, aktų, reguliavimo ir planų raizgalynėje, mums regis, pametamas paprastutis faktas. Kiek ES bekalbėtų apie sankcijas Rusijai ar prekybos su Kinija ribojimą, vienai labiausiai paklausių prekių – mikrolustams, kuriuos perkame iš Taivano, žaliavą tiekia ta pati Kinija.

Visas pasaulis persipynęs ir matomomis, ir sunkiai įžiūrimomis ekonominėmis gijomis. Kai technologijų milžinė „Apple“ oficialiai fiziškai pasitraukia iš driskyno dėl jo pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, visi linksmai ploja katučių, tačiau be galo nustemba, kai sužino, kad jos programinė įranga ir toliau parduodama aifonų savininkams Rusijoje, o pastaroji savo biudžetą siekia papildyti daugiau kaip 11 mln. eurų tikra ar išgalvota bauda JAV korporacijai.

Kitas tokios kreivų veidrodžių karalystės simptomas – Vakarų negebėjimas suprasti, kad Rusija yra karo stovyje ir veikia pagal karo meto taisykles, tuo tarpu mes vis dar gyvename taikos sąlygomis ir nepaliaujamai braižome lenteles bei puošnias ppt skaidres.

To pasekoje, ES nekonfiskuos Europoje įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų, nors G7 planuoja vasario mėn. susitikime aptarti tokio žingsnio teisėtumą, teigė aukšto rango ES pareigūnai.

ES, Jungtinės Valstijos, Japonija ir Kanada įšaldė apie 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinių bankų turto 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Apie 200 mlrd. dolerių iš šios sumos laikoma Europoje, daugiausia Belgijos kliringo namuose „Euroclear“.

Konfiskavus Rusijos turtą ir perdavus jį Kijevui, sumažėtų spaudimas Vakarams finansuoti Ukrainos karo pastangas, tačiau Europos pareigūnai gyvena visiškai kitame pasaulyje, kurio tvarka grindžiama ryto kava su kruasanu.

„Rusijos turto kapitalo konfiskavimas neįvyks. ES valstybės narės dėl to nesutaria“, – „Reuters“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga. O Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Ksavje Betelis (Xavier Bettel) tiesiai išsakė savo poziciją: „Įsivaizduokite, jei politiškai nuspręstume skirti milijardus Ukrainai. O po šešių mėnesių gausime teismo sprendimą, kuriame bus nurodyta, kad mums neleidžiama jiems jų duoti. Kas tada mokės?“

Kol Vakarų lyderiai pasiklydę kapstosi biurokratijos džiunglėse, Ukrainos fronte kiekviena valanda kainuoja mūsų saugumo gynėjų gyvybes. Ir gynėjų, ir laiko lieka vis mažiau.

Reikšmingi postūmiai

Vakar teroristinė Rusija raketomis smogė į du didžiausius Ukrainos miestus, žuvo 18 žmonių, daugiau kaip 130 buvo sužeista, apgadinti namai ir infrastruktūra, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Charkovo miestas atakuotas trimis bangomis. Taip pat buvo smogta Kijevui, apšaudytas Chersonas.

V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi sakė, kad Rusija paleido beveik 40 įvairių tipų raketų per „dar vieną kombinuotą smūgį, siekdama apeiti mūsų oro gynybos sistemą“.

Buvo smogta daugiau kaip 200 objektų, įskaitant 139 gyvenamuosius namus, daugybė žmonių žuvo „paprastame daugiaaukščiame gyvenamajame name“. Ten gyveno paprasti žmonės“, – sakė jis.

Charkovo meras ir Charkovo srities gubernatorius sakė, kad mieste, kuris per 23 mėnesius trunkantį karą ne kartą buvo atakuojamas, žuvo aštuoni žmonės.

Bet ant žemės karinių susirėmimų skaičius sumažėjo iki 56. Ukrainos kariai aktyviai gynėsi, pas Kobzoną siųsdami dešimtis ginkluotų driskių Limano, Bachmuto, Avdejevkos, Kupjansko ir Marinkos apylinkėse.

Seversko ir Slobožansko rajonuose rusai suaktyvino diversinių grupių veiklą, įrengia inžinerines kliūtis, minuoja laukus įvairiomis kryptimis.

Turime duomenų iš šaltinių ant žemės, kad artimiausiu metu okupantai gali pajudėti siekdami galutinai apsupti Avdejevką, taip pat ruošiamasi didelėmis pajėgomis pulti Charkovą.

Baltarusijos opozicijos šaltiniai praneša, kad kaimyninėje šalyje suaktyvėjo Minsko režimo agentai, ieškodami partizanų ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvių. Senesni opozicionieriai ir jų šalininkai ieškomi po visą šalį, o suradus – suimami.

Trumpai

Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos paraišką dėl narystės NATO ir po 20 mėnesių delsimo pašalino didžiausią kliūtį, trukdančią išplėsti Vakarų karinį aljansą.

Turkijos generalinė asamblėja, kurioje daugumą turi prezidento Tajipo Erdogano valdantysis aljansas, 287 balsais prieš 55 patvirtino paraišką, kurią Švedija pirmą kartą pateikė 2022 m., siekdama sustiprinti savo saugumą, reaguodama į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Dabar kamuolys Vengrijos Orbano rankose.

Ukrainos pajėgoms skirti artilerijos sviediniai, kurie bus gaminami pagal naują NATO atskleistą sutartį, gali būti paruošti tik po dvejų ar trejų metų, pranešė Aljansas.

Vakar paskelbus apie 1,1 mlrd. eurų vertės sutartį dėl 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų gamybos, tikimasi, kad jų bus pagaminta apie 220 000.

Susitarime, kurį Aljanso narių vardu sudarė NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA), taip pat numatyta, kad šalys narės neprivalo amunicijos perduoti Ukrainai ir gali pasilikti ją savo reikmėms.

Šiuo metu dėl amunicijos trūkumo fronto linijoje, ukrainiečiai per parą į driskių pusę paleidžia apie 2 000 artilerijos sviedinių, maždaug keturis kartus mažiau nei prieš du mėnesius. Driskių artilerija tuo tarpu paleidžia nuo 12 iki 20 tūkstančių šaudmenų.

Vadinamasis Paskutiniojo Teismo laikrodis ir toliau rodys 90 sekundžių iki vidurnakčio, kur jį paskutinį kartą pasuko Mokslo ir saugumo valdyba (SASB) Rusijai ir Baltarusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje.

Sprendimą priėmusi valdyba, pasitarusi su savo rėmėjų taryba, kuriai priklauso devyni Nobelio premijos laureatai, paskelbė jį vakar ryte.

Pasak laikrodžio kūrėjų, vidurnakčio laikas yra „apokalipsės“ vaizdinys, naudojamas „perteikti grėsmes žmonijai ir planetai“.

Vakar protestuojantys ūkininkai visoje Prancūzijoje blokavo kelius, įvyko viena mirtina avarija, o jų profesinės sąjungos reikalavo nemažinti vartotojų kainų ir švelninti aplinkosaugos taisykles.

Protestai tęsiasi jau antrą savaitę ir primas didelis iššūkis naujajam Prancūzijos premjerui Gabrielius Atalis (Gabriel Attal).

„Mes nepanaikinsime blokadų tol, kol premjeras nepateiks labai konkrečių pasiūlymų … Kalbų metas baigėsi, reikia veikti“, – sakė Jaunųjų ūkininkų sąjungos (Jeunes Agriculteurs) vadovas Arno Gajo (Arnaud Gaillot).

Lietuvoje

Lietuva turės savų tankų!

Taip vakar nusprendė Valstybės gynimo taryba, išklausiusi ir žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimo. Viešai komentuodamas Rusijos keliamą grėsmę, Valstybės saugumo departamento vadovas sakė, kad teroristinė valstybė ir toliau neatsisakys savo planų Ukrainoje, ruošis ilgai konfrontacijai su Vakarais, o Lietuvoje tęs informacines ir kibernetines operacijas, branduolinį šantažą, neatmestini ir incidentai NATO šalių teritorijose, taip pat agresyvi Kremliaus retorika mūsų šalies atžvilgiu dėl Karaliaučiaus.

Šioms grėsmėms atremti, VGT manymu, būtina pradėti vokiškų tankų įsigijimo procesą, suformuoti diviziją iki 2030-ųjų ir judėti link visuotinio šaukimo.

Bet nesijaudinkit.

Artimiausiu metu Lietuvai karinės grėsmės nekyla, nors reikia svarstyti visus variantus, ramina prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Pats prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Rusijos pajėgumai šiuo metu yra atitraukti Ukrainoje /…/ ir dėl to mes matome netgi tam tikros kovinės galios atitraukimą iš greta mūsų esančių regionų“.

Kaip bebūtų, gražuolių „leopardų“ Lietuvai dar teks palaukti, bet per ateinančius dešimt metų, tikimės, juos galės gyvai pačiupinėti ir Lietuvos žmonės.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti