Žymos archyvas: šulinys

Reikšmingiausios lietuvių autorių knygos – neišeinant iš namų (0)

2020 metų knygos | LNB nuotr.

Laisvą laiką mėgstančius leisti su knyga, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasidomėti lietuvių autoriais.

Įdomiausias, daug atgarsio sukėlusias pastarojo meto lietuvių rašytojų knygas neišeinant iš namų galima skaityti portale www.ibiblioteka.lt.

Virginija Kulvinskaitė „Kai aš buvau malalietka“ Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie žmonių nuodėmes (6)

Šulinys | paluse.lt nuotr.

Pas vienų ūkinykų užėja senelis ubagus – o tė buva Dievus – ir praša, kad jį priimtų unt nakvynės.

Saka:
– Kodel ne, gali. Aik, – saka, – su pemeniuku unt jaujų.

Ir nuėjį atsigula. Naktį senelis pabudina pemeniukų, saka:
– Vaikeli, a man gert neatneštum?
– Kodel ne?.. Skaityti toliau

K. Buračiauskas. Apie sausrą ir gyvenimą seniau (2)

zeme_zum.lt

Labai raikia lietaus. Neturėsim vandenio, kap tep dzovis, o ne lis. Pirenėjų kalnai nepralaidza debesų iš Ispanijos, ba tynajus jau viskas mirksta, o pas mus sausra. Vė bėda. Pernai pas mus lijo perdėm, o tynajus tadu Ispanijoj išvien dzovino. Tep misnu, kad numušc kap nor kalnų viršūnes, tai nesulaikytų debesų ir jiej lietaus ir mumiem atneštų, ir jiem, kap raikėt. O tep tai vieniem dzovina, kiciem mirkina.

Pora sykių palynojo, alia kap sakoma – tai ašara jūroj, nieko neraiškia. Nedzygsta sėklos seniai pasėtos ar pasodzytos, javai šap tep žaliuoja, susėmė žieminis javas ir vasarojus sudzygo ir auga, kur čėsu pasėta, kol žamė drėgna da buvo. Alia kožnas bijojos anksci sėc, nor vertėjo. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Namai – didžiausia vertybė. Namų simbolika etninėje kultūroje (2)

Pirkia. Dzūkija. XX a. Lietuvių liaudies menas. Architektūra I knyga. 171

Kokia mintis, pati pirmoji užgimsta galvoje, kai pamąstome apie namus, kai ištariame žodį – „namai“?

Ko gero, daugeliui šis žodis siejasi su – jaukumu, ramybe, šiluma…

Kitiems, tai – saugus kampelis, erdvė, kurioje galima pasislėpti nuo gyvenimo negandų, kasdienių vargų. Tai vieta, kurioje galima pasisemti taip reikiamos vidinės ramybės, drąsos kovoti ir siekti tikslų, ryžto, kuris padės užtikrintai žengti per tokį širdžiai mielą, ašarų prisigėrusį ir džiaugsmingo juoko girdėjusį – namų slenkstį. Skaityti toliau

Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį (0)

offthegridnews.com nuotr.

Gruodžio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių  šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį Skaityti toliau

Biržų rajone atsivėrė nauja smegduobė (0)

smegduobe_Birzuose_J.Taminsko nuotr

Vasario viduryje Kirkilų kaime (Biržų r.) atsirado naują smegduobė (šalia buvusio ežerėlio). Ji yra kaimo sodybos „Prie įgriuvėlės“ kieme.

Sodybos šeimininkė sakė, kad pirmas prasmegimas buvo 2015 m. lapkričio ar gruodžio mėn., o paskutinis  – maždaug prieš dvi savaites. Į smegduobę pradėjo griūti ir ūkinis pastatas. Šalia kelio matyti įlinkis, kuriame turėtų atsirasti nauja smegduobė. Skaityti toliau

Tarmės – mūsų motinų kalba (1)

Tarmiškai porino Neveronių folkloro ansamblis „Viešia“, vadovė Jolanta Balnytė

Štai taip šiltai, jaukiai buvo pavadintas renginys, įvykęs Kauno rajono Viešojoje bibliotekoje balandžio 17 – osios popietę. Jame tarmiškai pasikalbėti, apie tarmių likimą padiskutuoti kvietė visiems iš radijo laidos „Ot tai tau!“ žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Dainavo, grojo, tarmiškai porino Neveronių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“( vadovė Jolanta Balnytė), Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ regioninio rato laureatai.

Kauno rajono Viešoji biblioteka, vadovaujama direktorės Irenos Stančiauskienės, vykdo projektą: „Kauniškiams rūpi didžiuotis turtinga lietuvių kalba ir skleisti jos grožį“.

Šio projekto autorė ir sumanytoja Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilhelmina Puskunigienė. Jos inicijuojami renginiai keliauja po visas Kauno rajono bibliotekas, mokyklas, kultūros centrus. Skaityti toliau

„Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį (0)

efoto.lt Gedimino nuotr.

Rugsėjo 28 dieną renginio „Tyrėjų naktis“ metu mokslininkė L.Česonienė kviečia visus norinčius užsukti į Aleksandro Stulginskio universitetą ir išsitirti savo geriamąjį vandenį.

Aleksandro Stulginskio universiteto Aplinkos instituto direktorė docentė daktarė Laima Česonienė tikina, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandentiekiu tiekiamo vandens kokybė yra gera, tačiau maždaug pusės šulinių vanduo yra užterštas nitratais. Apie 80 proc. visų ligų pasaulyje ir didelis kaimo žmonių mirtingumas susiję su prasta geriamojo vandens kokybe.

– Kokia Lietuvos vandenų – upių, ežerų, gruntinių vandenų – kokybė? Kas juoslabiausiai teršia? Skaityti toliau

Sodyba, kurioje gyvena pasakos (0)

R.Klišytės nuotr.

Tautodailininko Antano Česnulio sodybą Naujasodės kaime šalia Druskininkų kasdien atranda vis daugiau žmonių, kurių nė vienas paskui tiesiog nebegali likti abejingas ne tik meistro darbams, bet ir gamtai.

Be užrašo „Privati valda“

Antano ir Onos Česnulių sodybos nesaugo grėsmingas užrašas „Privati valda“. Jų sodybos vartai visuomet atviri ir norintiesiems pasigrožėti medžio maestro sukurtais darbais, jo skulptūromis, Skaityti toliau

Šulinys dėl nitratų, nitritų ir bakterijų tampa grėsme sveikatai (0)

Šulinys | efoto.lt akme nuotr.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.

Saugotis reikia patiems

„Į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio (gręžinio) vietos, įrengimo, priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos“, Skaityti toliau