Žymos archyvas: šuliniai

Netvarkingi šuliniai šiemet pasiglemžė 15 gyvybių (0)

Launchministry.org nuotr.

Šiemet ugniagesiams gelbėtojams iš šulinių, priešgaisrinių vandens rezervuarų, duobių, lauko tualetų ir požeminių konteinerių teko gelbėti net 46 įkritusius žmones, 15 iš jų žuvo. 2019 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 47 tokius gelbėjimo darbus, jų metu žuvo 7 žmonės.

Kodėl žmonės įkrenta į šulinius? Kaltas jų pačių neatsargumas ar netvarkingi šuliniai? Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus, šalyje yra palikta nemažai apleistų šulinių, kurie yra apžėlę, sutrūnijusiais dangčiais arba visai be jų: „Pasitaiko atvejų, kai žmonės įkrinta į tokius apleistus šulinius ir negali nei prisišaukti pagalbos, nei išlipti iš jų. Kaune buvo atvejis, kai į tokį apleistą šulinį įkrito vaikas. Jo paieška truko kelias paras. Į ją įsitraukė Viešojo saugumo tarnyba, policija, ugniagesiai. Didelių pastangų dėka dvylikametį berniuką pavyko surasti. Jis buvo įkritęs į 4-5 m gylio priešgaisrinį vandens rezervuarą. Laimei, jame nebuvo vandens. Rezervuaras buvo miesto teritorijoje, prie upės, visas apžėlęs ir seniai nenaudojamas, Skaityti toliau

Dusios ežero vandens lygis per pastaruosius 44 metus sumažėjo 19,4 cm! (2)

Gulbės Metelio ežere | Metelių reg.parko nuotr.

Klimato kaita atrodo kaip išgalvotas dalykas tol, kol „gyvenama“ virtualiame pasaulyje, arba neiškeliaujama toliau nuo miestų į gamtą. Jei  nutartumėte patyrinėti didžiųjų Dzūkijos ežerų pakrantes, tokios akcijos kaip „Global Climate Strike“ gali pasirodyti ne visai beprasmės net ir patiems didžiausiems skeptikams.

Antrus metus besitęsianti hidrologinė sausra stipriai apmažino paviršinius vandenis Lazdijų krašte, o gruntinius paslėpė giliau į žemę. Viso to pasekmes vasarą pajunta kaimų gyventojai, sausuose šuliniuose bergždžiai beieškantys vandens. Skaityti toliau

Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo? (3)

Ar saugus šulinių ir gręžinių vanduo? | zenpr.lt nuotr.

Gyvybiniai procesai vyksta tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens, todėl vandens kokybė yra labai svarbi. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrinta apsauga nuo taršos. Skaityti toliau

Išžvalgyti geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje – bene septyniskart didesni nei suvartojame (2)

naturalgrocers.com nuotr.

Gegužės 5-ąją Lietuvoje oficialiai minima nacionalinė vandentvarkos diena. Šalies vandentiekininkai prižiūri apie 25 tūkst. km vandentiekio ir nuotekų tinklų: jų beveik užtektų apjuosti Žemės rutulį.

Be švaraus geriamojo vandens mūsų kasdienybė ir buitis neįsivaizduojama: vanduo reikalingas maisto gamybai, troškuliui numalšinti, asmens higienai palaikyti ir… palaistyti gėles. Švarus, gerti tinkamas vanduo, tekantis iš čiaupo, suprantamas kaip duotybė, todėl dažnai nesusimąstome, kad didžiojoje pasaulio dalyje jo labai stinga. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį (0)

offthegridnews.com nuotr.

Gruodžio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių  šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį Skaityti toliau

Sausra: augalai pradeda badauti (0)

Javai | wikipedija.org nuotr.

Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.

Žemės paviršius išdžiūvęs

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Skaityti toliau

Jeigu geriame šulinio vandenį, įsitikinkime, kad jis saugus (0)

offthegridnews.com

Lietuvoje vis dar nemažai gyventojų naudoja šulinių vandenį. Į šulinius vanduo patenka iš gruntinio vandens šaltinių, kurie yra itin jautrūs išorės poveikiui. Didžiausias pavojus sveikatai, galintis kilti dėl šulinio vandens vartojimo, kyla tais atvejais, kai šulinio vanduo užteršiamas nitritais, nitratais.

Nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs yra kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Nitratai organizme virsta nitritais. Skaityti toliau

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį (0)

pixabay.com nuotr.

Visuomenės sveikatos saugą globojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupei, kuri buvo patvirtinta aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir Skaityti toliau

Ar Varėnos kraštas gali likti be geriamojo vandens? (1)

naturalgrocers.com nuotr.

Varėnos kraštas yra turtingas požeminio vandens ištekliais. Tai patvirtina vandeningiausių šaltinių trykštančių Varėnos rajone gausa. Kaimų gyventojai naudojantys kastinius šulinius bene kiekvienais metais, dėl sausrų susiduria su vandens išsekimu negiliuose šuliniuose. Tačiau viešo vandens tiekimo vandenvietėms ir baimėms dėl „Neptūno vandenų“ savininkų pasikeitimo nėra pagrindo. Skaityti toliau

Šulinių vandens kokybė Lietuvoje negerėja (0)

Launchministry.org nuotr.

Kasmet kovo 22 dieną pasaulyje minima vandens diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulę vandens svarbą kiekvienam iš mūsų ir skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį. Vilniaus visuomenės sveikatos centras minėdamas šią dieną atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį į šachtinių šulinių, kuriuos vis dar naudoja nemažai gyventojų, vandens kokybę ir tinkamą jų priežiūrą.

Užteršta apie trečdalis šulinių Skaityti toliau

Ar šuliniuose pakaks vandens, priklausys nuo orų (0)

visitsweden.com nuotr.

Šiemet Lietuvoje dėl mažo kritulių kiekio nuolat žemėjo vandens lygis. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gruntinio vandens lygio žemėjimas, prasidėjęs birželio-liepos mėnesiais, kol kas dar tęsiasi.

Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, pagrindinė priežastis – meteorologinės sąlygos. Rugsėjis buvo šiltas ir gana sausas, krituliai didesnėje šalies dalyje sudarė tik 20-50 proc. standartinės klimato normos. Skaityti toliau

Lietuvoje šulinių vandens kokybė negerėja – apie trečdalio jų vanduo užterštas (0)

Launchministry.org nuotr.

Lietuvoje visuomenės sveikatos centrai kasmet, gavę iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų pranešimus apie nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir maistui naudojančias šachtinių šulinių vandenį, organizuoja vandens kokybės tyrimus. Šių tyrimų tikslas – nustatyti, ar šulinių vanduo nėra užterštas nitritais ir nitratais.  Tyrimai šiems gyventojams nieko nekainuoja, jie atliekami valstybės lėšomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris atsakingas už duomenų apie visoje Lietuvoje ištirtų šulinių vandenį pateikimą Sveikatos apsaugos ministerijai, Skaityti toliau

Geriamas vanduo ir jo įtaka mūsų sveikatai (0)

naturalgrocers.com nuotr.

Tikriausiai daugelis atsimena mokykloje per chemijos pamokas išmoktą labai paprastą vandens formulę ­– H2O, bet turbūt ne visi žinome ir įsivaizduojame, koks jis yra svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis, taip pat ir nepakeičiamas maisto produktas.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausią žmogaus organizmo kūno svorio (apie 60–70 proc.) sudaro vanduo. Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu, kad kasdien būtų gaunamas pakankamas geriamojo vandens kiekis. Jau ir nedidelis troškulys įspėja, kad Skaityti toliau

Trečdalio šulinių vanduo Lietuvoje kelia pavojų sveikatai (0)

Šulinys | efoto.lt, Ą.Maniučio nuotr.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – NVSPL ) kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“. Jos metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami daugiau nei 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių. Akcijos metu išsityrusiems šulinio vandenį buvo įteikiamas šulinio pasas, kuriame nurodytos nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos vandenyje leistinos ribinės vertės bei rekomendacijos dėl vandens kokybės stebėsenos.
Skaityti toliau

Beveik trečdalis tirtų šulinių užteršti nitratais (0)

Šulinys | efoto.lt, Ą.Maniučio nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių ir negilių gręžinių (gruntinį vandenį) Lietuvoje vartoja beveik ketvirtadalis gyventojų. Patikrinimai rodo, kad gruntiniame vandenyje dažnai randamos normas viršijančios nitratų ir nitritų koncentracijos, ypač pavojingos nėščiųjų ir kūdikių sveikatai.

Siekiant apsaugoti naujagimių ir kūdikių sveikatą nuo apsinuodijimo nitratais ir nitritais,  pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą visuomenės sveikatos centrai apskrityse atlieka Skaityti toliau

Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra (1)

Šulinys | efoto.lt, Ą.Maniučio nuotr.

Nors Lietuva garsėja kaip kokybiško viešai tiekiamo vandens šalis, tačiau ne visi gyventojai aprūpinami tinkamu geriamuoju vandeniu. Beveik 1 mln. gyventojų (daugiausia kaimuose ar priemiesčiuose) maistui vartoja vandenį iš šulinių.

Prasidėjus pavasario polaidžiams bei potvyniams, Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai ragina atkreipti dėmesį į šachtinių šulinių vandens kokybę. Ypač atidžios turėtų būti besilaukiančios moterys ir šeimos, auginančios mažamečius vaikus. Skaityti toliau

Šachtinių šulinių kokybė – specialistų dėmesio centre (0)

Šulinys | efoto.lt, Š.Vaitiekūno nuotr.

Nemaža Lietuvos gyventojų dalis ir dabar, prasidėjus trečiam tūkstantmečiui, vis dar naudojasi pačiu nesaugiausiu geriamojo vandens šaltiniu – šachtiniais šuliniais, kurių vanduo dažnai gali būti užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu) bei ligas sukeliančiais mikroorganizmais (žarninėmis lazdelėmis E. coli, žarniniais enterokokais).

Jautriausia vandens taršai gyventojų grupė – tai nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Nitratai žmogaus organizme virsta į nitritus, kurių junginys su hemoglobinu (methemoglobinas) nebegali į audinius pernešti deguonies, Skaityti toliau

Neištirtas vanduo gali kenkti sveikatai (1)

Šachtinių šulinių geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka jam keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad vandens vartojimas nekelia rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei. Šachtinių šulinių vandens kokybe labiausiai turėtų domėtis jį vartojančios besilaukiančios ar mažus vaikučius auginančios mamos, nes vandenyje aptinkami didesni nitritų ir nitratų ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus.

Norint išsitirti šachtinio šulinio vandenį, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pateiks prašymą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos skyriaus specialistai, gavę rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, Skaityti toliau

Ar saugu vartoti šachtinių šulinių vandenį? (0)

Renata Pavinkšnytė, www.alkas.lt

Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius. Be jo neįsivaizduojamas ekonominis, socialinis, kultūrinis gyvenimas. Vanduo yra būtinas žmogaus organizmui, tai – maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriato duomenimis, be geriamojo vandens žmogus išgyventų tik 2 dienas.

Žmogaus organizme yra apie 60–70 proc. vandens. Jo yra kraujyje, raumenyse, plaučiuose, smegenyse, širdyje ir kituose organuose. Vanduo reguliuoja temperatūrą, padeda organizmui pasisavinti maisto medžiagas, šalina iš organizmo toksinus bei atlieka daugelį kitų funkcijų. Skaityti toliau