Žymos archyvas: subkultūros

M. Kundrotas. Priešsroviniai ir pasroviniai: subkultūros vakar ir šiandien (15)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Pirma ryškesnė antisisteminė subkultūra Vakarų, o taip pat – ir mūsų pasaulyje buvo hipiai. Šioje subkultūroje būta daug prieštaringų reiškinių – absoliuti seksualinė anarchija, narkotikai, pacifizmas, kosmopolitizmas, iššūkiai patriotizmui ir krikščioniškajai kultūrai. Hipiai kilo kaip protesto judėjimas, prieš puritonišką, kapitalistinę ir jų požiūriu – militaristinę Vakarų civilizaciją. Toks judėjimas Vakaruose, be jokios abejonės, buvo naudingas sovietų blokui.

Yra versijų, kad šį judėjimą tiesiogiai įkūrė sovietų specialiosios tarnybos, siekdamos Skaityti toliau

M. Balikienė. Politikuojančios sienos (nuotraukos) (1)

Vaclovo aikštėje. | Praha. E. Balikos nuotrauka. 2008 m. rugsėjis.

Kiekvienas savaip supranta grafitį. Vieniems tai tik sienų teplionė. Kitiems – gatvės menas. Kad grafičiai – tai vieša nuomonė apie politinius įvykius, konkrečius politikus, o kartais tiesiog maištas prieš santvarką, prisimename ne visada. Dažniausiai tik tada, kai nerimastingą toną nutaisiusi  žiniasklaida paskelbia, kad mieste ir vėl pasirodė, pavyzdžiui, ksenofobiją, homofobiją, rasizmą kurstantis užrašas. Žinoma, politkorektiška spauda beigi toleranciją skatinančios organizacijos  politgrafitinių opinijų net nevadina nuomone. Jei Skaityti toliau

M. Balikienė,V. Navickas. Meilė gatvėse (nuotraukos) (0)

. Meilė nėra lengva. | V. Šaknio nuotrauka. 2014 rugpjūtis.

Miesto sienos moka būti gyvos. Smagu, kada jos ne vien nuobodžiai pilkuoja kiemuose, bet ir  švelniai prabyla poezijos posmais, gražiais žodžiais mylimiems žmonėms. Asfaltuoto grindinio, išrašyto meilės pažadais, net nesinori trypti kojomis. Per jį juk driekiasi jausmai.

Prisipažinkime: gatvėje pastebėti meilės grafitį truputį šokiruoja. Šitaip atvirai išviešinti jausmai? Ar tai normalu? Greta išraityti keiksmažodžiai ir nešvankybės apie antrą galą didelio sumišimo, beje,  nekelia. Tai įprastas dalykas, todėl nestebina ir Skaityti toliau

M. Balikienė, V. Navickas. Vilniaus gatvių gyvūnai (0)

Katinas / V. Navicko nuotrauka. 2012 m. birželis.

Betoninių džiunglių gyvūnai retai vaikšto šaligatviais, tačiau juos galima užtikti išnyrančius iš namų sienų, kabančius ant tvorų ar patilčių bei sliuogiančius tamsiais tuneliais. Perėjų prieblandoje žybsi aerozolinės žvėriukų akys – ryškios, drąsios, bet nepiktos. Tai tarsi draugai, kuriuos smagu susitikti.  Gal ir Vilnius būtų liūdnesnis be jų? Ir pastatai atrodytų blankesni, plikesni, nuobodesni? Tačiau, jei ant sienos, grindinio, tvoros tupi nors vienas žvėrelis, net ir pačią niūriausią šlapio rudens dieną pralinksmėji: Hm!!! Mes, vilniečiai, su šiais paukščiukais, katinais ir Skaityti toliau

A. Kalėdienė. Etninės kultūros apraiškos festivaliuose (7)

apuole2

Pastaraisiais metais didėjant migracijai ir plintant kosmopolitinėms idėjoms, jaunimo   subkultūrinių grupių dalyviai vis dažniau domisi etninio tapatumo idėja. Nemaža dalis Lietuvoje vykstančių lauko festivalių („Kilkim Žaibu“, „Mėnuo Juodaragis“, „Margos Pievos“, „Vilkų Žiema“, „Tėvynei“, „Iš kartos į kartą“ „Jotvos vartai“, „Apuolė 854“ ir kt.) ir netgi kai kurių miestų šventės (Trakų viduramžių šventė, Kauno Hanza dienos, Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje) savo muzikines ir kultūrines programas kuria siekdami puoselėti ir populiarinti etninę kultūrą.  Minėti  jau tradiciniais tapę festivaliai (pradėti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo), dalyvių įvairovė ir gausa liudija didėjantį susidomėjimą etnine kultūra, poreikį ieškoti jos šiuolaikinių Skaityti toliau

V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus (13)

es-knygnesys-alks.lt-koliazas

Labai smagu matyti Lietuvą ką tik atšventusią jau 25-ąjį savo gimtadienį, ir, panašu, sėkmingai atsiplėšusią nuo sunkios praeities. Visai netrukus po kovo 11-osios ateina ir kita, istorinės praeities minėjimui skirta diena – kovo 16-oji, arba Knygnešio diena. Lietuvai žengiant pirmyn į XXI a., mes galime iš naujo įvertinti mūsų tautinius mitus ir įsitikinimus. Šiuolaikinis išsilavinimas ir modernus mąstymas įgalina ir išlaisvina, ir nėra abejonių, kad dabarties pilietis geba daug geriau suvokti, analizuoti ir strategiškai formuoti savo šalies politines ir ekonomines galimybes, nei galėjo tą padaryti galėjo tūlas, patriotizmo įkaitintas ir pradinio išsilavinimo neturintis XIX a. antros pusės lietuvis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje (14)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Tautų Pavasario laikais viena pagrindinių tautininkų idėjų buvo išskirtinė kiekvienos tautos teisė gyventi savo etnoistorinėse žemėse ir jose kurti savo suverenią tautinę valstybę. Versalio sistemoje, daugeliui Europos tautų, anksčiau priklausiusių įvairioms imperijoms, sukūrus tautines valstybes, etninių žemių ir tautinių mažumų klausimai daug kur liko problemiški. Lietuvių etninės žemės liko Lenkijos ir Vokietijos sudėtyje, vokiečių etninės žemės atsidūrė Prancūzijos sudėtyje, vengrų žemės – Rumunijos sudėtyje, drauge su šių tautų atstovais.

Ne visas tautines mažumas sudarė vietiniai svetimų etninių žemių senbuviai. Skaityti toliau

A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (I) (7)

dr. A.Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio-spalio mėnesiais atrodo lyg koks stebuklas ir to metų įvykių liudininkams, ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami to meto įvykius, laiko juos įstabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau veikiausiai nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams.

Lietuvos istorijoje tai buvo precedento neturintis įvykis, atskleidžiantis neįtikėtiną mobilizacinę Lietuvos visuomenės galią, kuri dar labiau stebina prisimenant dabartines diskusijas apie silpną pilietinę visuomenę Lietuvoje. Skaityti toliau