Šią savaitę Lietuvos televizijoje (LRT) išlydėta „nacionalinė ekspedicija“, šįkart skrosianti Dniepro bangas specialiai tam pastatytu laivu „Vytautas Didysis“. Į jį bus įtupdyta daugiau kaip 40 vadinamosios nacionalinės ekspedicijos dalyvių, juos lydės greitaeigis kateris, o atsarginis laivas „Vytis“ bus paliktas Kijeve, kad turistai, jeigu kas, galėtų tęsti trijų savaičių kelionę, apmokamą, greičiausiai „nacionaliniais“, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais.
Kovo 21 d. ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) Seimui pasiūlė panaikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) ir vietoj jo įsteigti Lietuvos Vyriausybei pavaldžią įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ (LŽT).
Seimo Kultūros komitetui trečiadienį pristatytose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatoma, kad priešingai nei meno kūrėjų organizacijų, žurnalistus, leidėjus, transliuotojus vienijančių asociacijų įsteigtas SRTRF, naujosios tarybos steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė. Pagal ministrės siūlymą iš Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. būtų Skaityti toliau
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau
FAKE NEWS – ne legenda ir ne sąmokslo teorija. Deja, tai liūdna XXI a. pradžios realybė Lietuvoje ir JAV.
Mūsų spauda pamėgo šaipytis iš JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kovų su tos šalies liberalios-kairuoliškos žiniasklaidos bosais. Ypač juos erzina tai, kad Prezidentas ir jo komanda su visais įrodymais įvardina tas žiniasklaidas FAKE NEWS kūrėjais. Girdi, tai tėra legenda ir konspirologinis mitas.
Tačiau pažvelgus, kaip mūsų pačių spauda nušviečia Prezidento Trampo vizitą ir jo Skaityti toliau
Gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija-diskusija „Kultūros ir švietimo politika žiniasklaidoje“. Konferencijoje buvo aptarta valstybės kultūros ir švietimo politika žiniasklaidoje, šios politikos ateities gairės. Diskusijoje dalyvavo Seimo Kultūros ir Švietimo ir mokslo komitetų atstovai, kultūros, meno ir mokslo organizacijų nariai, kultūros ir meno leidinių, kitos žiniasklaidos atstovai, prodiuseriai ir redaktoriai.
Šią konferenciją-diskusiją surengė kultūrą ir šviečiamuosus projektus žiniasklaidoje remiantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTF), kurio veiklai šiemet sukanka 20 metų. Skaityti toliau
Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga sveikina rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį.
Pasak Prezidentės, artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis mums primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją. Skaityti toliau
Gegužės 5 d., penktadienį, 12.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuojamos penktos, jubiliejinės parodos „Laisva spauda – laisvas aš!“ pristatymas. Parodą, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, atvers Seimo narys Linas Balsys ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos tarybos narė, žurnalistė, režisierė Aida Vėželienė. Renginio dalyvius sveikins Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Skaityti toliau
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog Lietuvos gyventojai remia mūsų šalies narystę ES, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos ir Baltarusijos.
Apklausos duomenimis, Lietuvos narystę ES remia apie du trečdaliai (65 proc.) gyventojų, prieš ją pasisako 12 proc. apklaustųjų. Labiausiai parama narystei išsakoma jaunimo, studentų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų grupėse. Skaityti toliau
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sveikina visus savo tautos kalba kalbančius, laisvai žinias skleidžiančius, visus knygų ir spaudos leidėjus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (gegužės 7-ąja) ir linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių bei toliau aktyviai skleisti geras žinias apie šių dienų istorinius ir etnokultūrinius įvykius.
EKGT globos tarybos prašymu atlikto tyrimo „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (dr. T. Petreikis ) duomenimis įvairiose žiniasklaidos priemonėse 2015 m. buvo paviešinta apie 437 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, Skaityti toliau
Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.
Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau
Vasario 11 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriumi Gintaru Songaila. Susitikime aptartos fondo darbo gairės ir prioritetai.
„Kalbant apie valstybės investicijas, būtina išskirti pilietiškumo skatinimą, visuomenės kultūrinę edukaciją, žiniasklaidos raštingumo didinimą, paveldo pažinimą ir atsakingą naudojimą, Skaityti toliau
Minime 25-tąsias Sausio įvykių metines. Minime kiekvienas savaip. Vieni – kaip istorinę datą. Kiti – kaip savo gyvenimo dalį. Treti – kaip tautos vienybės trumpą, bet ryškų blyksnį.
Teisininkui Liudvikui Ragauskiui tai buvo pirmosios nepriklausomos lietuviškos spaudos – „Atgimimo“ ir „Aušrinės“ kūrimo metai. Apie juos ir kalbasi Liudvikas Ragauskis ir Audrys Antanaitis. Skaityti toliau
Afganistanas – Ukraina – Sirija. Tokiu maršrutu keliauja karinga Rytų orda, pridengdama savo agresiją nuolatine kova su JAV imperializmu, nacionalinių interesų gynimu, savo saugumo užtikrinimu, kilniais antiteroristiniais tikslais.
Istorikai įžvelgia ir kitų Šaltojo karo konfliktų, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo sovietai: arabų ir Izraelio konfliktas, Karibų krizė, Vietnamo ir Korėjos karai… Vieniems jie tiekė ginklus, išbandė savo naujausią techniką, kitur dalyvavo nuverčiant jiems nepalankius režimus, šalinant jų lyderius, kitose vietose – atvirai priešinantis Amerikos dominavimui. Kiti gi mano, kad tai amžinas KGB ir CŽV konfliktas. Skaityti toliau
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) paskelbė, kad pratęsia kvietimą kandidatų siūlymui į Fondo ekspertų sąrašą.
Kandidatus iki šių metų spalio 1 d. gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos asociacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas bus paskelbtas per 14 kalendorinių dienų Fondo interneto svetainėje.
Reikalavimai ekspertams: Skaityti toliau
Liepos 15 d., trečiadienį, 15.15 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.“. Paroda parengta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lituanikos skyriaus archyve saugomo lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945-1952 m. rinkinio pagrindu. Ekspozicija atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį ir gyvenimo aplinkybes. Skaityti toliau
Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minime kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime.
„Prisimindami visus, kurie kalbą saugojo, augino ir puoselėjo, kurie kovojo už laisvą žodį, su didele viltimi žvelgiame į šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties nešėjus.
Lietuvos visuomenė gyvena geopolitiškai sudėtingu, kupinu iššūkių ir naujų uždavinių, laikotarpiu.
Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija, skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui ir rašytojui Marcelinui Šikšniui (1874-1970) paminėti. Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Skaityti toliau
Kovo 31 d., Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks knygos „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ sutiktuvės. Pradžia – 14 val.
Seime pristatoma knyga – 2003 m. įkurtos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos veiklos 10-mečiui paminėti skirtas leidinys, kurį, vadovaudamasi komisijos sprendimu ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, parengė ir išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Skaitydami stenkitės palyginti: koks politikų vaidmuo, jų aktyvumas, siūlomų priemonių gausa ir arsenalas, visuomenių galimybės, jų suinteresuotumas, aktyvumas ir atsakomybė. Kurioje šalyje politikai dirba patys, o kur numeta darbus vykdomosioms struktūroms? Kurioje jų politikai ir visuomenės yra vienoje barikadų pusėje?
Lietuvoje – kapų tyla
Ir tikrai, kam Lietuvai referendumai, jeigu jos nedėkingi gyventojai apie gerėjantį savo gyvenimą gali sužinoti iš bankų ekonomistų prognozių ir net tiesiogiai iš Prezidentės ar Premjero lūpų, jeigu patys to gerumo nejaučia ar nesupranta? Taip yra ramiau, greičiau, patogiau ir pigiau. Tokią pat padėtį turime ir kovos su emigracija fronte. Skaityti toliau
Trumpai apie reikalo esmę – pasirodžius žiniai, kad LGBT ir jai vadovaujantis toksai Simonko žada dešimties litų banknotą su Dariumi ir Girėnu dalinti kaip suvenyrą su „žaismingu“ prierašu, jog Darius ir Girėnas yra gėjai, parašiau tekstą, kuriame perspėjau, kad „tai nėra nei sąmojinga, nei žaisminga, bet žaidimas su ugnimi. Už juodą, atgrasų, absoliučiai nepriimtiną iššūkį-provokaciją galite susilaukti ne mažiau juodo, atgrasaus ir absoliučiai nepriimtino atsako. Kartoju – absoliučiai nepriimtino. Juk Lietuvoje, kaip ir kiekviename krikščionišku vadinamame krašte, ne visi atsuka kairįjį žandą, daug yra ir tų, kurie tebeišpažįsta principą „akis už akį“, pagrindinį kaltininką to, kas įvyko Paryžiuje Skaityti toliau
Laprkičio 7 d. Kauno galerijoje „Post“ atidaroma tiražuojamos meninės spaudos paroda „Posteris“, kuri veiks iki gruodžio 7 d. Parodoje eksponuojami skirtingų formatų, stilių, turinio ir atlikimo technikų meno kūriniai, kuriuos sieja spauda ir galimybė tiražuoti.
Specialiai parodai sukurtus arba jau sulaukusius dėmesio savo darbus pristatys lenkų trafareto ir plakato meistas Marius Varas, Australijoje gyvenantis post-pop meno atstovas „Egyboy“, užsienyje gerai žinomas iliustratorius Karolis Strautniekas, Skaityti toliau
Vinco Kudirkos ir Prano Vaičaičio biografijos, atrodo, gerai žinomos, ką čia naujo besurasi ir bepasakysi. Visi dokumentai yra jau kieno nors matyti, tvarkyti, tačiau tyrinėtojų dėl įvairių priežasčių nepastebėti. Ne visada juose esama naujų biografinių faktų, tačiau jie papildo kultūros istoriją, sukelia minčių, paskatina tirti. Juk visoje žmonijos istorijoje nėra taškų: viena karta gal ir mano juos sudėjusi, tačiau kita karta nubraukia, ir vėl viskas prasideda iš naujo… Gamtos istorijoje taškų nėra, gali paveikti ar net nukreipti nedidelio upelio tėkmę, o didžiosios upės kaip plaukė taip ir plauks sava vaga. Gamta tampa jungtimi, jei kraštovaizdį suvoksime, pasak Rasos Čepaitienės, kaip kalbą, kurioje užkoduotos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sąvokos1. Tą kalbą suvokė visi… Skaityti toliau
Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?
2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau
Populiariausio dienraščio pozicijos neužleidžiančios „Vakaro žinios“ antradienį skaitytojams pateikė „Vakaro žinias“ rusų kalba.
Tai bus vienintelis dienraštis Lietuvoje rusų kalba, skaitytojus pasieksiantis keturis kartus per savaitę. Penktadieniais jis bus papildytas priedu „TV Publika“.
Pasak dienraščio vyriausios redaktorės Nadeždos Doroninos, laikraštis bus šiek tiek panašus į buvusį dienraštį „Respublika“ Skaityti toliau
„Laisvamaniškumas (kitamaniškumas) – aukščiausia patriotizmo forma.“
„Jei man būtų tekę rinktis, ar geriau vyriausybė be laikraščių, ar laikraščiai be vyriausybės, be svyravimų pasirinkčiau pastarąją“.
Tomas Džefersonas – JAV prezidentas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Skaityti toliau
Gegužės 15 diena, 12 val., Vilniuje, S.Daukanto aikštė, priešais Lietuvos Respublikos prezidentūrą Tautininkų Sąjunga rengia akciją „Prezidente, apgink laisvą spaudą!“.
„Susikompromitavusi sisteminių partijų valdžia užsimojo uždrausti laisvą, nepriklausomą spaudą. Tautininkų Sąjunga visada ir visur pasisako už laisvės ir demokratijos vertybes, bei žmogaus teises. Teisė į nešališką, valdžios aparato necenzūruojamą informaciją yra labai svarbi sąmoningos Tautos egzistavimui. Todėl raginame visus neabejingus Lietuvos piliečius ateiti į S.Daukanto aikštę Skaityti toliau
Gegužės 8 d. Troškūnuose (Anykščių r.), amžino poilsio vietoje, o paskui Troškūnų vienuolyno salėje bus pagerbta iškili Lietuvos moteris, spaudos darbininkė ir politikė, viena iš nedaugelio Lietuvos moterų, kandidatavusių į Lietuvos Respublikos Prezidentus Felicija Bortkevičienė. Renginį organizuoja Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija (LKBA), Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Panevėžio skyrius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Šiemet esame tarp kelių jubiliejinių datų. 2013-aisiais minėjome Skaityti toliau
Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).
Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau
Algirdas Patackas yra vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė.
Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.
Interviu DELFI A. Patackas atskleidė, kaip įsitraukė į pogrindinę leidybos veiklą, kaip pateko į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Kaune ir kokios emocijos Skaityti toliau
Šiandien galime sakyti, kad šešiasdešimties mokslo ir kultūros veikėjų kreipimasis į šalies vadovus dėl Lenkų rinkimų akcijos antivalstybinės veiklos liko be atgarsio. Gal būt, išskyrus premjero viešą pasakymą, kad šalinti LLRA iš koalicijos nėra pagrindo. Iš tiesų tai atsakymas iš esmės.
Akcininkai savo vado lūpomis kreipimosi autoriams paskelbė atkirtį, pavadintą „Buvusios sovietų nomenklatūros nacionalizmas ir chameleonizmas“. Manykim, premjero frazė Akcininkų stovykloje buvo sutikta aplodismentais. Nieko netikėto ir nederėjo tikėtis, nieko ir neįvyko. Skaityti toliau
