Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija, skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui ir rašytojui Marcelinui Šikšniui (1874-1970) paminėti. Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai.
Literatūrologė Alma Lapinskienė pristatys M.Šikšnio literatūrinę kūrybą, Jūratė Burokaitė nušvies „Vilniečių ainių klubo“ nuveiktus darbus, tyrinėjant ir įamžinant atminimą Vilniuje gyvenusių ir veikusių lietuvių, kuriems M.Šikšnio asmenybė visą okupacijos dvidešimtmetį buvo įkvepiantis pavyzdys, koks liko iki mūsų dienų. Danutė Puchovičienė, nuo 1993 metų vadovaujanti senąjį vardą atgavusiai Vytauto Didžiojo gimnazijai, pristatys M.Šikšnio veiklą vadovaujant gimnazijai pačiu sunkiausiu, lenkų okupacijos laikotarpiu. Renginyje atsiminimais apie M.Šikšnio vadovaujamą gimnaziją ir prieškario laikotarpį dalinsis prieš daug dešimtmečių buvęs šios gimnazijos auklėtinis Vilniaus lietuvis Antanas Panavas. Apie pedagoginius ir visuomeninius M. Šikšnio veiklos aspektus kalbės profesoriai Algirdas Ažubalis ir Libertas Klimka.
Konferencija, organizuojama kartu su „Vilniečių ainių klubu”, yra tik dalis platesnio visus metus vykstančio renginių ciklo, skirto Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos šimtmečio jubiliejui. „Vilniečių ainių klubo” narės Rūtos Vaičiulionienės teigimu, lietuvių gyvenimas okupuotame prieškario Vilniuje iki šiol visuomenėje ir mokslininkų darbuose nesulaukia pakankamo dėmesio.
„Populiarus mitas, jog lietuvių prieškario Vilniuje beveik nebuvo, jog tai buvo išimtinai lenkiškas ir žydiškas miestas. Tai paprasčiausiai netiesa. Lenkijos okupacijos metais Vilniuje gyveno gausi lietuvių bendruomenė, kuri, būdama tautinės mažumos padėtyje, susidūrė su daugybe problemų, turėjo kovoti už savo teisę į švietimą, spaudą, visuomenines organizacijas, net lietuviams brangių švenčių šventimą. Šios kovos sūkuryje buvo Marcelinas Šikšnys, o jo vadovaujama gimnazija visada buvo Vilniaus lietuvių gyvenimo centras, dalyvavo tuo metu rizikingoje lietuvių visuomeninėje veikloje“, – teigė „Vilniečių ainių klubo“ atstovė Jūratė Burokaitė.
Susiję straipsniai:
- Užutrakio dvaro sodyboje vyks dviejų dienų menotyros bei muziejinio švietimo konferencija
- Vasario 16-osios proga tautiečiams užsienyje siunčiamos lietuviškos knygos
- G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
- Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti (tiesioginė transliacija)
- Vilniuje prasideda ES Jaunimo konferencija
- Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
- Vyksta registracija į tarptautinę konferenciją „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“
- Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
- Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
- Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
- Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
- Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I)
- Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
- V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui
- Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom
- V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai
- Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
- I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
- A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
- V.V. Landsbergis. Pasaka apie Muliažą
- V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka
- Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus (nuotraukos, video)
- Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
- Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne
- Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
- Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
- Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas
- P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
- Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
- K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
