Žymos archyvas: socialinė atskirtis

Prezidentas: Socialinio dialogo stiprinimas vienas pagrindinių visos Vyriausybės tikslų (0)

Susitikimas Prezidentūroje | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda su profesinių sąjungų ir verslo organizacijų lyderiais  aptarė artimiausio laikotarpio ir ilgalaikius šalies ekonominės bei socialinės politikos prioritetus.

Mišriu nuotoliniu būdu vykusių atskirų susitikimų metu daugiausia dėmesio skirta socialinio dialogo ir socialinės partnerystės stiprinimo bei socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo klausimams. Taip pat aptarti koronaviruso ligos (COVID-19) iššūkiai ekonomikai, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų lūkesčiai būsimai Vyriausybei ir ministrams. Skaityti toliau

Abiturientams norintiems pasigerinti valstybinių egzaminų pasiekimus – antra galimybė (0)

Abiturientams norintiems pasigerinti valstybinių egzaminų pasiekimus – antra galimybė | MRU nuotr.

Mykolo Romerio universitetas jau trečius metus kviečia abiturientus dalyvauti mokomojoje programoje „4mm. Pasistiebk“. Programa skirta tiems, kuriems brandos egzaminų rezultatai užkirto kelią stoti į norimą universitetą ar rinktis pageidaujamas studijas. Papildomai nemokamai pasimokę padedant mokytojams žinovams jie kitais metais turės progą perlaikyti pasirinktus valstybinius brandos egzaminus darsyk siekti savo tikslo. Mokomoji programa prasidės spalio pradžioje.

Į mokomąją programą „4mm. Pasistiebk“ atrinkti dalyviai, padedant mokytojams žinovams turės galimybę visus mokslo metus nemokamai užsiėmimuose gilinti lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos ar matematikos dalykų žinias. Skaityti toliau

K. Juknis. Lietuvoje – nei darbo, nei socialinės apsaugos. Užteks tik ministerijos (5)

Kęstutis Juknis mitinge | „Sandrauga“ nuotr.

Tragikomiškas feljetonas iš absurdo dramos, t.y. gyvenimo.

Yra Lietuvoje tokia valdiška įstaigėlė, kurios pavadinimas visiškai neatitinka turinio – tai Lino Kukuraičio (ne)valdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pastaruoju metu ministerijos šulams – neramios dienos. Rinkimai ant nosies, o šios, skambiu vardu pavadintos, institucijos veiklos rezultatai yra priešingi keliamiems tikslams: bedarbių gretos gausėja, o socialinė apsauga primena kiaurą skėtį, kurio skylių niekaip neužkiša būsimiems rinkėjams trumpalaikį malonumą sukelti turinčios ir dėl to smarkiai didinamos išmokos. Viskas kaip tik priešingai – Skaityti toliau

K. Stoškus. Darsyk apie skurdą (14)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Papildomas atsakymas į „Statybos“ vyr. redaktoriaus Juozo Šalčiaus klausimą:

Gyvenimo faktai bado akis, jog vieni turi tiek daug turto ir pinigų, kad suka galvas, kur ir kaip juos išleisti, o kiti patvirtina žinomas eiles: „galo sudurt su galu negaliu…“ Ar įmanoma, kad Lietuvoje kas nors, kada nors ir kaip nors galėtų su tuo vis didėjančiu atotrūkiu susidoroti?

Iš totalitarinės sistemos išsilaisvinančių žmonių gyvenimo patirtis skurdą siejo su Skaityti toliau

Prof. Robertas van Vorenas: Dabartinė padėtis nėra gera (0)

Robertas van Vorenas | J. Petronio nuotr.

„Socialinio atstumo“ (angl. social distancing) sąvoka greitai pateko į mūsų žodyną, net nesusimąstant, kaip tai paveiks reikšmingą visuomenės dalį, kuri jau prieš tai dėl amžiaus, psichologinės ar fizinės negalios, ar dėl to, kad priklausė kitai pažeidžiamai grupei, gyveno socialinėje atskirtyje. Taip pat vis dažniau vartojama frazė „naujoji tikrovė“, kaip tam tikras priminimas, jog gyvenimas pasikeitė ir turime priimti žinią, kad taip gyvensime ilgesnį laiką. Turėtume gerokai atsakingiau rinktis savo vartojamus žodžius“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir iniciatyvos „Kartu per atstumą“ autorius prof. Robertas van Vorenas. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Pandemija perspėja: mes privalome keistis (39)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Atkūrę Nepriklausomybę, mes kaip duotybę, net nepasitarę su savo piliečiais, priėmėme  Vakaruose dominuojančią neoliberalią ekonominę doktriną. Jos kertiniai postulatai – valstybės vaidmens suniveliavimas ūkio-ekonomikos vyksme, niekuo neįtakojama konkurencija, laisvos rinkos suabsoliutinimas, privačios nuosavybės šventumas ir daug kitų, kartais net sveiku protu nesuvokiamų ideologinių klišių. Mat dauguma atkurtos valstybės piliečių tais 1991-ais ar 92-aisiais net nelabai susigaudė, kaip išvis reikės gyventi kapitalizme. Skaityti toliau

G. Čiužas. Nepersekiokite tų, kurie dirba, kad kiti galėtų gyventi (0)

Gintaras Čiužas, Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas | asmeninio albumo nuotr.

Šią savaitę viešai mesti kaltinimai COVID-19 susirgusiai Kauno klinikų darbuotojai, esą ji užsikrėtė ne darbe, bet nuo savo vyro – tolimųjų reisų vairuotojo, nors tam nebuvo jokios pagrįstos priežasties. Baltijos transporto profesinei sąjungai „Solidarumas“ žinoma daugiau atvejų, kai vairuotojai arba jų šeimos nariai persekiojami dėl savo veiklos.

Pavyzdžiui, vienoje valstybinėje įstaigoje dirbančiai vairuotojo žmonai, po to kai vyras grįžo porai naktų namo, teko imti atostogas, nes kolektyvas pareiškė, Skaityti toliau

R. Cibas. Amnezija (1)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Med., psich. – tai atminties susilpnėjimas ar praradimas. Panašus terminas (pagal prasmę) yra Alzhaimerio liga, kuria dažniausiai susergama artėjant prie „finišo“. Ji kėsinasi į vyresnio amžiaus žmones į, taip sakant „ išeinančius“, kurie jau ir taip viena koja…

Tuo tarpu amnezija pavojingiausia patiems darbščiausiems ir svarbiausiems visuomenės nariams, taip vadinamiems, tautos „tarnams“ – jie linkę pamiršti, kam tarnauja…

Šis polinkis lengvai suprantamas ir paaiškinamas. Tai įvyksta dėl nutraukto ryšio su tauta. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Netoleruokime melo! (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.

Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį,  man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau

Prezidentas pasirašė Seime priimtą biudžetą: žengtas mažas žingsnelis mažinant socialinę atskirtį (0)

Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2020 metų biudžetą ir lydinčiuosius jo įstatymus.

Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitąmet. Pasirašytame biudžete yra įtraukti ir Prezidento siūlymai įtvirtinti papildomą mažiausias pensijas

Skaityti toliau

Kitąmet vaiko pinigai sieks 60 eurų sumą ir 100 eurų gausioms bei nepasiturinčioms šeimoms (2)

Ruošiamės mokyklai: vaikų psichiatras patarė, kaip protingai suplanuoti mokinio krepšelį ir nuteikti mokyklinuką | Asociatyvi nuotr.

Seime koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet didėtų universali išmoką už vaiką, mokant 60 ir 100 eurų per mėnesį. 

„Nauja vaiko pinigų formulė 60/100 nuo sausio 1 dienos, kai spartinamas vaiko pinigų priedo augimas – itin reikšmingas žingsnis kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, o tai, deja, yra realybė su kuria jaunos šeimos, auginančios vaikus priverstos susidurti dėl mažų pajamų už darbo santykius, didelių įsipareigojimų bankams ar augančių kainų.“– sako LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Skaityti toliau

Europiečiai susirūpinę klimatu, lietuviai – skurdu ir miškais (0)

Benamis | wikipedija.org nuotr.

Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu įvykdyta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje.

Ši „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šį klausimą laiko EP prioritetu.

Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius? (8)

Mindaugas Puidokas | lrs.lt nuotr.

Lietuvoje nuskambėjo naujienos dėl vargingiau gyvenančius žmones neteisingai nuskriaudžiančių naujų taršos ir nekilnojimo turto mokesčių. Pasirašiau peticiją prieš taršos mokesčio įvedimą (ji sulaukė jau apie 60 tūkstančių parašų) ir Seime balsuosiu PRIEŠ. Formulė neteisinga ir skaudžiausiai kerta gyvenantiems vargingiau! Ar taip reikia mažinti socialinę atskirtį ir kurti gerovės valstybę? Prezidento pozicija apie skubotai planuojamą mokestinę naštą taip pat yra neigiama – negalima pildyti biudžeto skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita! Skaityti toliau

E. Laurinaitis: Priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas (0)

Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis | Asmeninio albumo nuotr.

Baimė, kad apie psichikos sveikatos sutrikimus, kriminalinę ar priklausomybėmis paženklintą praeitį sužinos darbdavys, – vienas dažniausių nuogąstavimų, kuriuos išsako socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Pasak psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, toks jausmas žmogų įsuką į užburtą ratą – ne tik trukdo įsilieti į visuomenę, užmegzti santykius, susirasti darbą, bet ir gali sužlugdyti morališkai.

Jaustis atskirtu – tiksinti bomba

Su psichinių sutrikimų turinčiais pacientais dirbantis psichoterapeutas, doc. E. Laurinaitis sako, kad šiandien depresija visuomenėje jau yra pripažįstama kaip liga, kuriai skiriamas Skaityti toliau

K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui (1)

Automobilių tarša | Shutterstock nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kategoriškai nesutinka su Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymu nuo 2020 m. įvesti automobilių taršos mokestį.

Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės organizacijos nurodo, kad socialinė nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, o jos mastas jau kelia pavojų visos šalies ateičiai, nes net ekonomikos pakilimo metu neslūgstanti emigracija ateityje neišvengiamai sukels demografinę katastrofą. Skaityti toliau

A. Guogis. Gitanas Nausėda – pirmasis Lietuvos prezidentas, kuris apie gerovės valstybės kūrimą prabilo kaip svarbiausią uždavinį (12)

Prof. Arvydas Guogis | Asmeninio albumo nuotr.

Kai 1991-aisiais metais, antrą kartą būdamas Vakaruose, užėjau į kelis knygynus Stokholme, nustebau nuo literatūros „gerovės valstybės“ („Welfare States“) tematika gausos. Sovietiniu laikotarpiu Vilniaus universiteto bibliotekoje šia tema laisvai galima buvo rasti tik dvi knygutes apie skandinavų socialdemokratiją, tačiau literatūros konkrečiai apie „gerovės valstybes“ ar jų modelius Lietuvoje sovietiniais metais nebuvo. Skaityti toliau

A. Kirkutis. Nacionalinė pažanga be geros sveikatos neįmanoma (0)

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Vaikų gyvenimo kokybė ir mūsų ori senatvė priklauso nuo to, kaip mes šiandien suvokiame sveikatą ir ką darome, kad ji stiprėtų. Šioje srityje padėti mums yra įsipareigojusi Lietuvos valstybė. Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu šalies vyriausybė peržiūri 2021-2030 m. Nacionalinę pažangos programą (NPP), jos tikslus ir uždavinius. Labai svarbu, kad joje atsirastų teisingai suformuluoti, aptarti ir visuotinai pripažinti akcentai.

Priminsiu, kad pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas yra sveikų piliečių gyvenimo trukmės ilginimas, kuris pasiekiamas tausojant turimus sveikatos išteklius ir Skaityti toliau

Pritarta S. Skvernelio kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas (0)

Saulius Skvernelis | Dž. Barysaitės nuotr.

Liepos 23 d. Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretą, pritarė Sauliaus Skvernelio kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-3706) balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 30 parlamentarų.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pristatydamas savo dekretą, yra sakęs, kad šią kandidatūrą teikia atsižvelgdamas į tai,

Skaityti toliau

Ar pilietiškumas gali įveikti nepotizmą? (4)

Korupcija | cnnexpansion.com nuotr

Nors profesionalumas vertinamas vis labiau, savųjų protegavimas ypač viešajame sektoriuje, šiandien yra pasiekęs tokius mastus, kad be draugystės, giminystės ar partinių ryšių sunku gauti padoresnį darbą. Ar nepotizmą įmanoma išgyvendinti?

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasirpriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Seimo nariai: Kęstutis Masiulis, Povilas Urbšys, Artūras Skardžius ir filosofas Vytautas Rubavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

Demencijos priežasčių tyrimo duomenys nustebino mokslininkus (0)

Demencijos priežastys | Klausos centro „Audiomedika“ nuotr.

Mokslininkai išsiaiškino 35 proc. demenciją sukeliančių rizikos veiksnių, kurių žmonės gali išvengti. Didžiausias iš jų – sutrikusi klausa. Klausos aparatų gamintojo „Oticon“ atstovo Klauso Hornemano teigimu, klausos sutrikimų ir demencijos ryšys buvo seniai įtartas, tačiau įrodytas tik dabar. Demencija sergančių žmonių skaičius auga, ypač žemų ir vidutinių pajamų šalyse, kaip Lietuva.

„Tyrėjai įvertino daug skirtingų rizikos faktorių skirtingais gyvenimo etapais. Jie išsiaiškino, kad 65 proc. rizikos veiksnių arba Skaityti toliau

R. Cibas. Kas trukdo? (0)

Alkas.lt koliažas

Juk yra normalių šeimų, kuriose visi vienodai gerbiami ar tu mažas, ar didelis, ar jau pasenęs, kuriose visi turi skirtingas pareigas, bet iš principo yra lygūs. Atimk šitą principinę lygybę, pagarbą nors vienam šeimos nariui ir neliks darnos visoje šeimoje. Neliks vienybės…

Tie patys principai veikia ir visuomenėje, tautoje ar valstybėje. Visų narių (piliečių) principinė lygybė yra vienybės pagrindas. Jeigu nėra pagarbos kiekvienam piliečiui, neįmanomas ir jų bendrumas. Tai, kaip du kart du – keturi. Dabartinė socialinė atskirtis, tautos nykimas – tik pasekmė… Skaityti toliau

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ruošiasi svarstyti išeivijos lietuviams svarbius klausimus (0)

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis | V. Jocio nuotr.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija aptarė artėjančių Komisijos posėdžių, vyksiančių 2017 m. spalio 23–27 d., metu numatomus svarstyti klausimus. Seimo atstovai Komisijoje pritarė Komisijos pirmininko Rimvydo Baltaduonio pateiktoms Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovų pasiūlytoms pokalbių temoms, tarp kurių svarbiausiu klausimu išlieka Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, kaip tvirto ryšio su Tėvyne užtikrinimas. PLB atstovų nuomone, Lietuvos ir išeivijos žmonėms taip pat labai svarbūs yra – universitetų pertvarkos, Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentė Seimui pateikė metinį pranešimą (video) (0)

Prezidentes metinis pranesimas2017_lrp.lt

Birželio 8 d. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo posėdyje  perskaitė aštuntąjį metinį pranešimą, kuriame aptarė padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Tai pirmasis pranešimas išrinkus naują Seimą, kuriame yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų valdančioji dauguma.

Šalies vadovė pranešimą pradėjo pabrėždama Lietuvos valstybės istorijos svarbą. „Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Skaityti toliau

Valdžios, NVO, jaunimo organizacijų ir mokslo atstovai ieško būdų jaunimui išlaikyti Lietuvoje (3)

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Gegužės 11 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje suburti valdžios, institucijų, nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų atstovai bei akademinės bendruomenės nariai analizavo jaunimo populiacijos Lietuvoje mažėjimo priežastis bei ieškojo būdų tendencijoms pakeisti į teigiamą pusę. Ministerija, būdama atsakinga už jaunimo politikos formavimą ir reaguodama į jaunimo mažėjimo tendencijas bei to pasekmes, inicijavo apskrito stalo diskusiją kompleksiniams sprendimams dėl jaunimo mažėjimo Lietuvoje. Skaityti toliau

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita (2)

Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimui Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiamas padėties įvertinimas septynioliktajai Vyriausybei pradėjus darbą 2016 m. pabaigoje, o ne atsiskaitoma už buvusios Vyriausybės veiklos rezultatus.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad socialinėje srityje didžiausią susirūpinimą kelia skurdo ir socialinės atskirties rodikliai.

„2015 metų duomenimis asmenų, patiriančių skurdo riziką, socialinę atskirtį šalyje buvo Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina valdžią imtis veiksmų prieš masinę emigraciją ir demografinę krizę (3)

Vytautas Budnikas | Opozicija.lt nuotr.

Kovo 16 d. visuomenininkai išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog viešojoje erdvėje kuriamos trečiaeilės svarbos psichologinės įtampos tuo nukreipiant piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės bėdų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos Europos Sąjungos mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

„Visuomenei neviltį kelia, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo 51 tūkst. gyventojų, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvos gyventojų skaičius Skaityti toliau

Įvardinti „Oskaro“ apdovanojimams atrinkti trumpametražiai filmai (video) (1)

Moteris_ir_konduktorius_rengeju nuotr

Sausio 24 d. Amerikos kino akademija atskleidė filmus nusipelniusius 2017 metų „Oskarų“ apdovanojimų, tarp kurių – ir 5 ryškiausi vaidybiniai trumpametražiai filmai iš viso pasaulio. Išvysti specialią „Oskarams“ atrinktų trumpukų programą jau nuo vasario 17 d. galės Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Mažeikių kino teatrų žiūrovai.

Kino mėgėjų simpatijų pelnytai sulaukusi kino programa į didžiuosius ekranus grįžta jau trečiąjį kartą. Šias metais vaidybinių trumpametražių filmų rinkinį sudaro geriausi darbai iš Prancūzijos, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių (22)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“. Skaityti toliau

V. Sinica. Nebijokite Trampo (12)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kone visų analitikų (ir mano) nuostabai amerikiečiai prezidento rinkimuose išrinko Donaldą Trampą (Donald Trump). Jungtines Valstijas valdys ekscentriškas verslininkas, kuriam neprognozavo šansų tapti respublikonų kandidatu ar juo labiau – prezidentu.

Dar daugiau, taip pat nepaisydami prognozių, buvo perrinkti visa eilė konservatyvių respublikonų senatorių, kas leido Respublikonų partijai išlaikyti daugumą Senate. Artimiausiu metu JAV turės respublikoną prezidentą, šios partijos daugumą JAV Senate bei Atstovų Rūmuose, taip pat daugumos valstijų gubernatorius. Vienintelis bastionas Obamos politikai tęsti kol kas lieka Aukščiausiasis Teismas. Skaityti toliau

J. Valatka. Sistema sujudo. Puolimas prasidėjo (68)

Jonas Valatka | asmeninė nuotr.

Kai kam labai nusibodo dažnai naudojami teiginiai, kad Lietuvoje nėra socialinio teisingumo, nėra teisingo apmokėjimo už darbą, kad darbdaviai naudojasi kapitalui suteiktomis neproporcingai didelėmis įstatyminėmis galiomis. Deja, visa tai teisinga ir todėl emigracija, suteikus jai laisvę, tapo nekontroliuojama. Šoko ištikti etatiniai televizijų komentatoriai rinkimų rezultatus bando pateikti įvairiausiais rakursais ir tik nedaugelis įvardija tikrąsias tautos nepasitenkinimo priežastis, t. y. didžiulę socialinę atskirtį, kuri susidarė dėl tik kapitalui palankios didžiųjų partijų politikos. Ir teisus Ramūnas Karbauskis teigdamas, kad tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai yra vienodi. Skirtumai neesminiai. Kai kuriems komentatoriams ar konservatorių vadams tai sukelia nuožmų pyktį. Labai jau norisi būti skirtingiems rinkėjų akivaizdoje. Skaityti toliau