Vasario 21-24 d., Litexpo parodų rūmuose vyks Vilniaus knygų mugė. Į mugę rinksis ne tik literatūros bet ir muzikos mylėtojai, nes čia veiks ir „Muzikos salė“.
O renginio belaukiant, atskleidžiama, kas vyksta smegenyse klausantis muzikos ir kodėl muzika yra tokia galinga jėga.
Kalbant apie muziką vienareikšmiškai pripažįstama, kad ji nepalieka abejingų. Skaityti toliau
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta. Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. Vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina. Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, greitai priimti sprendimus. Skaityti toliau
Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.
„Labai intensyviai dirbama toje srity, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako profesorius Osvaldas Rukšėnas. Skaityti toliau
Mokslininkai iš Lietuvos drauge su kolegomis iš Šveicarijos Lozanos ir Fribūro universiteto pastarojo Smegenovaizdos mokslinių tyrimų laboratorijoje vykdo bendrus darbus, susijusius su įvairiais smegenų pažeidimais, jų įtaka pacientų funkcionavimui, kalbos ypatumams, dvikalbystei, aukštesnėms pažintinėms funkcijoms.
Aukšto lygio šveicarų sveikatos apsauga ir gera gydymo praktika yra žinoma visame pasaulyje. Šie pasiekimai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu klinikiniais tikslais. „Viena iš įdomesnių mokslo sričių,
VUL Santariškių klinikų daugiaprofilinė medikų komanda gegužės mėnesį atliko operaciją, kurios metu smegenų dangalų sudėtingos lokalizacijos kaukolės pamato gerybinį naviką pašalino endoskopine technika per nosį. Tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą kartą. Ji truko maždaug 5 valandas. Hipofizės, priekinės kaukolės daubos endoskopinės operacijos yra įprastos medikų kasdieniame darbe, o šiuo atveju per nosį buvo pašalintas užpakalinės kaukolės daubos navikas. Skaityti toliau
100 kūdikių. Jokių suaugusiųjų. Viena sala. Be kalbos, kultūros ar įrankių, kuo jie taptų ir kaip vystytųsi jų pačių vaikai?
Ši sala – keista vieta. Apžėlusi, nenuspėjama, plėšoma karo. Dieną, kai saulė kopia dangumi, būna tylu ir ramu. Bet vėliau, šešėliams medžiuose tirštėjant, iš miško tankmės atsklinda ūkavimai ir nuaidi per visą salą. Iškart pasigirsta atsakomieji šūksniai iš tankiai medžiais apžėlusio kito salos krašto. Kvietimas, tada atsakas. Ir tada tyla.
Garsai vėl pasklinda medžių viršūnėmis. Ūkavimas ir tada tolimi atsakai. Aukšto tono ir pasikartojantys garsai nėra žodžiai. Bet jie vis vien kažką reiškia: medžiotojai grįžta namo. Skaityti toliau
Anksčiau tai buvo įmanoma atlikti tik MRI skeneriais, bet greitai vibruojančios plokštelės ir elektrodų kepurės gali padėti savyje įkalintiems žmonėms bendrauti
Jūs pabundate ligoninėje, negalėdami judėti, kalbėti ar net sumirksėti. Girdite, kaip gydytojas sako jūsų giminaičiams, kad esate vegetatyvinėje būsenoje – nesuvokiate aplinkos – ir negalite niekaip pranešti, kad taip nėra. Slenka metai, ir vieną dieną, jūs prijungiami prie mašinos, leidžiančios bendrauti smegenų bangomis. Ji leidžia pateikti tik „taip“ arba „ne“ atsakymus, bet skirtumas didžiulis – galite pasakyti slaugytojams, kad esate ištroškęs, norėtumėte atsisėsti, netgi kurį TV kanalą norėtumėte žiūrėti. Skaityti toliau
Ar kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.
Tačiau tokie pavyzdžiai savotiškai supina kalbų skirtumus su kultūrų savitumais, ar net gamtinėmis tautos gyvenimo sąlygomis: juk, tarkim, ispanams niekada nebus aktualu susikurti daugybę terminų sniegui apibūdinti. Tačiau panašu, kad teiginiai,
Sasekso universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad vienu metu naudojant išmanųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, planešėtę ir kitus prietaisus keičiasi smegenų struktūra.
Piktnaudžiaujančių išmaniaisiais prietaisais asmenų pilkosios medžiagos tankis priekinėje smegenų žievės dalyje, kuri atsakinga už kognityvines funkcijas ir emocijų kontroliavimą, sumažėja. Naujasis mokslininkų atliktas tyrimas paskelbtas žurnale „PLoS ONE“ , taip pat trumpai šis tyrimas pristatytas universiteto išplatintame pranešime spaudai. Skaityti toliau
RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu
Yra du atminties tipai – laikinoji ir pastovioji. Pastoviojoje atmintyje duomenys išlieka ir be energijos tiekimo, ir kol kas pagrindinė pastovioji atmintinė yra flash atmintis. Nors ji veikia gerai, tačiau ši technologija jau pasiekė mažinimo ribą ir darosi vis sunkiau ir sunkiau prietaisus mažinti, tuo pat metu saugant vis daugiau informacijos. Skaityti toliau
Lietuvos mokslų akademija pristato amerikiečių rašytojo Nikolo Karo (Nicholas Carr) knygą „Seklumos“ lietuvių kalba. Pagrindinis klausimas, į kurį bando atsakyti jos autorius: kaip internetas keičia mūsų mąstymą?
Gyvename amžiuje, kai bet kokia informacija daug lengviau ir sparčiau prieinama nei anksčiau. Be interneto teikiamų privalumų vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų apie neigiamą jo įtaką žmogaus protinei veiklai.
Pasitelkęs naujausius neurologinius tyrinėjimus ir istorines bei kultūrines sąsajas, N. Karas pasakoja, Skaityti toliau
Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmonė?
„Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną. Skaityti toliau
Minėdamos pasaulinę insulto dieną, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gali pasidžiaugti, kad modernaus gydymo dėka vis daugiau pacientų, patyrusių insultą, turi galimybę ne tik išgyventi, bet ir išvengti grėsmingų gyvybei ir jo sveikatai pasekmių.
Santariškių klinikose, intervencinių radiologinių tyrimų kabinete pradėtos inovatyvios procedūros – endovaskuliniu (per į galvos smegenų arterijas įvestą kateterį) būdu iš užkimštos vidurinės smegenų arterijos ištraukiamas stambus krešulys (med. perkateterinė trombektomija). Skaityti toliau
Miegodami sapnuojame mes visi, tačiau toli gražu ne visi pabudę atsimename regėtus vaizdinius. Mokslininkai nėra tikri, kodėl taip yra. Norėdami tai išsiaiškinti, jie į pagalbą pasitelkė elektroencefalografiją smegenų aktyvumui stebėti.
Paaiškėjo, jog sapnus prisimenančių žmonių smegenys aktyviau reaguoja į išorinius dirgiklius – tai gali būti raktas į mįslę.
Buvo tiriami 36 savanoriai, kurie per ausines klausėsi foninių garsų, kartais pertraukiamų ištariamų vardų – tarp jų ir tiriamojo žmogaus. Smegenų aktyvumas šiomis sąlygomis buvo tiriamas tiek savanoriams miegant, tiek būnant budriems. Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes. Viena iš jų: „dažnai prisimenančių“, kadangi savo sapnus atmindavo beveik kiekvieną kartą. Skaityti toliau
Japonų mokslininkai tomografu ir kompiuterine analize sugebėjo teisingai nustatyti sapno metu miegančio žmogaus matomus regimuosius vaizdinius, informuoja žurnalas „Science Express“.
Tyrėjai jau seniai mėgina prasiskverbti į sapnų pasaulį. Pavyzdžiui, neurofiziologams pavyko pagal užmerktų akių judesius miegant ir encefalogramą nustatyti, ar prabudęs žmogus prisimins sapną, o pagal aktyvių zonų išsidėstymą smegenų žievėje – nustatyti sapnuojamų objektų kategorijas.
Tomojasu Horikava (Tomoyasu Horikawa) iš Naros mokslo ir technologijų instituto (Japonija) su kolegomis pabandė rasti ryšį Skaityti toliau
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir Skaityti toliau
Ar jums nekeista, kodėl žmonės tiek daug miega? Kokia yra miego prasmė apskritai? Ir miegodami, mes dar sapnuojame. Kam smegenims taip dirbti ir eikvoti maisto medžiagas, energiją, kad sukurti tą nepaprastą sapno pasaulį? „Mokslo sriubos“ komanda pabandė surasti atsakymus ir įveikti nežinojimą.
„Napoleonas Bonapartas sakydavo: „6 valandos vyrams, 7 – moterims, 8 – idiotams“. Tačiau ar Napoleonas buvo mokslininkas? Ką apie miegą ir sapnus gali pasakyti tikri mokslininkai, sužinosite šioje laidoje.“, – „Mokslo sriubą” kviečia žiūrėti jos kūrėjai. Skaityti toliau
Mobilusis telefonas yra neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Jis yra toks įprastas ir visiems žinomas prietaisas, kad retas susimąsto, kokią įtaką gali daryti sveikatai.
Mobilusis telefonas – tai mažas kompaktinis siųstuvas ir imtuvas viename, kuris spinduliuoja elektromagnetines bangas. Kalbant telefonu elektromagnetinis srautas yra nukreipiamas tiesiai į smegenis. Stipriausias elektromagnetinis laukas yra 5 centimetrų spinduliu aplink telefono anteną, kurią turi kiekvienas mobilus telefonas, ir didžiausia dalis spinduliuojamos radiacijos sugeriama odoje, iki 1 cm gylyje. O kai telefonas yra budėjimo režime, skleidžiama radiacija yra praktiškai nepastebima. Skaityti toliau
Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus.
Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai:
1) bakterijos (bakterinis meningitas): dažniausiai meningokokas (N. meningitidis), pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos;
2) virusai (virusinis meningitas): enterovirusai (Echo, Koksackie), Skaityti toliau
