Japonų mokslininkai tomografu ir kompiuterine analize sugebėjo teisingai nustatyti sapno metu miegančio žmogaus matomus regimuosius vaizdinius, informuoja žurnalas „Science Express“.
Tyrėjai jau seniai mėgina prasiskverbti į sapnų pasaulį. Pavyzdžiui, neurofiziologams pavyko pagal užmerktų akių judesius miegant ir encefalogramą nustatyti, ar prabudęs žmogus prisimins sapną, o pagal aktyvių zonų išsidėstymą smegenų žievėje – nustatyti sapnuojamų objektų kategorijas.
Tomojasu Horikava (Tomoyasu Horikawa) iš Naros mokslo ir technologijų instituto (Japonija) su kolegomis pabandė rasti ryšį tarp sapnuojant regimų vizualinių vaizdinių ir funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos duomenų, skenuojant miegančiojo smegenis.
Pirmame eksperimento etape trys savanoriai miegodavo, kol encefalograma pradėdavo signalizuoti, jog prasidėjo REM miego fazė (kai pradeda judėti užmerktų akių obuoliai). Tą akimirką tyrėjai eksperimento dalyvius žadindavo ir klausdavo, ką jie sapnavo.
Vėlesniuose etapuose eksperimento autoriai pagal informaciją, gautą iš funkcinių magnetinio rezonanso tomogramų, dėliodavo galvos smegenų aktyvumo zonų pasiskirstymą ir dinamiką bei lygindavo juos su tiriamųjų įvardintais raktiniais žodžiais. Kompiuterinė analizė tyrėjams sudarė sąlygas sukurti sistemą, kuria naudojantis pagal tomogramų duomenis galima iššifruoti, ką miegantysis regi sapne. Dabartinė turimų duomenų bazė tyrėjams leidžia sapnų objektus įvertinti 70 proc. tikslumu.
Tyrėjai mano, kad jų tyrimo rezultatai leis išskirti tam tikrus regimuosius vaizdinius kuriančias smegenų žievės zonas, kurios šią funkciją atlieka ne tik miegant, bet ir būdraujant. Ateityje mokslininkai analogišku metodu mėgins šifruoti kitomis miego fazėmis regimus vaizdinius.
