Žymos archyvas: sausra

Lietuvos kariuomenė tęsia pagalbą gesinant gaisrus Švedijoje ir Latvijoje (1)

Lietuvos kariuomenė prisideda prie gaisrų gesinimo Švedijoje | kam.lt, S.Rinkevičiaus nuotr.

Liepos 26 d. naujos Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio Mi-8 įgulos vyks tęsti miškų gaisrų gesinimo šiaurinėje Švedijos ir vakarinėje Latvijos dalyse. Įgulą į Švediją nuskraidins Lietuvos karinių oro pajėgų transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“.

Miško ir durpyno gesinimo darbus vakarinėje Latvijos dalyje Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai Mi-8 atlieka nuo liepos 18 d., o Švedijoje nuo liepos 21 d. Lietuva sprendimą skirti pagalbą gesinant gaisrus Latvijoje ir Švedijoje priėmė liepos 18 ir 19 d., reaguodama į šalių Vyriausybių prašymus. Skaityti toliau

Sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto (1)

Specialistai: sausrai ūkininkai galėjo pasiruošti iš anksto | Komunikacijos agentūros „Ad verum“ nuotr.

Kitą savaitę numatomi vėsesni ir lietingesni orai kažin ar išgelbės ūkininkų derlių, kai net penkiose Lietuvos savivaldybėse buvo paskelbta stichinė sausra jau padarė savo darbą.

Nors Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija žada padėti nukentėjusiems žemdirbiams, tačiau specialistai pirštu rodo ir į pačius ūkininkus: iš anksto paruošus augalus buvo galima išvengti sausros padarinių ar bent jau juos minimizuoti. Skaityti toliau

Penkiose Pietų Lietuvos savivaldybėse – stichinė sausra (0)

Sausra | am.lt nuotr.

Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų r. ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis šiandien pasiekė stichinės sausros rodiklius, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Lietuvoje sausra yra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą (HTK). HTK – tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu mažesnė nei 0,5 HTK vertė nenutrūkstamai išsilaiko 15–30 dienų, Skaityti toliau

Penkiose Lietuvos savivaldybėse paskelbta sausra (0)

Miškas | Pixabay.com nuotr.

Kaip rodo Hidrometeorologijos tarnybos duomenys, stichinės sausros rodikliai pasiekti Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

Kaip sakė Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius, nuo sausros kenčia visos Alytaus rajono seniūnijos, bet labiausiai sausi orai neigiamai paveiks Pivašiūnų, Raitininkų, Nemunaičio, Daugų, Punios ir Butrimonių seniūnijas. Šiose teritorijose vyrauja smėlingesnė dirva, kuriai negaunant lietaus, augalai praranda augimo savybes. Skaityti toliau

K. Buračiauskas. Apie sausrą ir gyvenimą seniau (2)

zeme_zum.lt

Labai raikia lietaus. Neturėsim vandenio, kap tep dzovis, o ne lis. Pirenėjų kalnai nepralaidza debesų iš Ispanijos, ba tynajus jau viskas mirksta, o pas mus sausra. Vė bėda. Pernai pas mus lijo perdėm, o tynajus tadu Ispanijoj išvien dzovino. Tep misnu, kad numušc kap nor kalnų viršūnes, tai nesulaikytų debesų ir jiej lietaus ir mumiem atneštų, ir jiem, kap raikėt. O tep tai vieniem dzovina, kiciem mirkina.

Pora sykių palynojo, alia kap sakoma – tai ašara jūroj, nieko neraiškia. Nedzygsta sėklos seniai pasėtos ar pasodzytos, javai šap tep žaliuoja, susėmė žieminis javas ir vasarojus sudzygo ir auga, kur čėsu pasėta, kol žamė drėgna da buvo. Alia kožnas bijojos anksci sėc, nor vertėjo. Skaityti toliau

Sausra: augalai pradeda badauti (0)

Javai | wikipedija.org nuotr.

Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.

Žemės paviršius išdžiūvęs

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Skaityti toliau

Hidrologinė sausra traukiasi iš Lietuvos (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

2015 metai prasidėjo esant žemam vandens lygiui Lietuvos teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Žiemos periodu vandens atsargos sniege buvo itin mažos (nesiekė ir 50 % normos), orai sąlygojo didelius sniego tirpsmo vandens nuostolius, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo nedidelis. Pavasarį Lietuvoje kritulių kiekis viršijo normą, tačiau vandens lygis upėse išliko žemas.

Vasaros metu kritulių iškrito mažiau už normą, užsitęsęs sausringas laikotarpis ypač nusekino vandens telkinius. Skaityti toliau

Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika (4)

A.Rasakevičiaus nuotr.

Iš inercijos vis dar esame įpratę Lietuvą vadinti lietaus šalimi, tačiau klimatologai perspėja, kad artimiausiu metu toks įprotis taps vis sunkiau suprantamas. Rekordinės sausros, nusekę ar visiškai išdžiūvę vandens telkiniai bei gamtai daroma žala mokslininkus skatina ieškoti naujų sprendimų.

Jau keletą metų dėl vasarinių sausrų Lietuva susiduria ne tik su realiais masinių miško gaisrų pavojais, bet ir su kritiškai nusekusiais vandens telkiniais, džiūstančiais gruntiniais vandenimis. Skaityti toliau

Dalyje Lietuvos vandens telkiniai vis dar varginami hidrologinės sausros (1)

„Wikipedia“ nuotr.

Rugsėjis prasidėjo drėgnais orais. Kai kuriose upėse vandens lygis pradėjo po truputį kilti. Yslykyje ties Kyburiais nuo rugsėjo 8 dienos nebėra išdžiūvusių vietų, tačiau tėkmė dar neatsinaujino, taip pat kaip iš Šušvėje ties Šiaulėnais vagoje yra tik stovinčio vandens.

Vis dar didžiojoje šalies teritorijos dalyje vandens telkiniai varginami hidrologinės sausros. Šiek tiek geresnė hidrologinė situacija yra tik Šilutės, Klaipėdos, Kretingos,Telšių, Kelmės, Radviliškio, Biržų, Anykščių, Utenos bei Švenčionių rajonų Skaityti toliau

Sausra toliau vargina vandens telkinius (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir itin karšti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Užsitęsę sausi orai net išdžiovino daug mažesniųjų šalies upelių. Ypatingai daug išdžiūvusių upelių yra šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Pasvalio rajone tekančių Yslykio ir Juodos upių aukštupiai šiuo metu yra išdžiūvę. Platonio upė (Joniškio raj.), Malkupio upelis (Ukmergės raj.) jau neteka, vagoje yra tik stovinčio vandens. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo Skaityti toliau

Skelbiama, kad iš Lietuvos traukiasi sausra (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kaip praneša Lietuvos hidrometerologijos tarnyba, po ganėtinai lietingos praeitos  savaitės pabaigos, žemdirbiai gali atsikvėpti – kritulių daugiau ar mažiau iškrito praktiškai visur, sausra palengva atsitraukia.

Kalvarijos savivaldybės teritorijoje stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu buvo konstatuota liepos 6–9 d., Kazlų Rūdos savivaldybėje – liepos 10–11 d., Kauno rajone – liepos 10–11 d. Stichine sausra pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870

Skaityti toliau

Tęsiantis karščiams senka gruntinio vandens lygis (0)

R.Vinčo nuotr.

Šalyje įsivyravus ypač karštiems ir sausiems orams Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sulaukia daug pranešimų dėl to, kad šuliniuose senka vanduo. Specialistų teigimu, toks gruntinio vandens lygio svyravimas – normalus reiškinys. Prognozuojama, kad nuosekis dar tęsis rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje taškų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gauti duomenys greitai perduodami nuotoline sistema. Skaityti toliau

Pasaulyje 2011 m. pateko į šilčiausių metų vienuoliktuką (0)

NASA nuotr.

Kovo 23 d. paskelbtame Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) metiniame pranešime apie Žemės klimato būklę, konstatuojama, kad 2011 metai pateko tarp vienuolikos šilčiausių metų nuo 1850 m. Nežiūrint vėsinančio „La Nina“ reiškinio poveikio Žemės klimatui pirminiai skaičiavimai rodo, kad vidutinė globali 2011 m. temperatūra viršijo 1961–1990 m. klimato normą 0,40° C.

Didžiausią poveikį pasauliui 2011 m. turėjo intensyvūs krituliai ir sausros, susiję su vienu iš stipriausių „La Nina“ reiškinių per pastaruosius 60 metų. Skaityti toliau

Majus pražudė nedidelė sausra? (0)

Iki maždaug 950 metų po Kristaus dabartinės Meksikos ir Gvatemalos teritorijoje klestėjusią majų civilizaciją galėjo sunaikinti gana nedidelė sausra.

Mokslininkai ilgą laiką manė, kad tai nutiko dėl itin didelės sausros, praneša BBC.

Tačiau Meksikos ir britų tyrėjai nustatė, kad pakako vos 25–40 proc. mažesnių kritulių, kad regiono sezoniniai vandens resursai būtų išeikvoti. Skaityti toliau