Kaip rodo Hidrometeorologijos tarnybos duomenys, stichinės sausros rodikliai pasiekti Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.
Kaip sakė Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius, nuo sausros kenčia visos Alytaus rajono seniūnijos, bet labiausiai sausi orai neigiamai paveiks Pivašiūnų, Raitininkų, Nemunaičio, Daugų, Punios ir Butrimonių seniūnijas. Šiose teritorijose vyrauja smėlingesnė dirva, kuriai negaunant lietaus, augalai praranda augimo savybes.
Pasak S. Supranavičiaus, Alytaus rajone vasarinių javų augimas šiuo metu sustojęs. Augalai neįsisavina trąšų, mikroelementų ir kitų jų augimui reikalingų medžiagų.
„Tai reiškia, kad javų derlius gali būti prastas arba jo iš viso gali nebūti“, – sakė S. Supranavičius.
Meteorologai prognozuoja, kad sausi orai laikysis mažiausiai iki kitos savaitės vidurio, bet neatmetama galimybė, jog jie gali būti iki liepos.
Jei artimiausiomis dienomis nepalis, sausros lygis bus pasiektas ir Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Birštono, Druskininkų, Jurbarko, Kazlų Rūdos ir Kupiškio rajonuose.
Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta daugiau nei prieš dešimtmetį – 2005-aisiais. Tuomet ji truko kelias dienas.
Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai penkto laipsnio miškų gaisringumą nustatė Alytaus, Lazdijų, Prienų ir Trakų rajonuose.
Šiemet Lietuvoje jau kilo 99 miško gaisrai, 62,45 ha. Didžiausias, net 31,77 ha miško apėmęs gaisras, kilo š. m. gegužę Nemenčinės rajono Žeimenos girininkijoje.
