Žymos archyvas: Saulė

Karštis ir saulė gali nokautuoti net dviem būdais (0)

saule_virs_juros

Varginančios karščių bangos bei tiesioginiai saulės spinduliai pavojingi ne tik dėl žalingų ultravioletinių spindulių. Buvimas saulėkaitoje nepridengta galva ar tiesiog labai aukštoje temperatūroje neretai sukelia saulės arba šilumos smūgį, kurių simptomai yra labai panašūs.

Vaistininkai ramina, kad nors tokiu atveju blogos savijautos priežastį yra sunku atskirti, pagalbos metodas nesiskiria. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad sunegalavusiam žmogui reikia suteikti būtinąją pagalbą, susidedančią vos iš 3 paprastų žingsnių. Skaityti toliau

„Stebuklingas“ Erškėtyno šaltinis – Žemaičių šventyklos dalis? (1)

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų | rengėjų nuotr.

„Stebuklingos“ vietovės visad traukė žmones, – tai įrodo ir tokios vietos kaip Erškėtynas. Šaltinis su stebuklingu vandeniu, kadaise buvęs kuršių ir žemaičių šventyklos su astronominiu kalendoriumi dalimi, o vėliau tapęs ir krikščionims svarbia vieta, iki šiol išlieka paslaptinga šventa vieta dėl savo istorijos ir tikrosios paskirties.

Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Kadaise susiformavęs natūraliu būdu, šiandien jis – jau nemažai pakeistas žmogaus rankos: yra įkastas ir įleistas rentinys, aplinka paaukštinta ir išklota betoninėmis plytelėmis. Skaityti toliau

J. Stasinas. Saulė ir vijoklis (0)

Pixabay.com nuotr.

Žmonės, surinkę iš melioruojamų laukų akmenis, miestelyje išmūrijo sieną: aukštą, sunkų, akmeninį statinį. Iš stambių akmenų atmestinai sumūryta siena aplinkiniams darė slegiantį įspūdį. Nesižavėjo ja ir miestelio svečiai.

Grėsmingas statinys buvo tvirtai įaugęs į žemę ir, matyt, dar ilgai jis toks būtų buvęs, jei ne mažas Vijoklis, sumanęs išlįsti iš po sunkių pamatų…

Patekėjusi Saulė, rytmečio spinduliais apšvietė akmeninės sienos pamatus ir pamatė prie Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? | LRT nuotr.

Padangėje matomos kometos atsirado kartu su visa Saulės sistema – žmonija kometas matė visais laikais. Tačiau dabartiniam supratimui apie šiuos dangaus kūnus, tėra vos 70 metų.

Vienas iš šių dabartinės astronomijos teiginių sako, kad kometų uodegas nupučia Saulės vėjas, panašiai, kaip tikras vėjas, pūsdamas pakelia jūsų plaukus. Todėl ir galime matyti taip toli nusidriekusias uodegas.

Video: Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Baltiškos svastikos savitumas (71)

Atkurto XIV a. - XV a. pradžios puodo iš Bajorų kaimo kapinyno (Elektrėnų sav.) dugno ženklas. Puodžius Dainius Strazdas. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Svastikos istorija sena ir sudėtinga, baltų kraštuose ji prasideda prieš beveik 2000 metų. Vienas seniausių svastikomis paženklintų radinių – Lankiškių kapinyno, esančio Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, urna. Pagal panašumą į Vielbarko kultūros, plačiai tyrinėtos Lenkijoje radinius, šis degintinis kapas datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais.

Apie III-IV a. svastikos buvo baltų genčių kiauraraščių krūtinės papuošalų – smeigtukų, prie jų nešiotų grandinėlių skirstiklių, taip pat segių puošybos elementas. Pasak doc. Audronės Bliujienės, buvo sekama pavyzdžiais iš Romos imperijos Noriko ir Ranonijos provincijų.
Skaityti toliau

Žiemos saulėgrįžą sutinkant bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

lnb.lt nuotr.Gruodžio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą. Renginyje taip pat bus pristatyta Nijolės Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“.

Žiemos saulėgrįža nuo seno švenčiama daugelyje etninių tradicijų. Saulei sugrįžtant ir dienoms ilgėjant patiriame dvasios atgaivą. Nuo neatmenamų laikų žmogus stebėjo šiuos kosmose vykstančius procesus. Jų įsivaizdavimas atsiskleidžia mituose – archajinės visuomenės mąstyseną, pasaulėvoką, idėjų pasaulį atspindinčioje žinijoje.

Skaityti toliau

S. Paltanavičius. Pasaulis gyvas, tik labiau susikaupęs ir niūrus (1)

Ruduo miške | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Kartais atrodo, kad mes pasimetėme laike – sakytum, visai neseniai dar džiaugėmės vasariška rugsėjo šiluma, pirmaisiais geltonais lapais, po to – spalio gale ilgam užtrukusia „bobų vasara“. O dabar esame jau antroje lapkričio pusėje. Ir be kalendoriaus matome, kokia striuka tapo diena. Žinia, kad ji trumpės dar visą mėnesį, ir liūdina, ir guodžia: taigi iš karto po to ji vėl pradės ilgėti!

Lapkritis jau nekrečia lapų. Tiesa… kai kurie medžiai, ypač tuopos, žilvičiai, jų dar išsaugojo. Ne visus lapus prarado Kuršių nerijos beržai ir klevai. Kažin, ar tuo reikia džiaugtis: nors tai gražu mūsų akims,

Skaityti toliau

Pirmadienio danguje retas reiškinys: Merkurijus užslinks ant Saulės (tiesioginė transliacija, video) (6)

Merkurijus užslinks ant Saulės diosko | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., pirmadienį, 14.37 val. prasidės gana retas reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską. Būdamas arčiau Saulės nei mūsų planeta Merkurijus tą dieną atsidurs tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės ir kaip juodas taškas praslinks per Saulės diską.

Per nedidelį teleskopą ar žiūronus apsaugotus specialiais filtrais, bus galima pamatyti palaipsniui Saulės paviršiumi slenkantį juodą tašką. Skaityti toliau

L. Rudnickienė. Nei Ragaišių, nei pagonių… (3)

Sidabrėje pamatai | sidabre.lt nuotr.

Paskutinis pagonis! Dalykas, rodos, mažai tikimas, tačiau paskutinis lietuviškosios Žiemgalos dalies pagonis mirė vos 1908 m. Ragaišių kaime (Kriukų apyl.).

Tai Balčiūnas Minvydas-Vincas. Mirė būdamas 86 m. amžiaus.

Balčiūnas buvo Melgužėlės dvaro eigulys. Jo sodybą supo miškai. Už gerą tarnybą Melgužės grafas Keizerlingas dar prieš baudžiavos panaikinimą atleido jį iš Skaityti toliau

Saulės spinduliai gali pakenkti ne mažiau nei rūkymas (1)

besthealthmag.ca nuotr.

Visuomenėje gausu pramanų apie deginimąsi saulėje. Vieni tiki, kad pasitepus apsauginiais kremais neįmanoma gražiai įdegti, kiti traukia vitamino D kortą – juk reikia kuo ilgiau saulėje, kad organizmui jo netrūktų. Deja, tačiau atsainus požiūris ir besaikis deginimasis be jokios apsaugos yra smūgis tiek odos grožiui, tiek ir sveikatai. Specialistai pateikia svarbiausias priežastis, kodėl karštą dieną net einant į darbą verta pasitepti apsauginiu kremu. Skaityti toliau

Rygoje vyks „Lietuvių dienos“ (0)

89774_a549f32a0679a04ee65952d1ac16042bGegužės 24–26 d. lietuvių amatininkų, tautodailininkų ir kulinarinio paveldo meistrų mugė šurmuliuos Rygos centriniame turguje. Jos lankytojus linksmins Latvijos lietuvių bendruomenės šokių ir dainų ansambliai bei kolektyvai iš Lietuvos. Gegužės 25 d. žiūrovų laukia renginys „Mano tėviškės spalvos“.   

Šventės atidarymas įvyks gegužės 24 d. 15.30 – 17.00 val. Rygos centriniame turguje, Nēģu iela 7. Atidarymo metu Skaityti toliau

Saulėtasis vitaminas D: kaip juo papildyti kūną? (1)

Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio? | Pixabay nuotr.

Gegužės 3-iąją visame pasaulyje minima Saulės diena. Ko jau ko, bet jos skleidžiamos šilumos ir dovanojamų laimės hormonų tautiečiai per žiemą tikrai spėja pasiilgti. Be to, šaltuoju metų laiku smarkiai smukteli daugumos vitamino D atsargos, todėl pavasarį norisi leisti daugiau laiko kieme. Kuo ypatingas šis stebuklu pramintas vitaminas ir kaip aprūpinti juo kūną?

Gyvybiškai svarbi vitamino D reikšmė Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Velykų ryto misterijos (0)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Velykos – atgimimo šventė. Prisikelia ne tik Kristus. Pavasarį atgimsta ir senųjų religijų dievai. Mes žinome mirštančios ir prisikeliančios dievybės kategoriją. Tokį dievą turi daugelis tautų –  egiptiečiai Ozyrį, graikai garbina Dionizą. Pastarojo kančios, mirtis ir prisikėlimas būdavo inscenizuojami jam skirtose metų ciklo eigoje atliekamose apeigose. Plutarcho teigimu, tikėta, kad žiemą  šis dievas miega, o pavasarį nubunda.

Baltai taip pat garbino šitokią dievybę, su visa gamta rudenį numirštančią, o pavasarį prisikeliančią.  Baltų mitologijoje tokio dievo Skaityti toliau

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės (6)

Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

Auginkite savo pirmeivius, iškelkite juos. Išugdyti gerus vadovus yra jūsų pareiga. Iškelkite juos ten, kur jie gali veikti, – taip vyksmus pakreipsite nauja linkme. Onondagų vadas Orenas Lyonsas (Oren Lyons) 1

Anišinabė Vynona La Djuk (Wynona La Duke) teigia, kad šiais laikais būti prigimtiniam (angl. indigenous) visai nereiškia noro sugrįžti į praeitį ar į pirmaprades Amazonės džiungles. Būti prigimtiniam moderniame pasaulyje reiškia rūpintis savo gyvenamąja vieta ir jos ekologine gerove, remtis prigimtinių vertybių principais ir būti atsakingam už savo vietą pasaulyje2. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai Skaityti toliau

D. Razauskas: Seneli Gintautai, apgink mūsų tautą! (18)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Švenčių proga apie Kalėdų papročius, jų ištakas pasakoja mitologas dr. Dainius Razauskas.

– Kokie Kalėdų laikotarpio papročiai yra paveldėti iš pagonybės?

– Mano atsakymas būtų iš dviejų dalių. Pirma, sąvoka „pagonybė“ yra ideologema, „pagonybės“ pasaulyje niekuomet nėra buvę. Antai bolševikai lietuvius pravardžiavo Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kalėdos primena – Lietuva yra ČIA! (26)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, G. Vaiškūnaitės nuotr.

Saulei įriedėjus į žiemos žemuosius rytus ir Pasauliui panirus į didžiosios tamsos galių gelmes – švenčiame Kūčias bei Kalėdas.

Mūsų protėvių sakmės byloja – kadai Pasaulis skendėjo Tamsoje. Tuomet Dieviškas Kalvis, pasak senųjų metraščių vardu Televelis, paėmęs blizgančią geležį, kalė, kalė ir per šešerius metus nukalė Saulę. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į Dangų. Ir iki šios dienos Ji ten tebešviečia. Latvių sakmėse priduriama, jog Saulę sukūrė Dievas su Skaityti toliau

Panevėžio fotografijos galerijoje – Žilvino Kropo paroda „Saulėraščių iliuminacija“ (0)

Žilvino Kropo fotografijų paroda | Panevėžio miesto dailės galerijos nuotr.

Gruodžio 19 d., 17.30 val., Panevėžio fotografijos galerijoje bus atidaryta Žilvino Kropo fotografijų paroda „Saulėraščių iliuminacija“.

Ž. Kropas yra vienas iš Panevėžyje šiuo metu itin aktyviai kuriančių jaunosios kartos fotografų, išsiskiriantis savitu kūrybiniu mąstymu, puikia intuicija ir estetika. Nuoširdus jo domėjimasis specifiniu „pinhole“ fotografijos metodu ne tik padėjo išlavinti įgūdžius ir sukaupti patirties, bet ir pelnyti pripažinimą. Skaityti toliau

Kaune pasibaigė dešimtasis tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro renginys „Baltų raštai-2018“ (0)

Saulės mūšis | Janulaičio nuotr.

Spalio pirmąjį savaitgalį Kaune vyko jubiliejinis dešimtasis tarptautinis vaikų ir jaunimo renginys „Baltų raštai-2018“, kuris subūrė penkis šimtus dvidešimt dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos.

Tai tradicinis renginys, leidžiantis gyvai prisiliesti prie baltiškų simbolių, įkvepiantis kauniečius ir miesto svečius domėtis tautinės kultūros ištakomis.

Renginys buvo skirtas labai svarbiai ir iškiliai datai paminėti – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Šių metų renginio tema – „Saulė baltų kultūroje“. Skaityti toliau

Kaune vyks dešimta tarptautinė vaikų ir jaunimo šventė „Baltų raštai-2018“ (nuotraukos) (0)

„Baltų raštai-2016“ | ktkc.lt nuotr.

Spalio 4-6 dienomis, Kauno tautinės kultūros centras kauniečius ir miesto svečius kviečia į jubiliejinį, dešimtąją tarptautinę vaikų ir jaunimo folkloro šventę „Baltų raštai-2018“, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Šių metų renginio tema – „Saulė baltų kultūroje“ atskleidžia šios kultūros savitumą, ugdo poreikį ją turtinti, vertinti, branginti, saugoti.

Seniau dangaus šviesulius žmonės siejo ir su mitinėmis stebuklingomis būtybėmis, kurios gyveno panašiai kaip ir pats žmogus. Buvo manoma, kad danguje šviesos didvyriai kovoja su tamsos piktosiomis galiomis. Skaityti toliau

Klaipėdoje pastatyta skulptūra „Piliakalnis“ (1)

Skulptūra „Piliakalnis“ | Lietuvos kalvių sąjungos nuotr.

Rugsėjo 12 d. Klaipėdoje, Žardės prekybos centro aikštėje (prie Šiaulių banko skyriaus) buvo pastatyta kalvių sukurta skulptūra „Piliakalnis“.

Kūrinį, skirtą Piliakalnių metams paminėti, praėjusiais metais XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai“ metu nukaldino profesionalūs kalviai ir metalo meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (12)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Pirmoji saulės elektrinė pramonės įmonei – per rekordiškai trumpą laiką (2)

Saulės energetika | Mokslosriuba.lt nuotr.

Saulės energetikos įmonė „Saulės grąža“ įgyvendino pirmąjį iš 40-ies saulės elektrinių įrengimui iš Lietuvos verslo paramos agentūros paramą gavusių projektų. 150 kW galios saulės elektrinė įrengta ant vieno didžiausių betonavimo priedų gamintojų Lietuvoje – UAB „Panevėžio Lironta“ pastato stogo.

Numatoma, kad per rekordiškai trumpą laiką – 1,5 mėn. ­– įrengta saulės elektrinė per metus pagamins 131 MWh elektros energijos, o tai sudarys daugiau kaip 34 proc. bendrovės Panevėžyje elektros energijos suvartojimo. Skaityti toliau

O kur jūs švęsite Rasos šventę? (0)

Rasos Verkiuose | Rengėjų nuotr.

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomas ne tik gamtos paveldas, bet ir nematerialus kultūros paveldas. Tai papročiai, senoviniai amatai, tradicinės šventės. Rasos, Joninės arba Vasaros saulėgrįža – viena tokių švenčių, kai švenčiamas ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas.

Dabar Rasos švenčiamos naktį iš birželio 23 d. į 24-ąją, seniau trumpiausios nakties šventės būdavo pradedamos švęsti sparčiai ilgėjant dienoms, kai viskas žaliuoja, žydi, skamba paukščių balsais… Kupolė žymi aukščiausią tašką gamtos suvešėjimo. Visko yra su kaupu, gyvybės kupina. Tai Motinos Gamtos šventė viskam, kas gyva Žemėje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Tarptautinė kosminė stotis – trečias ryškiausias šviesulys danguje po Saulės ir Mėnulio (video) (0)

Tarptautinė kosminė stotis – trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio | LRT nuotr.

Tikriausiai kiekvienam yra tekę skaityti apie vieną didžiausių visų laikų technologinių ir mokslinių projektų – Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Šią didingą laboratoriją galima pamatyti ir savo akimis Lietuvos danguje. TKS yra trečias ryškiausias objektas danguje po Saulės ir Mėnulio, tad ją pamatyti nėra sunku. Geriausiai TKS matoma anksti ryte ar vėlai vakare, kuomet nuo stoties atsispindi Saulės spinduliai.

Kosminėje stotyje atliekami tyrimai apima daugybę įdomių sričių: nuo Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Kūrybos ir saulės glėbyje (0)

Virginijaus Kašinsko paveikslo „Lopaičių alkakalnio saulutė“ dalis (2008 m. drobė aliejus, 170-110 cm.) | V. Kašinsko nuotr.

Skubėjimas, greitis, įtampa nusineša gyvenimo stebuklą – kitąkart jo  ir nepamatom. Dar ne viską sugėrė įkyrus mašinos ratų bumbsėjimas į asfaltą ir greitkelio ūžesys. Justinas Marcinkevičius padeda mums suprasti, jog džiaugsmas slypi mažuose dalykuose, jis: „nepaprastas paprastumu“. Kad netektų  bodėtis kasdienybe, žmogui gal reikėtų ne tiek ir daug: bent retsykiais įsiklausyti į tylų medžių ošimą, lietaus šneką, dažniau pakelti  akis ir išvysti  tekančią saulę.

„Saulė ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, žmogiškai dvasiai – tai pačios gyvybės, sielos, dieviškumo šaltinis ir viso pasaulio pradžia. Visas Skaityti toliau

Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva: Baraučiznos Kukovaits ir Saulės krėslas (video) (0)

Nijolė Janulienė | VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ nuotr.

Laida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Motinos dieną, gegužės 6-ąją,  pabuvosime Deltuvos žemėje prie Šventosios – šventvietėje, vadinamoje Baraučiznos Kukavaičiu, – ir mitologinėje vietovėje, vadinamoje Saulės Krėslu.

Su Baraučiznos Kukavaičiu yra siejamas pasakojimas apie legendinį Lietuvos valdovą Kukavaitį. Kaip ir rašytinėje, taip ir legendinėje Lietuvos istorijoje yra vardai, įvykiai, siužetai. Įdomu tai, kad visoje Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

Juodkrantėje sužibs „Žvaigždžių sodai“! (2)

ZVAIGZDZIU SODAI-plakatasGruodžio 2 d. (šeštadienį) 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje, atidaroma Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Žvaigždžių sodai“ (Lietuvių mitologija). Paroda veiks iki 2018 01 18. Parodos atidarymo metu Virginijus Kašinskas skaitys  „Tautoraštis“.

Lietuvių mitologijoje kosmogoniniai mitai laikomi esminiais, jie yra amžino grįžimo pradžių pradžion vizija. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė, Mėnulis ir žvaigždės. Skaityti toliau