Toliau spausdiname, rugpjūčio 13 d. Anapilin iškeliavusio istoriko Algimanto Liekio (1943-2019), nebaigtus skelbti rašinius.
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia, 7 dalis čia.
LKP savo suvažiavime 1989 m. prieš šv. Kalėdas atsiskyrė nuo TSKP persitvarkydama į socialdemokratinio tipo partiją (tai buvo įmanoma padaryti ir tik Sąjūdžiui visokeriopai remiant), paskelbė rezoliuciją smerkiančią TSKP ir jos padarytus Skaityti toliau
Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.
– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.
11. Pagal didelių ponų valią
Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau
Jau netrukus LRT eteryje – ketvirtoji TV epo „Laisvės kaina“ dalis, pasakojanti apie Sąjūdžio gimimą. Pirmoji daugiaserijinio istorinio TV filmo „Laisvės kaina. Sąjūdis“ serija bus rodoma šį sekmadienį 21 val. per LRT televiziją ir portale LRT.LT.
Sauliaus Balandžio režisuotame 12 serijų „Sąjūdyje“ vaidina Vidas Petkevičius, Vytautas Anužis, Dalia Overaitė, Adelė Šuminskaitė, Vytautas Kaniušonis, Albinas Keleris, Elijas Povilas Martynenko, Šarūnas Banevičius ir kiti garsūs aktoriai. Skaityti toliau
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.
Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) Skaityti toliau
Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.
Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau
2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau
Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.
Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas
Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau
Ruošiuosi Kovo 11-ąją į eitynes už Lietuvą. Už Vytį – Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kur 1864 m. Rusijos caras nužudė sukilimo vadus.
Oras – tai saulė, tai pūga, bet nuotaika pakili.
„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“ – girdžiu partizanės Dianos Glemžaitės poeziją niūnuojant savo vyrą. Skaityti toliau
Kovo 18 d. 9-12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje bus surengta Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirta konferencija „Paveldosaugos sąjūdis 1989-2019 m.“
Kovo 18 d., minėsime Lietuvos kelyje iš okupacijos į laisvę neabejotinai svarbią datą – sukanka trisdešimt metų Sąjūdžio įsteigtai Lietuvos kultūros paveldo globos tarybai, kuriai vadovavo Romualdas Ozolas ir kuri tapo pirmąja organizacija, sugrąžinusia visuomenės įtaką kultūros paveldo likimui. Skaityti toliau
Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko kalba, pasakyta kovo 11 dieną iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.
Mieli kolegos Signatarai,
Jūsų Ekscelencijos,
Seimo ir Vyriausybės nariai,
Gerbiami šio posėdžio dalyviai ir klausytojai, Skaityti toliau
GALIMAI! Šis nuostabus žodis lydi mus štai jau dešimtmečiai. Ir gausybę skandalų, ir pričiuptus nusikaltimo vietoj nusikaltėlius, ir tuščius muilo burbulus, kurie lydi skandalus, kadangi teismai nuteisia simboliškai arba ir visai nenuteisia, ir tuomet mes vėl išsižioję varviname seiles dėl naujo skandalo, naujų nusikaltusiųjų ir sensacingo farso ar balagano, vadinkit kaip norit, leitmotyvo – galimai! Galimai teta su ūsais yra dėdė, antra vertus – ji nėra dėdė, tačiau pilnai gali juo tapti, jei bus sušauktos spaudos konferencijos ir kompetentingų įstaigų vadovai ims žongliruoti tuo Skaityti toliau
Mudu esame bazilioniškiai
Žiūriu į Dubysos ištakų vaizdą paskutinio „Padubysio kronikų“ [1] numerio [2016, Nr. 2(7)] viršelyje ir tiesiog geliančiai jaučiu, koks jis pažįstamas. Jis visai toks pat, kaip beveik prieš 70 metų, kai eidami namo iš Bubių mokyklos kartais iš vieškelio ties plytine, cygelne vadintą, pasukdavom į vingiuotą paupį ir kokį kilometrą paėję jo takiukais, skersai kirsdami mišką pasiekdavome savąjį Gervenų kaimą. Smagiausios tos kelionės būdavo rudenį, kai po kojom čežėdavo lapai, kai po ąžuolais giles rankiodavome ar eglių skujomis (konkorėžiais) apsimėtydavome. Skaityti toliau
Vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale (Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Arsenalo g. 3A) vyks visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga į kurią suvažiuos šio sambūrio dalyviai iš visos Lietuvos regionų.
Įvadinį pranešimą sueigos dalyviams skaitys sambūrio „Lietuva yra čia“ steigimo iniciatorius, Sąjūdžio pradininkas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis. Sveikinimo žodį tars svečiai. Skaityti toliau
„Būni ten, kur turi būti, ir nekyla jokių abejonių, – pasakojimą apie Sausio 13-osios įvykius pradeda VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis. – Tuomet buvau studentas, kuris savo akimis stebėjo, kaip šalis atkuria savo nepriklausomybę ir visomis išgalėmis bando išsaugoti savo valstybingumą ir kurti naują Lietuvą“.
Pasak istoriko, į Sausio 13-ąją žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, džiugu, jog šiandieninė Lietuvos valstybė peržengė tam tikrą ribą – rodos, prieš gerą dešimtmetį ši data vis dar buvo pažymėta gedulu dėl
Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje buvo pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai. 11 val. Seime Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje įvyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Nuo 12 iki 15 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko laisvės gynėjų susitikimas „Budėjimas naktyje“.
Tuo pat metu vyko XXVIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bei neatlygintinos kraujo donorystės akcija –Laisvės gynėjų atminimui Nacionalinėje Martyno Mažvydo Skaityti toliau
Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!
Pergalingai ir galingai skambant fanfaroms atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje garbingiausioje vietoje – Prezidentūroje Skaityti toliau
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.
– Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?
Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas.
Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas..
Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… Skaityti toliau
Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau
Skelbiame Arvydo Juozaičio kalbą, pasakytą Raudondvario pilyje, Kauno rajone, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, kur tuo pačiu vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo A. Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.
PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Skaityti toliau
Spalio 22 d. popietę Kauno rajone, Raudondvario pilyje, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus, Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo Arvydo Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.
Sueigos dalyviams sveikinimo žodį tarė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris peržvelgęs visus susirinkusius ir netelpančius salėje, maloniai pasiūlė pereiti į žymiai didesnę. Dainų žodžiais visus atėjusius į susitikimą pasveikino bardas Vytautas Babravičius. Skaityti toliau
Spalio 22 d. 12 val., Vilniuje prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pastato (Konarskio g. 49) visuomenininkai žada surengti mitingą dėl, pasak jų, LRT sistemingai vykdomos pažiūrų ir nuomonių cenzūros.
Mitingo rengėjų teigimu, prieš tris dešimtmečius Lietuvos valstybė buvo atkurta todėl, kad TSRS prasidėjus „pertvarkai“, pirmiausia buvo iškelti politinio demokratizavimo ir viešumo reikalavimai. Minties ir žodžio laisvė buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Lemiamas Sąjūdžio raidos ir formavimosi lūžis įvyko tada, kai Lietuvos radijas ir televizija pradėjo tarnauti visuomenei ir buvo sutraukyti tautos budimą stabdžiusios cenzūros ir informacinės blokados pančiai. Skaityti toliau
Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.
Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau
– Jums užrišti juodą kaspinėlį? – teiraujasi gėlininkė, pamačiusi, kad išsirinkau dvi baltas rožes. Vėliau pasitikslina, – Ar einat į partizano laidotuves? Šiandien visą dieną kažkodėl daugiausia perka baltas gėles. Tai dėl jo?
Krūtinėje sušyla. Iš ryto TV reportaže matyta tuštoka universitetinė šv. Jonų bažnyčia kėlė nerimą, ar bus pakankamai susirinkusiųjų. Bet prieš vakarines mišias ji jau pilna, o sparčiai gausėjanti eilė nusidriekia per visą VU Didįjį kiemą. Žmonės po darbų renkasi pagerbti Tautos Didvyrį. Rimtis, susikaupimas, tyla. Veidai, veidai…, vienas kitas pažįstamas. Skaityti toliau
Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė), bus pristatyta nepaprasta paroda „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“.
„Pastogė“ – užuovėjos alegorija ir kultūrinio pogrindžio žurnalo, kurį leido A. Patackas, Juozas Prapiestis ir Gema Vosyliūtė, pavadinimas.
Tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro, Vytauto Landsbergio asmens sargybinio, kauniečio ir žaliakalniečio A. Patacko interviu pagrindu ir jo paties artimųjų, bendražygių asmeninių archyvų Skaityti toliau
Telieka stebėtis, kaip #TSLKD be jokio objektyvaus pagrindo mums bando priklijuoti antikonstitucinių sprendimų kūrėjų etiketę, kai tuo tarpu, jų lyderiai kasdien demonstruoja aiškią nepagarbą Konstitucijai ir demokratijos principais grįstai politinei sistemai ar net pamatinėms žmonių teisėms ir laisvėms. Ir ne tik pamindami visų žmonių lygybę ir suskirstydami Lietuvą į „viršūnes“ ir „apačias“, „elitą“ ir „runkelius“. Dabar jie nusitaikė į būsimųjų rinkimų dalyvius ir kėsinasi į jų lygiateisiškumą.
„Matome iššūkius ir šiandien mūsų šalies reikaluose. Galbūt valdantieji, vadinami valstiečiai ar kolūkiečiai, jie netempia tose Skaityti toliau
Kėdainiuose Sąjūdis vėlavo. Jis kūrėsi kiek kitaip nei kaimynai, Panevėžys šurmuliavo, Raseiniai taip pat, o Kėdainiuose nerimą kelianti spengianti tyla. Mano mokytojas Anykščių gimnazijoje, šaulių kuopos vadas Antanas Kryžanauskas, politinis kalinys, gyvenantis Kėdainiuose, sunerimęs esančia tyla, manęs, kaip dirbančio Juridinės konsultacijos vedėju, turinčio ryšių su visuomene, prašo pradėti. Bet kaip pradėti. Nėra nei teorijos nei praktikos. Kalbinau dėl patalpos Kultūros namų direktorių, A. Dambrauską, tas kaip buvęs politinis kalinys, bijo apie tai net kalbėti… Mano darbo aplinkoje, teisme ir prokuratūroje, minties apie kokį judėjimą kratosi iš tolo. Apie miliciją ir kalbos nėra. Tik Skaityti toliau
Laukiu nesulaukiu, kada prezidento rinkimuose kandidatuojantis Sąjūdžio pirmeivis Arvydas JUOZAITIS pasirodys LRT televizijoje ir šiame neoliberalų forposte nuskambės čia niekada neskambėję žodžiai: baikime globalizmo kliedesius, Lietuva yra čia. Bet kol kas A.Juozaitis neskuba į elitinę tribūną, – tarsi tęsdamas tik Lietuvai būdingą tautinę savimonę skatinusią knygnešystės tradiciją, jis važiuoja per kaimus, miestus ir miestelius su savo paskutine knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“.
– Apsigyvenęs Klaipėdoje sakėte, jog į Vilnių jus atvežtų nebent surištą, dabar Skaityti toliau
