Rugsėjo 20 d., eidamas 80-uosius metus, mirė žinomas aplinkosaugininkas, miškininkas, iškilus visuomenės veikėjas, sąjūdininkas profesorius Romas Pakalnis. Romas Pakalnis visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui.
R. Pakalnis gimė 1941 m. sausio 4 d. Utenos apskrities Kirklių kaime. 1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą. 1963 m. Radviliškio miškų ūkio Skaityti toliau
Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime
Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, jos Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, mieli kolegos ir diplomatinis korpusas, ir visi čia susirinkusieji.
Po 388 metų paskirtas kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. spalio 23 d. prie Sąjūdžio suvažiavimo metu grąžintos Vilniaus katedros tikintiesiems durų per pamokslą pasakė: „Lietuvių tauta yra ne tik gyva. Ji nori būti savarankiška, nepriklausoma tauta. Skaityti toliau
Kalba pasakyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime
Ekscelencijos, kolegos, visi klausantieji.
Kai atkurtai Lietuvai suėjo trisdešimt, ši įdomi trisdešimties metų moteris nutarė nesusireikšminti. Padėjo pandemija. Lietuva skubiai pirko perteklines priemones, metė milijonus ir praleido progą netylėti, o pamąstyti. Būtent apie savo sukaktį. Kas yra įvykę. Ką darėme ir kur atsidūrėme. Tai liko nemąstoma, neapibendrinta, nes buvo svarbesnių dalykų. Skaityti toliau
LCVA saugomus archyvus papildė vieno žinomiausių Atgimimo laikotarpio įamžintojų, vienintelio etatinio (nuo Sąjūdžio informacinės agentūros įkūrimo 1989 m.) Sąjūdžio fotografo Andriaus Petrulevičiaus fotonegatyvų rinkinys.
2020 metų liepos mėn. 28 dieną pasirašyta sutartis, kuria įgyvendinamas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos projektas „Fotografo Andriaus Petrulevičiaus fotonegatyvų, atspindinčių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, ir autoriaus turtinių teisių į juos įsigijimas“.
Andrius Petrulevičius – Sąjūdžio informacinės agentūros, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus fotografas, vienas iš tarptautinės fotožurnalistikos agentūros INNA kūrėjų. LCVA perduota 15 000 vnt. fotonegatyvų kolekcija, tai akimirkos iš 1988–1993 Skaityti toliau
Jeigu būna donkichotų mūsų laikais, tai Kovo 11-osios akto signataras Zigmas Vaišvila – vienas iš jų, puolantis net į tokį mūšį, kurio laimėti dėl nelygių jėgų, rasi, neįmanoma. Nesislapstantis už nugarų, kaip ir tomis dienomis, kai Maironio g. spaustuvėje buvo žiauriai sumuštas sovietinių kareivių, net ir šiandien rizikuojantis savo saugumu, sveikata ir asmenine gerove. Žinoma, užaštrinta tiesa patinka ne visiems ir, žinoma, ji turi savo kainą, kurią moka ne vien tik jos skleidėjas, bet ir jo artimieji.
Praėjusį birželį vestuvių sukakties dieną Z.Vaišvila feisbuko paskyroje atsiprašė žmonos Skaityti toliau
Atminties ekrane iškyla praeities vaizdai, nužymėję visų mūsų kelią į Nepriklausomybę. Jame ryškūs ir lietuviškojo eterio – radijo bei televizijos – pėdsakai. Teko būti kai kurių iš jų liudininku ir dalyviu.
Lietuvos radijo korespondentu (tiesa, dar neetatiniu) pirmąkart pasijutau 1959-ųjų birželį po trečio žurnalistikos kurso Vilniaus universitete. Prieš vasaros praktiką, man paskirtą Kelmės rajono Skaityti toliau
Šiandien sukanka 32 metai nuo tos dienos, kai iš liepos 9 d. mitingo Vingio parke Sąjūdis pasiuntė žinią Lietuvai ir pasauliui su kokiais simboliais kyla žygis į Laisvę: Gedimino stulpais ir Trispalve. Po to prisidėjo ir Vytis. Kaip to mitingo organizacinės grupės vadovas, gerai žinau, kaip vadino tuos simbolius tada komunistiniai ir KGB veikėjai, kaip priešinosi jiems, kaip nekentė. Jiems tai buvo buržuaziniai, nacionalistiniai, fašistiniai simboliai.
Praėjus 31 metams nuo šio mitingo, praėjusių metų liepą Nepriklausomos Lietuvos politikos apžvalgininkas Bernardas Gailius Skaityti toliau
Pirmoji Sąjūdžio linija jau beveik išguldyta. Išliko tik tie, kurie išsižadėjo jo moralinės laikysenos kodekso, 1991 m.; Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe, 1992 m.
Poeto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nario Marcelijaus Martinaičio dienoraščių mintys [1].
1988 m. birželio 3 d. perpildytoje Lietuvos TSR Mokslų akademijos (MA) Didžiojoje salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdžio arba LPS) iniciatyvinė Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirtoje konferencijoje „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, 2019 m. kovo 18 d.
Pažymėdami 1989 m. kovo 18 d. įsteigtos visuomeninės Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos (LKPGT) 30-ąsias metines, aptariame paveldosaugos sąjūdžio reiškinį ir jo vaidmenį mūsų Tautos žygyje į laisvę ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Skaityti toliau
Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.
„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau
I. 1990 m. kovo 11-oji – Lietuvos valstybės atstatymo diena. Tą dieną už tai balsavo 124 XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos – paskutiniojo okupacinės valdžios aukščiausio Lietuvos TSR valdymo organo – deputatai (1 nuotr.). Apie tai nerašoma vadovėliuose. Geriausiu atveju rašoma, kad tą dieną Lietuvos Nepriklausomybę atkūrė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ir visur šiais laikais priduriama Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas. Tačiau LR Seimo Teisės aktų registre (e-tar.lt) bent LR Aukščiausiosios Tarybos priimti Skaityti toliau
Netikėtai į Valstybę atkūrusių signatarų niekinimo programą įsijungė ir Dalios Grybauskaitės prezidentavimo 10-metyje vėl pradėjęs reikštis politikoje prof. Vytautas Radžvilas. Jo replikos tipo rašinėlyje „Apie Kovo 11-osios signatarus“ (Tiesos.lt redakcija 2020-01-27) šokiruoja totaliai neteisingos ištarmės, giliai įžeidžiančios 70-90 metų amžiaus sulaukusių valstybės pamatų statytojų garbę ir orumą.
V. Radžvilas daugumą signatarų laiko visiškai abejingais Tautos likimui. Vienus laiko „visiškai praradusius sąžinę ir padorumą, besipuikuojančius – Skaityti toliau
Pasklido įvairių atgarsių į Lino Vildžiūno kalbą, pasakytą Leonido Donskio premijos įteikimo proga. Tikrai ji nedaro garbės nei pačiam žinomam kino kitikui ir žurnalistui Linui Vildžiūnui, nei jo leidiniui, nei velionio L. Donskio atminimui. Bet įdomiau kas kita. Iš pat pradžių jis pacituoja labai svarbią Baumano-Donskio mintį, kad moderniojoje visuomenėje „individo bejėgiškumas ir apleistumas, sąlygojamas neoliberalizmo ir valstybinio biurokratizmo, valstybei neigiant atsakomybę už švietimą ir kultūrą, vartotoju virtęs pilietis tampa neutralus vertybėms ir atsitraukia“, o toliau pats ima ginti tą pačią neoliberalizmo, atsakomybės neigimo, neutralumo vertybėms ir atsitraukimo poziciją. Skaityti toliau
Vasario 18 d., 18 val., Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, I a. salė), kviečia į penktą „Kauno atminties ekranai“ filmą „Žalieji muškietininkai“ (rež. Jonas Ohmanas, 2015) apie ekologinį Sąjūdžio priešaušrio judėjimą „Atgaja“ ir jos vadovą Saulių Gricių-Šerną. Svečiuose – Jonas Ohmanas ir atgajiečiai. Vakarą veda kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas.
„Būkim realistai, reikalaukim neįmanomo.“ (Saulius Gricius). Skaityti toliau
Vasario 17 d., pirmadienį, 13 val. Mykolo Romerio universiteto (Ateities g. 20) Rotondinės salės priemenėje, bus atidaryta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo 80-osims gimimo metinėms skirta nuotraukų paroda Romualdas Ozolas – filosofas politikoje“.
R. Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje, Pasvalio rajone, mirė – 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje. R. Ozolas buvo filosofas ir leidėjas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjas ir vienas populiariausių jo lyderių, pirmojo nepriklausomo Lietuvos Skaityti toliau
Sausio 30 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta Lietuvos valstybės atstatymo 30-čio paminėjimo paroda „Nr. 21“.
Parodos atidaryme dalyvavo ir pasisakė ne tik parodos idėjos autorius Lietuvos Perstvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, kiti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – buvęs LR Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir buvę Šiaulių LPS miesto tarybos nariai Donatas Morkūnas ir Skaityti toliau
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui, vėl prisimename tuos žmones, kurie, nors ir rizikavo, nepabijojo už mus pasirašyti Kovo 11-osios akto. O kaip šį trijų dešimtmečių laikotarpį vertina pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, aktyvus sąjūdietis, signataras Vidmantas Povilionis? Atkūrus Nepriklausomybę, dirbęs Lietuvos konsulu Seinuose (Lenkija), o vėliau – ambasadoriumi Atėnuose (Graikija). Kokie Lietuvos įvykiai per 30 metų atmintyje įstrigo labiausiai? Skaityti toliau
Sausio 21 d., 18 val., Kauno apskrities viešosios bibliotekos I a. salėje (Radastų g. 2), bus rodomas ketvirtas renginio „Kauno atminties ekranai“ filmas „Žingsniai naktį“ (rež. R. Vabalas, 1962). Svečiuose – istorikas Simonas Jazavita (Lietuvos karo istorijos draugija) ir istorikas dr. Modestas Kuodys (Kauno tvirtovės IX forto muziejus). Vakarą ves kino kritikas Gediminas Jankauskas.
1943-ųjų Kaunas. IX forte žudomi žmonės, o forto kaliniai turi atkasinėti sušaudytųjų palaikus ir juos deginti. Skaityti toliau
Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.
Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį, man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau
Kalba, pasakyta prieš 8 metus Valstybės gynėjų konferencijoje „Aukščiausioji taryba – paskutinioji barikada“, Seime, 2011 sausio 12 d. (Konferencijoje skaitytas sutrumpintas tekstas).
Gerbiami vyrai, kolegos deputatai ir svečiai! Šiandien Gerb. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo kalboje pasufleravo mano naktinio darbo – šios kalbos – pavadinimą: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Suprantame, kad 1991 metų sausio 13-oji – lūžio taškas, sutelkęs Lietuvos piliečius1991 m. vasario 9-ąją vieningai ir drąsiai balsuoti už tai, kad Lietuvos Respublika – Nepriklausoma demokratinė Skaityti toliau
Gruodžio 27 d. eidamas 84-uosius mirė žurnalistas, fotografas, Sąjūdžio metraštininkas Zinas Kazėnas.
Zinas Jonas Kazėnas-Zika gimė 1936 metais balandžio 17 d. Linkuvoje, Šiaulių apskrityje. 1954 metais baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1954-1956 metais mokėsi Daugpilio aukštesniojoje karo aviacijos mokykloje, įgijo fotografo ir kino operatoriaus specialybę. Vėliau studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. Nuo 1972 metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Skaityti toliau
Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau
Dėl Miškų įstatymo teisėtumo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ iniciatyva į Konstitucinį Teismą 2018 m. sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo parlamentarų.
Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Iki 2019 m. gruodžio 2 d. Seimas turėjo galimybę pataisyti priimtą Miškų įstatymą, tačiau pritrūkus balsų Seimas iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio miškų reformą. Skaityti toliau
Spalio 23 d. Vilniuje, ant namo Teatro gatvėje, buvo atidengta atminimo lenta vienam iš Sąjūdžio steigėjų, Kovo 11-osios Akto signatarui, filosofui Romualdui Ozolui.
Atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvavo ir pasisakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės, LPS Seimo narys Romas Pakalnis, istorikas Romanas Raulinaitis, „Sąjūdžio žinių“ leidėjas, publicistas Linas V. Medelis, Pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės klubo pirmininkas Albertas Sinevičius. Skaityti toliau
Spalio 23 d., trečiadienį, 15 val. Vilniuje (Teatro g. 11) ant namo kuriame gyveno Sąjūdžio steigėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas, publicistas, filosofas, kultūrologas Romualdas Ozolas (1936-2015) bus atidengta jam skirta atminimo lenta.
Romualdas Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje, Biržų apskrityje. 1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą. 1957-1962 m. studijavo Vilniaus Skaityti toliau
Toliau spausdiname, rugpjūčio 13 d. Anapilin iškeliavusio istoriko Algimanto Liekio (1943-2019), nebaigtus skelbti rašinius.
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia, 7 dalis čia.
LKP savo suvažiavime 1989 m. prieš šv. Kalėdas atsiskyrė nuo TSKP persitvarkydama į socialdemokratinio tipo partiją (tai buvo įmanoma padaryti ir tik Sąjūdžiui visokeriopai remiant), paskelbė rezoliuciją smerkiančią TSKP ir jos padarytus Skaityti toliau
Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.
– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.
11. Pagal didelių ponų valią
Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau
Jau netrukus LRT eteryje – ketvirtoji TV epo „Laisvės kaina“ dalis, pasakojanti apie Sąjūdžio gimimą. Pirmoji daugiaserijinio istorinio TV filmo „Laisvės kaina. Sąjūdis“ serija bus rodoma šį sekmadienį 21 val. per LRT televiziją ir portale LRT.LT.
Sauliaus Balandžio režisuotame 12 serijų „Sąjūdyje“ vaidina Vidas Petkevičius, Vytautas Anužis, Dalia Overaitė, Adelė Šuminskaitė, Vytautas Kaniušonis, Albinas Keleris, Elijas Povilas Martynenko, Šarūnas Banevičius ir kiti garsūs aktoriai. Skaityti toliau
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.
Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) Skaityti toliau
