Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui, vėl prisimename tuos žmones, kurie, nors ir rizikavo, nepabijojo už mus pasirašyti Kovo 11-osios akto. O kaip šį trijų dešimtmečių laikotarpį vertina pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, aktyvus sąjūdietis, signataras Vidmantas Povilionis? Atkūrus Nepriklausomybę, dirbęs Lietuvos konsulu Seinuose (Lenkija), o vėliau – ambasadoriumi Atėnuose (Graikija). Kokie Lietuvos įvykiai per 30 metų atmintyje įstrigo labiausiai? Skaityti toliau
Sausio 21 d., 18 val., Kauno apskrities viešosios bibliotekos I a. salėje (Radastų g. 2), bus rodomas ketvirtas renginio „Kauno atminties ekranai“ filmas „Žingsniai naktį“ (rež. R. Vabalas, 1962). Svečiuose – istorikas Simonas Jazavita (Lietuvos karo istorijos draugija) ir istorikas dr. Modestas Kuodys (Kauno tvirtovės IX forto muziejus). Vakarą ves kino kritikas Gediminas Jankauskas.
1943-ųjų Kaunas. IX forte žudomi žmonės, o forto kaliniai turi atkasinėti sušaudytųjų palaikus ir juos deginti. Skaityti toliau
Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.
Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį, man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau
Kalba, pasakyta prieš 8 metus Valstybės gynėjų konferencijoje „Aukščiausioji taryba – paskutinioji barikada“, Seime, 2011 sausio 12 d. (Konferencijoje skaitytas sutrumpintas tekstas).
Gerbiami vyrai, kolegos deputatai ir svečiai! Šiandien Gerb. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo kalboje pasufleravo mano naktinio darbo – šios kalbos – pavadinimą: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Suprantame, kad 1991 metų sausio 13-oji – lūžio taškas, sutelkęs Lietuvos piliečius1991 m. vasario 9-ąją vieningai ir drąsiai balsuoti už tai, kad Lietuvos Respublika – Nepriklausoma demokratinė Skaityti toliau
Gruodžio 27 d. eidamas 84-uosius mirė žurnalistas, fotografas, Sąjūdžio metraštininkas Zinas Kazėnas.
Zinas Jonas Kazėnas-Zika gimė 1936 metais balandžio 17 d. Linkuvoje, Šiaulių apskrityje. 1954 metais baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1954-1956 metais mokėsi Daugpilio aukštesniojoje karo aviacijos mokykloje, įgijo fotografo ir kino operatoriaus specialybę. Vėliau studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. Nuo 1972 metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Skaityti toliau
Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau
Dėl Miškų įstatymo teisėtumo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ iniciatyva į Konstitucinį Teismą 2018 m. sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo parlamentarų.
Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Iki 2019 m. gruodžio 2 d. Seimas turėjo galimybę pataisyti priimtą Miškų įstatymą, tačiau pritrūkus balsų Seimas iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio miškų reformą. Skaityti toliau
Spalio 23 d. Vilniuje, ant namo Teatro gatvėje, buvo atidengta atminimo lenta vienam iš Sąjūdžio steigėjų, Kovo 11-osios Akto signatarui, filosofui Romualdui Ozolui.
Atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvavo ir pasisakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės, LPS Seimo narys Romas Pakalnis, istorikas Romanas Raulinaitis, „Sąjūdžio žinių“ leidėjas, publicistas Linas V. Medelis, Pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės klubo pirmininkas Albertas Sinevičius. Skaityti toliau
Spalio 23 d., trečiadienį, 15 val. Vilniuje (Teatro g. 11) ant namo kuriame gyveno Sąjūdžio steigėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas, publicistas, filosofas, kultūrologas Romualdas Ozolas (1936-2015) bus atidengta jam skirta atminimo lenta.
Romualdas Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje, Biržų apskrityje. 1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą. 1957-1962 m. studijavo Vilniaus Skaityti toliau
Toliau spausdiname, rugpjūčio 13 d. Anapilin iškeliavusio istoriko Algimanto Liekio (1943-2019), nebaigtus skelbti rašinius.
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia, 7 dalis čia.
LKP savo suvažiavime 1989 m. prieš šv. Kalėdas atsiskyrė nuo TSKP persitvarkydama į socialdemokratinio tipo partiją (tai buvo įmanoma padaryti ir tik Sąjūdžiui visokeriopai remiant), paskelbė rezoliuciją smerkiančią TSKP ir jos padarytus Skaityti toliau
Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.
– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau
Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia, 3 dalis čia, 4 dalis čia, 5 dalis čia, 6 dalis čia.
11. Pagal didelių ponų valią
Lietuvos patriotus jaudina, kad švenčiant ir Vasario 16-osios 100-metį, nė viena partija, nė vienas Respublikos vadovas nepaskelbė nuostatų dėl mūsų, lietuvių Tautos, jos Skaityti toliau
Jau netrukus LRT eteryje – ketvirtoji TV epo „Laisvės kaina“ dalis, pasakojanti apie Sąjūdžio gimimą. Pirmoji daugiaserijinio istorinio TV filmo „Laisvės kaina. Sąjūdis“ serija bus rodoma šį sekmadienį 21 val. per LRT televiziją ir portale LRT.LT.
Sauliaus Balandžio režisuotame 12 serijų „Sąjūdyje“ vaidina Vidas Petkevičius, Vytautas Anužis, Dalia Overaitė, Adelė Šuminskaitė, Vytautas Kaniušonis, Albinas Keleris, Elijas Povilas Martynenko, Šarūnas Banevičius ir kiti garsūs aktoriai. Skaityti toliau
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.
Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) Skaityti toliau
Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.
Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau
2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau
Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.
Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas
Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau
Ruošiuosi Kovo 11-ąją į eitynes už Lietuvą. Už Vytį – Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kur 1864 m. Rusijos caras nužudė sukilimo vadus.
Oras – tai saulė, tai pūga, bet nuotaika pakili.
„O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką, baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“ – girdžiu partizanės Dianos Glemžaitės poeziją niūnuojant savo vyrą. Skaityti toliau
Kovo 18 d. 9-12 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje bus surengta Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirta konferencija „Paveldosaugos sąjūdis 1989-2019 m.“
Kovo 18 d., minėsime Lietuvos kelyje iš okupacijos į laisvę neabejotinai svarbią datą – sukanka trisdešimt metų Sąjūdžio įsteigtai Lietuvos kultūros paveldo globos tarybai, kuriai vadovavo Romualdas Ozolas ir kuri tapo pirmąja organizacija, sugrąžinusia visuomenės įtaką kultūros paveldo likimui. Skaityti toliau
Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko kalba, pasakyta kovo 11 dieną iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.
Mieli kolegos Signatarai,
Jūsų Ekscelencijos,
Seimo ir Vyriausybės nariai,
Gerbiami šio posėdžio dalyviai ir klausytojai, Skaityti toliau
GALIMAI! Šis nuostabus žodis lydi mus štai jau dešimtmečiai. Ir gausybę skandalų, ir pričiuptus nusikaltimo vietoj nusikaltėlius, ir tuščius muilo burbulus, kurie lydi skandalus, kadangi teismai nuteisia simboliškai arba ir visai nenuteisia, ir tuomet mes vėl išsižioję varviname seiles dėl naujo skandalo, naujų nusikaltusiųjų ir sensacingo farso ar balagano, vadinkit kaip norit, leitmotyvo – galimai! Galimai teta su ūsais yra dėdė, antra vertus – ji nėra dėdė, tačiau pilnai gali juo tapti, jei bus sušauktos spaudos konferencijos ir kompetentingų įstaigų vadovai ims žongliruoti tuo Skaityti toliau
Mudu esame bazilioniškiai
Žiūriu į Dubysos ištakų vaizdą paskutinio „Padubysio kronikų“ [1] numerio [2016, Nr. 2(7)] viršelyje ir tiesiog geliančiai jaučiu, koks jis pažįstamas. Jis visai toks pat, kaip beveik prieš 70 metų, kai eidami namo iš Bubių mokyklos kartais iš vieškelio ties plytine, cygelne vadintą, pasukdavom į vingiuotą paupį ir kokį kilometrą paėję jo takiukais, skersai kirsdami mišką pasiekdavome savąjį Gervenų kaimą. Smagiausios tos kelionės būdavo rudenį, kai po kojom čežėdavo lapai, kai po ąžuolais giles rankiodavome ar eglių skujomis (konkorėžiais) apsimėtydavome. Skaityti toliau
Vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale (Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Arsenalo g. 3A) vyks visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga į kurią suvažiuos šio sambūrio dalyviai iš visos Lietuvos regionų.
Įvadinį pranešimą sueigos dalyviams skaitys sambūrio „Lietuva yra čia“ steigimo iniciatorius, Sąjūdžio pradininkas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis. Sveikinimo žodį tars svečiai. Skaityti toliau
„Būni ten, kur turi būti, ir nekyla jokių abejonių, – pasakojimą apie Sausio 13-osios įvykius pradeda VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis. – Tuomet buvau studentas, kuris savo akimis stebėjo, kaip šalis atkuria savo nepriklausomybę ir visomis išgalėmis bando išsaugoti savo valstybingumą ir kurti naują Lietuvą“.
Pasak istoriko, į Sausio 13-ąją žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, džiugu, jog šiandieninė Lietuvos valstybė peržengė tam tikrą ribą – rodos, prieš gerą dešimtmetį ši data vis dar buvo pažymėta gedulu dėl
Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje buvo pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai. 11 val. Seime Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje įvyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Nuo 12 iki 15 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko laisvės gynėjų susitikimas „Budėjimas naktyje“.
Tuo pat metu vyko XXVIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bei neatlygintinos kraujo donorystės akcija –Laisvės gynėjų atminimui Nacionalinėje Martyno Mažvydo Skaityti toliau
Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!
Pergalingai ir galingai skambant fanfaroms atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje garbingiausioje vietoje – Prezidentūroje Skaityti toliau
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.
– Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?
Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas.
Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas..
Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… Skaityti toliau
Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau
Skelbiame Arvydo Juozaičio kalbą, pasakytą Raudondvario pilyje, Kauno rajone, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, kur tuo pačiu vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo A. Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.
PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Skaityti toliau
