Žymos archyvas: rugpjūčio 23-oji

EP nariai diskutuos dėl nacistinio ir komunistinio režimų nusikaltimų įvertinimo (tiesioginė transliacija) (3)

proza.ru nuotr.

Rugsėjo 18 d., trečiadienį, Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje vyks debatai dėl EP narės Rasos Juknevičienės parengtos rezoliucijos, skirtos 80-osioms Ribentropo-Molotovo Pakto bei Antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms, projekto. Debatai, kuriuose pasisakys ir R.Juknevičienė, numatomi tarp 18-19 val.  Balsuoti dėl šios rezoliucijos EP nariai turėtų šį ketvirtadienį.

„Ši rezoliucija yra ne tik apie istoriją, ne tik apie tai, kaip svarbu paminėti abiejų tironijų aukas, tačiau ir apie dabartį bei ateitį. Skaityti toliau

R. Grigas: Taikus tiesos sakymas buvo Dievo malonė ir mūsų išsigelbėjimas (1)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas Grigas. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas Buika.

– 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge pirmą kartą dar okupacinio režimo sąlygomis buvo pasmerktas slaptas stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos susitarimas, atvedęs į Lietuvos valstybingumo praradimą, ir pareikalauta grąžinti mūsų šalies nepriklausomybę. Skaityti toliau

LRT ir Ukraina kviečia uždegti vienybės laužą (5)

Ruslana | lrt.lt nuotr.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, minėdama Baltijos kelio 25-metį, kviečia susikibti rankomis ir uždegti vienybės laužą kaip solidarumo su Ukraina ženklą.

Ukrainos atlikėja Ruslana Lyžičko, išgarsėjusi po pergalės „Eurovizijos“ konkurse, rugpjūčio 23 d. atvyksta į Vilnių pasveikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos su Baltijos kelio 25-mečiu.

Šeštadieni, 19.30 val., dalyvaudama LRT rengiamame šventei skirtame koncerte „Koks aš ir tu, tokia ir Lietuva“, atlikėja taps gražios akcijos ambasadore. R. Lyžičko Skaityti toliau

P. Urbšys. Baltijos kelias – mūsų teisėjas (0)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

1989 metais rugpjūčio 23 dieną per Estiją, Latviją ir Lietuvą nusidriekė 700 kilometrų žmonių grandinė, pastebėta net iš kosmoso aukštybių. Du milijonai žmonių nuščiuvusiems Maskvos Kremliaus bonzams ir sočiajai Europai metė laisvės ir tiesos iššūkį – sujaukė pasaulio galingųjų palaimintą mūsų vergovės atnaujinimo planą, vadintą skambiu „perestrojkos“ vardu.

Įspūdingiausia tai, jog į Baltijos kelią išėję žmonės per vieną dieną tapo laisvais piliečiais, nors pačios valstybės dar neegzistavo. Tuo metu dar funkcionavo „neklystančios“ Komunistų partijos Skaityti toliau

V. Jocys. Stiprinkime Baltijos kelio atmintį ir gyvąją tradiciją (0)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

Prieš 25-erius metus minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė masinę taikią manifestaciją. Vienodo likimo Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žmonės fiziškai ir dvasiškai rankomis susijungė gyvąja grandine nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Savo dainomis, giesmėmis, prisiminimais išreiškė kiekvienos tautos viltis į tiesą ir laisvę. Manifestacija atkreipė viso pasaulio dėmesį, sukeldama nuostabą savo masiškumu ir taikingumu. Skaityti toliau

Rygoje įmontuota atminimo plytelė su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais (0)

Vilniaus sav. nuotr.

Šiandien, rugpjūčio 30 d., centrinėje Rygos aikštėje priešais Laisvės paminklą (28 Kalku iela) įmontuota  atminimo plytelė su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais.

Tokia pat plytelė šių metų gegužės 24 d. buvo įmontuota Vilniaus Katedros aikštėje, o rugpjūčio 20 d. – Talino mieste, po plytelėmis užkastos atminimo kapsulės su tekstu ateinančioms kartoms. Ceremonijoje dalyvavo ir sostinės meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas (25)

Delegacijos pasitikimas Berlyne. Iš kairės K.Škirpa, gen. S.Raštikis, A.Merkys | K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“ nuotr.

1939-ųjų metų rugpjūčio-rugsėjo istorinių įvykių metinių proga pravartu pažvelgti į Lietuvos likimą kitu kampu, o ne tik mums anksčiau istorijografijoje suformuotu rakursu. Žvelkime  Lietuvos žvilgsniu: ar iš tikrųjų Lietuvai buvo toks pragaištingas Molotovo-Ribbentropo rugpjūčio 23-osios paktas ir jo slaptasis protokolas? Kiek Slaptasis protokolas  buvo palankus Lietuvai, o kiek buvo piktas vokiečių aktas prieš Lietuvą, kaip jį iškraipė mūsų lenkofilai ir antinacinė užsienio propaganda, turėtume visa tai pasiaiškinti.

Objektyviai žiūrint protokolas nieko nepriimtino Lietuvai nenumatė, tik užtikrino Lietuvos saugumą nuo Rytų bolševikų pavojaus Skaityti toliau

Lietuvos-Latvijos-Estijos tautininkai vienysis Bauskėje (video) (2)

Baltijos kelias

Švenčiant Baltijos kelio metines, rugpjūčio 23 d. vakare, 20 val. Bauskės rotušės aikštėje bus uždegtas žvakių ugnies kelias!

Atsižvelgiant į Baltijos kelio simbolinę reikšmę Baltijos valstybių nepriklausomybės siekiams ir užtvirtinant broliškų tautų vienybę, rugpjūčio 23 dieną Bauskėje prieš uždegant žvakių kelią bendradarbiavimo sutartį pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautininkų partijos – Nacionalinis susivienijimas „Visu Latvijai!” Skaityti toliau

B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas? (19)

Molotovo-Ribentropo pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – panaikinimas. Tai netrukus ir įvyko, o tų kraštų okupacija tęsėsi 50 metų. Per ją lietuvių tauta neteko ketvirtadalio savo vaikų ir dar iš tikrųjų nežinia, kiek milijardų dolerių turto.

Ši istorija yra daug kartų aptarta, aprašyta, todėl vargu ar verta dar kartą ją kartoti. Skaityti toliau

Baltijos kelio dieną Lietuvos ir Latvijos Nacionaliniai susivienijimai sutarė bendradarbiauti (16)

V.Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 d. minint Baltijos kelio metines Lietuvos ir Latvijos delegacijos Lietuvos-Latvijos Saločių pasienio punkte iškilmingai pasirašė du svarbius dokumentus: Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaraciją ir Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir Nacionalinios susivienijimo „Visu Latvijai/TB/LNNK“ komunikatą.

Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaracijoje teigiama, kad „Baltijos kelias – iki šiol yra vienas didžiausių vienybės ir įkvėpimo šaltinių, kuriant išsivadavusių Baltijos valstybių ir tautų ateitį. Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ Lietuvai priminė Baltijos kelio dvasią (nuotraukos, video, dokumentai) (19)

Baltijos keliu 2012 | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 23 d. Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ žygio dalyviai automobilių vilkstine keliavo Baltijos keliu nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Lietuvos-Latvijos pasienyje esančio Saločių-Grenctalės pasienio punkto taip paminėdami lietuvių, latvių ir estų tautų lygiai prieš 23-jus metus atliktą nepakartojamą žygdarbį.

Pakeliui buvo sustota Ukmergėje, Panevėžyje, Pasvalyje. Sustojimo vietose buvo surengti trumpi mitingai kuriuose pasisakė vietos valdžios atstovai, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, sąjūdininkai. Skaityti toliau

Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną automobilių vilkstinė baigė kelionę Baltijos keliu (video) (18)

Žygio dalyviai susitiko Lietuvos ir Latvijos pasienyje | alkas.lt

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“, vienijantis Tautininkų sąjungą,  Lietuvos centro partiją, Lietuvos socialdemokratų sąjungą, Tautos vienybės sąjungą, daugelį Sąjūdžio pirmeivių ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, šiandien surengė automobilių žygį Baltijos keliu.  Šiuo žygiu buvo siekiama priminti Baltijos kelio svarbą Lietuvos kelyje į laisvę ir stiprinti šiandienės Lietuvoje telkimosi dvasią.

Žygio rengėjai praneša, kad apie dalyvavimą žygyje jau patvirtino per keturiasdešimt automobilių ekipažų, panašiai tiek jų ir baigė. Skaityti toliau

1987-ųjų mitingo organizatoriai: baiminomės, ar žmonės išdrįs ateiti (2)

Prieš 25-erius metus prie Adomo Mickevičiaus vykęs mitingas vertinamas kaip lūžio taškas, nuo kurio prasidėjo Lietuvos atgimimas. Vienas aktyviausių jo organizatorių, Lietuvos laisvės lygos vadovas Antanas Terleckas teigia manąs, kad savo veiksmais bent šiek tiek pakenkė sovietinei valdžiai, nors pripažįsta, jog priešintis sovietų valdžiai, nepaisant pavojaus šeimai, buvo kiek egoistiška.

„Bijoti tai nebijojau. Kai man kai kas iš mano giminių sakė, kad nukentėsiu ne tik pats, bet Skaityti toliau

R.Jurkuvienė-Butkevičiūtė. „Kokios rūšies laisvės jūs norite?“ (11)

Laisvės Lygos mitingas Vilniuje 1987 08 23 d. | R.Lanko nuotr.

Prisimenant 1987 m. rugpjūčio 23 dienos pirmą viešą protesto mitingą sovietmečiu Vilniuje

Jau savaitė, kai iš lūpų į lūpas eina gandas, kad čia vyks mitingas, kuriame žmonės pasmerks slaptąjį Stalino-Hitlerio suokalbį, okupacijos Lietuvoje prielaidą. Okupuotoje Lietuvoje mitingas prieš okupaciją! Ruošiausi į jį, suprasdama, kuo gali tai baigtis. Galimybių daug… Gal suims, gal šaudys, gal išmes iš darbo, o gal „tik“ sumuš… Mitingas vyks Adomo Mickevičiaus aikštėje, kuri yra tarsi pusiasalyje – apsupta Vilnelės upe. Vienintelė sąsaja su Vilniumi-kelios gatvelės ir tos pačios užblokuotos KGB automobiliais. Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ kviečia paminėti Baltijos kelią automobilių žygiu (video) (11)

Spaudos konferencija | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje Seimo nario Gintaro Songailos ir Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Valionytės  spaudos konferencijoje buvo paskelbta apie Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio metinių proga rengiamą automobilių žygį nuo Vilniaus iki Lietuvos-Latvijos pasienio.

Planuojama, kad rugpjūčio 23 d., 13.30 val. automobilių kolona pajudės iš Vilniaus į Ukmergę. Skaityti toliau

Baltijos kelias paminėtas ir Londone (video, nuotraukos) (6)

Rugpjūčio 21 d. sekmadienį Londono Haid parke buvo surengtas Baltijos kelio minėjimas.  Šventę surengė Lietuvių, Latvių ir Estų jaunimas. Visi sustoję į darnų ratą ratą ir susikibę už rankų vieningai trimis kalbomis sudainavo Baltijos kelio daina „Jau bunda Baltija“, kuri pirmą kartą nuskambėjo 1989 m. rugpjūčio 23 d. visų trijų Baltijos seserų vaikams susikibus už rankų palei Baltijos jūros pakrantę.

Šis vienijantis renginys šiais metais buvo surengtas bendromis organizacijų „Veritas London Lithuanians“ ir „Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sajunga” jėgomis. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni (2)

Tomas Baranauskas | www.delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu variantas. Blogis – „fašistinė“ Vokietija. Gėris – tie, kurie prieš ją kovojo, žinoma, visų pirma didžiausią vaidmenį šioje kovoje suvaidinusi Sovietų sąjunga ir jos Raudonoji armija – „armija išvaduotoja“.

Blogis negali turėti nieko bendro su Gėriu. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS) negalėjo net turėti bendro ideologiją nusakančio žodžio su Adolfo Hitlerio Vokietijos nacionalsocialistine darbininkų partija, ir jeigu jis buvo, tai juo blogiau jam. Skaityti toliau

B.Taujėnytė. Laiškas tėvams (1)

Birutė Taujenytė, www.patriotai.lt

Ištrauka iš knygos „Tautų tėvo“ karalystėje“. Atsiminimai.  Kaunas: Šviesa, 1991, 216 psl.

Tremtiniai dirba geležinkelio darbus (1956)

Tą rugpjūčio 23-osios vakarą jūs stovėjote daugiatūkstantinėje Vingio parko minioje ir jūsų skruostais riedėjo ašaros. Skausmo ar džiaugsmo ašaros? Gal verkėte iš džiaugsmo, negalėdami patikėti, kad girdite garsiai tariant savo mintis, kuriomis dar taip neseniai bijojote pasidalyti net vienas su kitu, kad matote plazdant trispalvę vėliavą, kad kartu su visais giedate „Lietuva, Tėvyne mūsų…“ O gal verkėte iš skausmo, kad nebegrįš tie metai, kai buvote jauni ir svajojote tiek daug padaryti, bet užsitrenkus gyvulinio vagono durims supratote, kad dabar svarbiausia kaip nors išlikti.
Skaityti toliau