Rugsėjo 21–22 d., pirmajam rudens mėnesiui ritantis į pabaigą, Dreverna ir minėjo rudens lygiadienį ir dagos šventę. Šiemet šventė buvo jubiliejinė – 10-oji. Kasmet ją inicijuoja Drevernos kultūros namai, o Klaipėdos rajono amatininkų gildija „Krikragaa“ jau šeštus metus kūrybiškai prisijungia prie reginio kūrimo.
Rengėjai rudens lygiadienį švenčia kūrybiškai prisiliesdami prie etninės kultūros reliktų – folkloro, inscenizuotų, simboliškai atkartojamų rudens kalendorinių apeigų. Skaityti toliau
Rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 20 val. Vilniaus Etninės kultūros centras visus vilniečius ir miesto svečius kviečia kartu švęsti Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną.
Tradiciškai šventėje susilygins diena ir naktis – tamsoje sužibs tūkstančiai ugnies žiburėlių, Neries krantinę prie Karaliaus Mindaugo tilto paversiančių šimtarašte juosta – dovana valstybingumo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.
Ant Neries kranto iškils Vilniaus atsiradimo legendas įkūnysianti skulptūra. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. per rudens lygiadienį nuo 19.30 iki 20.30 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lizdeikos Romuva jau aštuonioliktą kartą pažymėdami Baltų vienybės dieną pakvies lietuviškų papročių puoselėtojus susirinkti prie Lizdeikos aukuro Verkių parke Vilniuje ir uždegti Baltų vienybės ugnį.
1236 m. rugsėjo 22 d. baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną, todėl šią dieną Lietuvos ir Latvijos Seimai paskelbė Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ant kalnų užkuriamos ugnys kaip ženklas – „Vienykimės!“. Ugnies uždegimas vienu metu ant kalnų – tai vienybės išraiška, kiekviena ugnis ant tolimo kalno reiškia ženklą „Mes čia esame!“ – sako viena iš sąšaukos rengėjų Nijolė Balčiūnienė.
„Susiburkime prie Lizdeikos aukuro, prie kaitrios ugnelės prisiminkime protėvių žygius ir kovas už gimtąją Žemę, Kalbą, Valstybę, nuoširdžiais žodžiais ir dainomis pagerbkime kovose žuvusius Lietuvos didžiavyrius“, – kviečia šio renginio rengėjai.
Sąšaukoje dalyvaus istorikai Inga ir Tomas Baranauskai. Renginio partneris bus Pavilnių ir Verkių RP direkcija.
Sąšaukos dalyvius rengėjai ragina atsinešti sausų malkų ir deglų.
Projekto „Kauno piliakalniai mena…“ renginys „Rudens lygiadienis. Baltų vienybės diena. Piliakalnių sąšauka.“ ant Aukštųjų Šančių piliakalnio.
Programoje
Apeiga prie Perkūno ąžuolo ir Senojo baltų kalendoriaus.
Aukuro ugnies užkūrimas. Kauno Romuva.
Piliakalnių sąšaukos ugnies palabinimas. Ansamblis „Alda“.
Prof. Valdas Rakutis. „Apie baltų istoriją, vienybę ir siekius“.
Architekto Jono Lukšės parodos „Kauno piliakalniai“, skirtos Piliakalnių metams, pristatymas.
20 val. Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ – Lietuvos himnas Baltų vienybei.
Kviečia Kauno kultūros centras „Tautos namai“, bendrija „Kauno Romuva“ ir Aukštųjų Šančių bendruomenės centras.
Renginys nemokamas
Daugiau informacijos kvietime arba Kauno kultūros centras „Tautos namai“
Vytauto pr. 79, LT-44321 Kaunas
tel. 8 37 309 659
Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.
Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjungs tiek Piliakalnių metus, tiek artėjantį rudens lygiadienį, dar vadinamą lyge. Rudens lygė praneša, kad vasara ir šiltos dienos pasitraukia, o ateina šaltas ir tamsus žiemos metas. Kaip padėka už praėjusį metą, bus atnašaujama motinėlei Žemei, deivei Žemynai, šviesiajai Saulutei, visokeriopo augmens dievybėms už šilumą, šviesą, augimo ir brandos galias.
Ugnies apeigas ant Stalo kalno atliks Lietuvos jaunimo ramuva ir kiti romuviai, juos sutelks Asta Valiukevičienė ir Gintaras Aleknavičius. Ugnies skulptūras kurs Rytas Jonas Belevičius, Žilvinas Danys, Stasys Juraška. Šventės muzikos autorius ir atlikėjas Gediminas Žilys sukūrė dainas, kuriose folkloro muzikos pagrindu išvystė deivės Laimos temą, nes ji globoja žmogaus gyvenimo kelią nuo gimimo iki pat mirties. Tuo norima atkreipti dėmesį, jog deivės Laimos teikta palaima, gyvenimo džiaugsmas buvo svarbūs net tik anuomet, bet yra svarbūs ir šiandien.
Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.
Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjunks tiek Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. per rudens lygiadienį nuo 19.30 iki 20.30 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lizdeikos Romuva jau aštuonioliktą kartą pažymėdami Baltų vienybės dieną pakvies lietuviškų papročių puoselėtojus susirinkti prie Lizdeikos aukuro Verkių parke Vilniuje ir uždegti Baltų vienybės ugnį.
1236 m. rugsėjo 22 d. baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną, todėl šią dieną Lietuvos ir Latvijos Seimai paskelbė Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ant Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d., penktadienį, 20 val. Vilniaus etninės kultūros centras ir Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pasigrožėti įspūdingu ugnies reginiu, rengiamu Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto. Renginiu bus pažymėtas ne tik Rudens lygiadienis, tikroji rudens pradžia, bet ir Baltų vienybės diena, minima pažymint 1236 m. vykusį Saulės mūšį.
Kasmet Rudens lygiadienio šventė atspindi kitą tematiką: jau tradicija tapęs renginys šiemet ragina prisiminti krikštus – ypatingus medinius antkapinius paminklus, būdingus Vakarų Lietuvai. Skaityti toliau
Atsisveikinant su žiemoti išeinančia saule, Juodkrantės Gintaro įlankoje rugsėjo 23 d. liepsnojo keturios nendrinės ugnies skulptūros. Visą vasarą įlanką puošę meno kūriniai gimė pavasarį vykusio simpoziumo metu. Rudens lygiadienis minėtas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva, viena iš renginio rėmėjų – Neringos savivaldybė.
Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalijasi patys jų kūrėjai.
Autorius Arvydas Ališanka – „Dvasios paukštis“ Skaityti toliau
Rugsėjo 22, Vilniuje, švęsdami rudens lygę ir baltų vienybę, susirinkome prie šventos mūsų upės Neries, kad jos tėkmė primintų mums nepaliaujamą laiko tėkmę, o du jos krantai – mūsų, gyvųjų, pasaulį ir Dausas, kur iškeliavo anie milžinai ir kūrybos galiūnai, mūsų protėvių protėviai.
Dausų krante šį kartą pleškėjo septynetas ugnies stovylų kovose kritusioms baltų tautoms atminti: KURŠIAMS, ŽIEMGALIAMS, SĖLIAMS, GALINDAMS, PRŪSAMS, JOTVINGIAMS (kitaip DAINUVIAMS, POLEKSĖNAMS, SŪDUVIAMS) ir toms, kurių net pavadinimų nebeprisimename. Stovylas sukūrė skulptorius Vytautas Musteikis. Skaityti toliau
Šiemet sukanka 780 metų kai įvyko Saulės mūšis. 2016 m. rugsėjo 22 d. šiam įvykiui paminėti vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungs piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d., 19.30 val., Rudens lygiadienio šventėje, Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, akustinių spalvų fone ant vandens suliepsnos nendrinės skulptūros.
Visą vasarą Gintaro įlanką puošė keturios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros.
Minint Baltų vienybės dieną, šie meno kūriniai tradiciškai virs liepsnų instaliacijomis. Sudeginant kūrinius pagerbiamos saulės palydos ir protėvių atminimas. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virsta liepsnojančiu spektakliu, Skaityti toliau
Balandžio 19 d., antradienį, 17.30 val. Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidarytos dvi parodos: Virgilijaus Jankausko fotografijos paroda „Stačios akys medinių dievukų“ iš ciklo „Tikėjimas“ ir Petro Balsio medžio drožinių paroda. Parodų atidaryme dalyvaus ir jų autoriai.
Virgilijaus Jankausko fotografijose pamatysime įamžintas baltiškų švenčių akimirkas. V.Jankauskas baltiškas šventes ir apeiginius minėjimus ėmė fotografuoti prieš 10 metų. Jo nuotraukose įamžintos: Kupolių, Rudens Lygės, Ilges, Mildos dienos, Gabijos šventės, Jorės, Vardynų, Tuoktuvių ir kitų švenčių akimirkos.
Pasak autoriaus, pagrindinė parodos „Stačios akys medinių dievukų“ mintis – dabartis neatsiejama nuo praeities, protėviai yra labai arti mūsų. Skaityti toliau
Buvau ką tik grįžusi iš tolimų kelionių, bet jau atsiilsėjusi, tad su ilgesiu leidausi žemyn nuo aukštosios Šeškinės kalvos į miestą, kaip mes pratę sakyti, – pabūti ir pamedituoti Vilniaus rudens lygiadienyje. Sako, tai labai ezoteriškas („susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“) renginys? Ir tai blogai? Tad neikime ir į bažnyčią, jeigu taip. Beje, miestas būtent taip ir buvo nusiteikęs: visas vadinamasis Brodas, t.y. Gedimino prospektas, stipriai kvepėjo rūkyta žuvimi ir dešrelėmis, tradiciškai drauge su raugintų kopūstų troškiniu, o tarp maisto „kabinų“ – daug visokiausių daiktų, kuriuos linksmino pasamdyti folklorininkai. Buvau nustebusi ir pradėjau svarstyti: gerai tai ar blogai? Samdyti folklorininkai tikriausiai blogai. Ne todėl, kad folklorininkai, o todėl, kad samdyti! Bet gal ir neblogai? Kodėl gi jie turėtų dirbti už dyka? Maistas – neutralu, nes buvau soti. Daiktai? Hmmm… Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 22 d., antradienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsijungs į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegs ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.
1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. 19.30 val. Gintaro įlankoje, Juodkrantėje vyks tradicinė Rudens lygiadienio „Liepsnojančios skulptūros akustinių spalvų fone“ šventė.
Visą vasarą, iki pat rugsėjo 22 d. Gintaro įlanką, Juodkrantėje puošė keturios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, kurios per rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną, bus iškilmingai sudegintos pagerbiant Saulės palydas ir protėvių atminimą. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virs liepsnojančiais meno kūriniais.
Kasmet pavasarį Gintaro įlankoje, Juodkrantėje darbuojasi menininkų būrys. Skaityti toliau
Rugsėjo 19 d. 20 val. jau vienuoliktą kartą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto, užsidegs rudens lygiadienį pasitinkantys Vilniaus moksleivių ir studentų įžiebti ugnies ženklai, menantys mūsų istoriją ir mitologiją. Šių metų renginyje prisiminsime mūsų mitologijos deivę Žvėrūną-Medeiną.
Dviem skirtingais vardais vadinama ir dažnai dvilypė deivė Žvėrūna-Medeina yra žvėrių ir miškų valdovė, medžiotoja su kurtais-vilkais. Ji vieniša, mergaujanti, atsisakiusi vedybų, bet geismų persekiojama ir išsiilgusi vedybinio gyvenimo. Ši deivė – gražiai pasipuošusi mergina arba vilkė, kuri vadovauja vilkų rujai ir kartu su jais, lakstydama po miškus bei laukus, puola, plėšia, griebia, Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Raudondvario dvaras vilios rudens gėrybėmis, dainomis ir šokiais – čia vyks tradicinė Kauno rajono bendruomenės šventė „Rudens sambariai 2015“. Renginio pradžia – 12 val.
Sambarių pavadinimas mena senas baltiškas tradicijas, kai rugsėjo pabaigoje,per rudens lygiadienį, mūsų protėviai džiaugdavosi derliumi, vaišindavosi alumi, taip garbindami Alutinį, o kitai dievybei – Žemininkui aukodavo gyvulius. Skaityti toliau
Netrukus kalendoriuje bus žymima vasaros pabaiga, tačiau Neringa kviečia pasisemti naujo įkvėpimo, gyvybinės energijos besimėgaujant vis dar vasarišku šiltu oru, pasineriant į kūrybinį šurmulį, pasiruošiant ypatingiems įvykiams bei lemtingiems susitikimams unikalioje Kuršių nerijos aplinkoje. Čia laukiami pasaulio žmonės: kūrėjai ir keliautojai, vedami savų svajonių, vertinantys nuostabaus kraštovaizdžio, stichijų reikšmę, natūralią būtį, mokantys kurti, dirbti, o taip pat džiaugtis ir ilsėtis, kai tam ateina metas.
Visą rugsėjį menininkų mėgstamoje Mekoje tradiciškai bursis įvairūs kūrėjai: architektai, fotografai, dailininkai, skulptoriai, etninės kultūros puoselėtojai, profesionalios muzikos, teatrinio meno gerbėjai, filologijos jaunieji mokslininkai, o taip pat bėgikai, bėgantys už tai, kas jiems yra svarbu. Skaityti toliau
Juodkrantėje, Gintaro įlankoje gimsta naujos nendrinės skulptūros, kurios kasmet per rudens lygiadienio šventę ir sudeginamos.
Simpoziumo kūrybinėje stovykloje dalyvauja keturi kūrėjai su pagalbinikais, kurių tarpe ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.
Daugiau nei dešimt metų vykstantis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais jau įsitvirtino bei tapo gražia tradicija Kuršių nerijoje. Skaityti toliau
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos inicijuotam konkursui „Baltų tautų legendos“ buvo pateikti 8 lietuvių autorių eskizai, siūlomi eksponuoti vasaros laikotarpiu ant vandens Gintaro įlankoje, Juodkrantėje. Šiuo metu vyksta kūrybinis simpoziumas ir pagal eskizus kuriamos nendrinės skulptūros.
Nendrinių skulptūrų eskizų konkurso atrankos posėdžio metu atrinkti pateiktų nendrinių skulptūrų eskizų konkurso nugalėtojai. Vertinimo komisiją sudarė: KNNP direkcijos,Nidos KTIC „Agila“ ir Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai; menotyrininkė bei skulptorius. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 dieną ant Pagramančio piliakalnio buvo paminėta Baltų vienybės diena, kurią organizavo Pagramančio regioninio parko direkcija su renginio partneriais – Pagramančio kultūros namais. Jau aštuntą kartą Pagramančio piliakalnis švytėjo baltus vienijančia ugnimi. Smagu, kad šiais metais Baltų vienybės sąšaukoje ugnys buvo užkurtos daugiau nei 100 vietų.
Nuo 2000 metų, rugsėjo 22-ąją dieną, baltų genčių palikuonys kviečiami įsijungti į šią ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d. 14 val. ant Samylų II piliakalnio (Samylų km., Kauno raj.) Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė kviečia į Baltų vienybės dienos, Rudens lygiadienio ir Samylų II piliakalnio pristatymo visuomenei šventę.
Lietuva turi daugiau negu tūkstantį piliakalnių, tai iškilūs istorijos paminklai. Piliakalniai, gynybinės sistemos niekada neegzistavo pavieniui. Štai ir neseniai atrastas Samylų II piliakalnis randasi netoli Samylų I piliakalnio Kauno marių regioniniame parke.
Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės kolektyvas ėmėsi iniciatyvos Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. Kuršių Nerijos Gintaro įlankoje nuo 19.30 val. vėl bus įžiebti Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos deglai.
Kasmet pavasarį Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, darbuojasi skulptorių būrys. Gintaro įlankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o kartais net ir dvi. Per vasarą tos skulptūros džiugina praeivių akis, o rudenį, rugsėjo 22 dieną, būna iškilmingai sudegintos, pagerbiant Saulės palydas ir protėvių atminimą.
I. Gintaro įlankos apeigų oradininko, skulptoriaus iš Juodkrantės Alberto Danilevičiaus pagerbimas
Nendrinė skulptūra Gintaro įlankoje pirmąkart suliepsnojo 2003 metais per Skaityti toliau
Rugsėjo 19–21 dienomis Kaune vyksiantis renginys „Baltų raštai-2014“ sukvies vaikų folkloro ansamblius iš Latvijos ir Lietuvos, iš viso – apie 500 dalyvių. Tarptautinis renginys „Baltų raštai-2014“ skiriamas K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Tris dienas prie Kauno tautinės kultūros centro plevėsuos renginio vėliava, degs ugnis, įžiebta romuviečių Nemuno ir Neries santakos aukure.
Pirmą kartą tarptautinis vaikų folkloro renginys „Baltų raštai“ buvo surengtas 2009 metais pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį. Skaityti toliau
Prieš šešerius metus pradėję tradiciją koncertais pažymėti laiką, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ją tęsia ir savo Rudens lygiadienio koncertuose simboliškai atsisveikina su vasara bei pasveikina astronominio rudens pradžią.
Rudens ir pavasario lygiadienių pažymėjimui skirti koncertai nuo kitų grupės pasirodymų skiriasi pakylėta ir skaidria nuotaika bei subtiliu klausytojų pamėgtų dainų repertuaru. Vakarą spalvomis papildo styginių kvartetas, bendrą visumą kuria meniškas apšvietimas bei kokybiškas garsas. Skaityti toliau
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, ypač pastarąjį dešimtmetį, iš praeities grįžta piliakalnių dvasia, mokanti istorijos, kviečianti ilsėtis kultūringai ir mus lenkianti prie pačių tautos šaknų.
Molavėnuose – Pilėnų dvasia
Molavėnų piliakalnių kompleksas šalia Viduklės (Raseinių r.) dar neseniai buvo neįžengiamas šabakštynas. Šiandien į Molavėnus plūsta žmonių minios jau iš visos Lietuvos. Vyksta čia įvairių šaunių renginių, tačiau už visus juos viršesnis būna Valstybės dienos minėjimas, kai ant piliakalnių dega laužai, simbolizuojantys Pilėnų liepsnas ir nesudegintą Skaityti toliau
Sekmadienio vakarą (rugsėjo 22 d.), išlydint saulę ir pasitinkant rudens tamsą, Gintaro įlankoje siautėjo gamtos stichijos: lietus merkė nendrių skulptūras, ugnis stojo į kovą su vėju, lietum ir tamsa, bandydamas nors trumpam grąžinti šviesą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos organizuota ir menininkų sukurta nendrinių skulptūrų paroda, trumpam suliepsnojo skulptūriniais laužais ir visam laikui išpleveno pelenais. Skaityti toliau
Mintimis apie lygiadienius kaip viešąsias miesto šventes, jų apiegas ir simbolius bei poveikį mums – šventės žiūovams bei dalyviams, dalijasi mitinio pasaulėvaizdžio tyrinėtojas Dainius Razauskas. Jį kalbina Saulė Matulevičienė.
Visos šios šventės atmintyje susilieja į vieną ištisą Vilniaus Šventę. Iš esmės tai labai gražu. Šventė viešoje erdvėje atveria miestą žmogui, tuomet jame galima gyventi, būti, o ne tik pralėkti nuo taško a ligi taško B. Juoba, kad pastaruoju laiku Vilniuje viešųjų erdvių trūkumas labai ryškus – viešos erdvės kaip vietos gyventi, ne dirbti, ne pravažiuoti pro, kaip kad pasidarė įprasta. Skaityti toliau
Su Egle Pliopliene, Vilniaus etninės veiklos centro kūrėja bei ilgamete vadove, daugybės etnokultūrinių Vilniaus miesto renginių ir reginių iniciatore, šiuo metu – viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ šeimininke, apie lietuvių kalendorines šventes Vilniuje, jų atkūrimo ar net įkūrimo istoriją, simboliką bei aktualumą šiandienos žmogui, kalbasi Saulė Matulevičienė.
Miela Egle, kaip Jūs tapote kalendorinių švenčių iniciatore ir rengėja Vilniaus mieste?
Po sovietmečio turėjome susivokti, kas esame ir nuo ko pradėti statyti savo kultūros rūmą. Kertiniu jo akmeniu visada buvo ir šiandien yra etninė kultūra. Skaityti toliau
