Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Baltų vienybės dieną bus pažymėta Romuvos šventovės įkūrimo 1500 metų sukaktis

www.alkas.lt
2021-09-18 09:15:27
3
Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22 dieną 21 val. Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus Romuva kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną ir labai svarbią baltų Romuvos šventovės įkūrimo sukaktį – 1500 metų kai  Prūsijoje buvo įkurta pagrindinė baltų šventovė Romuva/Ramovė.

Šių metų rugsėjo pradžioje dviejų prigimtinio tikėjimo bendrijų – latvių Dievturių ir lietuvių Romuvos dvasiniai vadovai pakvietė visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną.

„Mes, lietuviai didžiuojamės turėdami tokį stiprų istorinį ir dvasinį paveldą. Džiaugiamės galėdami tęsti savo prigimtinį tikėjimą, kuris mus pasiekė nuo neatmenamų laikų ir lydi bei stiprina iki šiol. Uždekime aukurų ugnis ant piliakalnių, lai jos sujungia mus su mūsų didingais protėviais ir vienus su kitais!“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.

Rugsėjo 22 dieną 20-21 valandą ugnys degs visose baltų žemėse.

„Baltų tautų religinės tradicijos gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Jos yra mūsų indoeuropietiško bendrumo liudininkės. Nė vienas užkariautojas jų nesugebėjo įveikti ir ištrinti iš mūsų sąmonės, nors ir bandė tai daryti pačiu žiauriausiu būdu. Paradoksas yra tas, kad pačių užkariautojų pasiteisinimai yra geriausias baltų religinės tradicijos senumo ir gyvybingumo įrodymas, nes paneigti ar užkariauti galima tik tai, kas gyvuoja ir atsirado anksčiau. Mes plėtojame savo religijas, remdamiesi iki šių dienų išlikusiomis tradicijomis ir tiesioginiu pasaulio pažinimu. Prigimtinės religijos išsaugojimą ir perdavą užtikrina mūsų valia, pagarba protėviams ir atsakomybė ateities kartoms,“ –  sako Latvijos Dievturių Sandraugos vadovas (dižvadonis) Andrejs Broks.

Šiemet sukanka 1500 metų, kai 521 m. buvo įkurta Romuva

Baltų vienybės dienos proga bus pažymėta svarbi data: pusantro tūkstančio metų kai Prūsijoje buvo įkurta svarbiausioji baltų šventovė – Romuva. Ta proga Lietuvos Romuvos ir Latvijos Dievturių dvasiniai vadovai kreipėsi į visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną – rugsėjo 22.

„Latvijos ir Lietuvos baltų religinių tradicijų tęsėjai kviečia pažymėti baltų Romuvos šventvietės įkūrimą, kaip seniausią mūsų tautų istorijoje liudijimą apie religinių tradicijų buvimą centralizuotu ir organizuotu pavidalu baltų kultūrinėje erdvėje. Jos buvimas ir nuolatinis kilnojimas į šiaurės rytus Lietuvos teritorijoje dėl popiežiaus atstovų vyskupų bei Europos kryžiuočių karinės ekspansijos liudija tradicijos paveldimumą baltų kultūrinės erdvės plačiame regione ir tos tradicijos reikšmingumą baltų tautų dvasinei savimonei“, – rašoma Lietuvos ir Latvijos prigimtinio tikėjimo bendrijų vadovų pareiškime ir primenamos XiV-XVI a. metraščių paliudytos žinios apie apie šią šventovę.

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684.
Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Pasak vokiečių metraštininko Simono Grunau, „Prūsijos kronikoje“ (1529) paliudytos legendinės tradicijos, Romuvos šventovė buvo įkurta 521 m. Prūsijoje, Šventapilėje.

S. Grunau apie 521 m. įvykius rašė:  „Brutenis ir jo brolis Vaidevutis sušaukė visus savo protingiausius vyrus. /…/ Taip jie visi nutarė, kad jiems reikia karaliaus, ir paskyrė juo Brutenį. Jisai tarė: „Brangūs žmonės, aš negaliu būti karaliumi, kadangi mūsų galingųjų dievų valia jiems privalau tarnauti, bet štai čia yra mano brolis Vaidevutis, drąsus vyras, – imkite jį savo karaliumi, ir jis jus garbingai valdys. O aš pasiliksiu jums mūsų dievų pasiuntiniu, ir ką tik iš jų išgirsiu, jums pasakysiu. Be to, žinokite, aš būsiu jums didesnė paguoda melsdamasis mūsų šventiesiems dievams, negu kovodamas su svetimtaučiais“. /…/ Vaidevutį karūnavo karaliumi, o paskui karalius su visais žmonėmis panoro savo brolį Brutenį turėti savo aukščiausiuoju viešpačiu ir pavadino jį Krivių krivaičiu, ir tai būsiąs jų valdovas po dievo. Be jo valios jie nieko nedarydavo ir neturėdavo teisės daryti.

/…/ Savo kraštą pavadino Brutėnija. Ir visi nutarė niekam nevergauti, o tik aukoti savo dievams. Pirmiausia pastatė Bruteniui ir jo dievams ypatingus namus. Dievai buvo trys: Patulas, Patrimpas ir Perkūnas, jų [buveinė] buvo šešių uolekčių storumo ąžuolas. Šį ąžuolą ir krivio ar krivaičio namus su visais jo vaidilučiais — tai jų dvasininkai – jie pavadino Rikojotu. /…/ Rikojotas, arba Romuva, ir krivio su visais vaidilučiais buveinė /…/“

Savo ruožtu vokiečių metraštininkas Petras Dusburgietis (Peter von Dusburg) „Prūsijos žemės kronikoje“ 1326 metais rašė: „Nadruvoje buvo vieta, kurią vadino Romuva /…/, o ten gyveno žmogus, vadinamas kriviu, kurį gerbė kaip popiežių, mat kaip jo šventenybė popiežius valdo visuotinę tikinčiųjų Bažnyčią, taip ir krivio valiai bei žodžiui pakluso ne tik suminėtos (prūsų) gentys, bet ir lietuviai bei kitos tautos, gyvenančios Livonijos žemėje. /…/ ne tik jis pats, ne tik jo gentainiai, bet ir jo pasiuntinys, su jo krivūle /…/ keliaudamas /…/ susilaukdavo didžios pagarbos iš kunigaikščių, kilmingųjų bei prastuomenės.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų vienybės diena bus pažymeta ant Girnikų kalno
  2. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  3. „Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video)
  4. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  5. Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną
  6. Šiandien Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena
  7. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  8. Lietuvos ir Latvijos seimų pirmininkai minės Baltų vienybės dieną
  9. Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena vėl suburs vilniečius ir miesto svečius
  10. Baltų vienybės diena bus paminėta ir Jelgavoje
  11. Baltų vienybės diena buvo švenčiama ir Naisiuose (nuotraukos)
  12. Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai Biržuose kartu paminėjo Baltų vienybės dieną
  13. Minint Baltų vienybės dieną ant Gedimino kapo kalno užkūrė baltus vienijančią ugnį (video, nuotraukos)
  14. Baltų vienybės dienos renginiai pristatyti Rygoje
  15. Šiandien vyks baltų vienybės ugnies sąšauka

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Krive Kirvaitis saukia is dausu says:
    2 metai ago

    Originale sventiko vardas parasytas :
    Krive Kirvaitis ( kirvaitos)…
    Brutenija /Prutenija/Prutenorum…
    o ne Prusija (rusija)…..
    Kada pagaliau istorikai ir romuvieciai
    lietuviu kalbos “gerbejai” prades vartoti tikrus vardus …???

    Atsakyti
    • Global-Kapitalistas says:
      2 metai ago

      Niekada. Vardų, sąvokų, žodžių reikšmės klastojimas yra esminis ginklas.

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Įdomu, ar etniniai prūsai, gyvenantys Lenkijoje, irgi žada prisidėti, ar ne? Ar žino jie tą vietą Nadruvoje, ar ne?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

2023 03 22
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

2023 03 12
Vilniaus televizijos bokštas | sumin.lt nuotr.

TV sveikina Lietuvą su kovo kovo 11-aja

2023 03 10
Skuodas | Skuodo rajono savivaldybės nuotr.

2023 metai – Kuršių metai Skuodo rajone

2023 03 01
Joną Vaiškūną sveikina Švenčionių meras Rimantas Klipčius | A.Jakšto nuotr.

D. Červokienė. Aukštaitijos metų atidaryme – apie savasties ženklus, kalbą ir žemės šventumą

2023 02 28
Savaitgalį Palūšėje vyko „Trauk stintelę” šventė | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Savaitgalį Palūšėje vyko „Trauk stintelę” šventė

2023 02 28
„Stintapūkio“ šventėje Neringoje | neringa.lt nuotr.

Po dvejų metų į Neringą sugrįžta „Stintapūkis“

2023 02 16
Vilnius švenčia Vasario 16-ąją | S. Žiūros nuotr.

Vilnius kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 15
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.
Architektūra

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • palikite apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Žemyna apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • A niaa? apie Pristatyti svarbiausi Seimo sesijos darbai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją
  • Migrena ar paprasčiausias galvos skausmas?
  • Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Keičiantis metams, keičiasi ir baldų mados
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
0
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kovo 18-19 d. Kernavės Balto kalno miške buvo atšvęsta gamtos ir viso kas gyva atbudimo virsmo šventė - pavasario lygiadienis....

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

by Ditė Česėkaitė
2023 03 12
40
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga – vienas iš seniausių Lietuvos miestų – šiais metais vietos gyventojus ir svečius džiugins ypatingais renginiais – miestas švenčia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • palikite apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Žemyna apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • A niaa? apie Pristatyti svarbiausi Seimo sesijos darbai
  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Policijos automobilis | policija.lt nuotr.

Kaip elgtis pamačius automobilį su švyturėliais?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai