Žymos archyvas: rezistencija

V. Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera (3)

Pasvalio krašto muziejuje saugomas istorinių įvykių dalyvio Jono Nistelio užsakymu plačiau nežinomo dailininko B. Kebliko nutapytas paveikslas 1919 m. sausio 1 d. įvykiams atminti (XX a. 3 dešimt.?).

Kas būtų taip išpopuliarinęs Kazį Škirpa ir Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, jeigu ne pasikėlsinimas į jų garbę ir atminimą? Net tie, kurie niekada šių vyrų biografijomis nesidomėjo ir vargu ar kada būtų susidomėję, apie juos nemaža sužinojo. Nekalbant jau apie tai, kad tie išpuoliai paskatino labiau pasigilinti į jų darbus ir palikimą ne vien oponetus, bet ir šalininkus.

Šįsyk noriu atkreipti dėmesį į labai įdomius rezistencijos istorijos tyrimus vykdančio

Skaityti toliau

K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems? (8)

Europa 1939-1945 m.

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, Skaityti toliau

Vyksta registracija į 23-ąjį mokinių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ (0)

Kpt. P. Babilo nuotr., kam.lt

Tęsiama registracija į 23-ąjį mokinių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“. Kviečiami 9-12 klasių mokytojai registruoti moksleivius, kurie domisi Lietuvos gynybos ir saugumo politika, Lietuvos kariuomene, jos istorija, svarbiausiais įvykiais, įtakingiausiomis asmenybėmis, į II-ąjį konkurso etapą, kuris vyks š.m. kovo 13-15 dienomis internetu. Geriausiai pasirodžiusieji pateks į konkurso finalinį etapą, kuris vyks balandžio 27 dieną Kaune, Juozo Vitkaus Inžinerijos batalione. Skaityti toliau

Gedulo ir vilties dieną Klaipėdoje duris atvers Rezistencijos ir tremties ekspozicija (0)

Rezistencijos ir tremties ekspozicija | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Birželio 14 d. Klaipėdoje – Gedulo ir vilties dieną – nuo 10 iki 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) Rezistencijos ir tremties ekspozicijoje (S. Nėries g. 4) vyks atvirų durų diena. Apsilankiusieji galės susipažinti su tremties bei partizaninio judėjimo istorija, skaičiais ir faktais. Atėjusiuosius pasitiks ir su jais bendraus muziejaus darbuotojai. Lankymasis nemokamas.

MLIM Rezistencijos ir tremties ekspozicijo įrengta buvusio Valstybės saugumo komiteto (KGB) būstinės rūsyje. Dabar čia įsikūrusi Klaipėdos teritorinė muitinė. Skaityti toliau

Genocido aukų muziejuje pristatoma nauja A. Terlecko knyga (1)

PlakatasŠiandien, vasario 3 dieną, 17.30 val., Genocido aukų muziejuje bus pristatyta nauja antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės premijos laureato Antano Terlecko knyga „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“.

Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Joje pateikiamos ištraukos iš Antano Terlecko 1987 m. ir 1988 m. pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą. Skaityti toliau

Svarbiausias tikslas – neišnykti (10)

zurnalasmiskai.lt nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA ir ČIA.

Kartą jau bandžiusiam su šeima atsitraukti nuo visuomeninių įvykių sūkurio ir pabėgti į Kuršių neriją Daliui Stancikui dar nelemta eiti atgal – jis grįžo į sostinę, grįžo į žurnalistiką, grįžo svarstyti esminių tautos skaudulių. Čia pateikiama paskutinė pokalbio apie Lietuvą su svetainės Bernardinai.lt apžvalgininku dalis.

Iš Sąjūdžio į pasienį Skaityti toliau

Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“ (2)

lkrm.lt nuotr.

Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 11 val. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje (O. Milašiaus g. 21, Vilnius) atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“.

1943 m. lapkričio 25 d. politinių partijų ir rezistencijos organizacijų atstovų susirinkime sudaryta Lietuvos antinacinio (vėliau antisovietinio) pasipriešinimo organizacija – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau – VLIK’as) šiais metais švenčia 70 metų jubiliejų.

Įkurtas Lietuvoje, vėliau veikęs Vokietijoje ir JAV, VLIK’as buvo viena svarbiausių lietuvių organizacijų, kovojusių už Lietuvos laisvės siekio įgyvendinimą. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)

Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau

Prisimintas ir pagerbtas rezistencijos judėjimo vadas Sergijus Staniškis (15)

Sergijus Staniškis-Litas, Pietų Lietuvos srities vadas, (1949-1953) | partizanai.org nuotr.

Vasario 4 dieną 1953 metais, lygiai prieš 60 metų, Sergijus Staniškis, pasipriešinimo judėjime žinomas ir Lito, Antanaičio, Vilties slapyvardžiais, žuvo Prienų šile.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius padėkos laišku kreipėsi į žuvusio Pietų Lietuvos srities partizanų vado Sergijaus Staniškio dukras Danutę Sabaitienę ir Jūratę Gelžinienę.

Karininko dukroms adresuotame premjero laiške rašoma, jog Sergijus Staniškis buvo vienas paskutiniųjų pasipriešinimo judėjimo vadų, kovojęs, kai pergalei jau nebuvo vilčių, tačiau savo auka išlaikęs tautoje valstybingumo dvasią. Vyriausybės vadovo teigimu, šiandieninėje Lietuvoje S. Staniškis lieka mums meilės Tėvynei pavyzdžiu. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys (3)

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

1953-ieji. Vyresnieji juos prisimena įvairiai. Kovo 5-ąją mirė Josifas Stalinas. Amnestavo daug kalinių. Po trijų metų iš Kozelsko lagerio grįžo amnestuotas tėvas, nuteistas 8 metams už dalyvavimą kaimo vestuvėse surengtame stribo linčo teisme. Jis manęs nebuvo matęs, o aš, trimetis, barzdoto dėdės baisiai išsigandau…

Sako, dėl „tautų tėvo“ mirties daug kas raudojo. Bet kartu daugelis tikėjosi, kad dabar švystels šviesa tunelio gale. Kitiems nusviro rankos: sulig tais metais, kaip teigia istorikai, Lietuvoje baigėsi partizaninis pasipriešinimas okupantams. Ilgai Lietuvą „vadavusi“ Amerika nuvylė, o sovietinis represinis aparatas įsisiautėjo. Skaityti toliau

E.Merkytė. Partizanų motina (6)

Ona Lukšienė | Partizanai.org nuotr.

1947 m. savo dienoraštyje Lietuvos partizanų Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Lelešius-Grafas rašė: „Šiandien mes pajėgūs išmatuoti aukščiausius kalnus, giliausias jūras, tolimas planetas, bet kas išmatuos, kas pajėgs suprasti tą beribį skausmą, kuris palietė motinų širdis, kuris atėmė jų senatvės paguodą, pravirkdė seneles tų sūnų, kurie krito didvyriškose kautynėse už Lietuvos laisvę ir laimingą ateitį?

Laikas užgydys žaizdas, bet ne motinų. Jos iki karsto lentos žiūrės į tą vingiuotą, baltą takelį, kuriuo jos sūnelis išėjo parnešti laisvės. Skaityti toliau

Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga (1)

Prof. Vytautas Landsbergis

Rugsėjo 11 dieną 18 valandą, Vilniuje, Signatarų namuose ( Pilies g.26)  vyks Europos Parlamento nario V.Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia. 1941- ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ pristatymas.

„Taip jau atsitiko, kad pagarbos ženklas seniai mirusiam rezistentui Juozui Ambrazevičiui – Brazaičiui sukėlė dalyje Lietuvos inteligentijos protestų ir prieštaravimų bangą. Susidarė įspūdis, kad apie 1941 m. Birželio sukilimą ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veiklą tiesiog per mažai žinoma, visa matoma tik vienu tuometinės Vokietijos genocidinės politikos kampu. Todėl  parengiau dokumentų rinkinį, pridėjęs ir savo požiūrius, ir taip atsirado per 100 puslapių  knyga,“ – teigia Vytautas Landsbergis. Skaityti toliau

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai (0)

Vertėjai M. Roduneris ir J. Ohmanas (kairėje)

Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur žuvo – vietinės reikšmės kultūros paminklu.

Šiandien apie partizanų majoro Juozo Lukšos-Kazimiero, Skirmanto gyvenimą ir veiklą byloja knygos, mokslo darbai, Skaityti toliau

Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai sugrįžo į Tėvynę (nuotraukos) (1)

Sekmadienį, gegužės 20 d., Kaune perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai.

Ketvirtadienį iš JAV parskraidinta urna su velionio palaikais buvo pervežta į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kur kauniečiai galėjo atiduoti pagarbą iškiliam Lietuvos valstybės veikėjui.

Perlaidojimo ceremonija prasidėjo arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus aukojamomis Šventomis Mišiomis. Skaityti toliau

V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus (61)

Vladas Terleckas | T.Lukšio nuotr.

Tokius žodžius ištarti verčia Mindaugo Pociaus knygos „Kita mėnulio pusė“ tekstai ir išvados. Ji parašyta disertacijos pagrindu, jai vadovavo antipartizaniškomis nuostatomis išgarsėjęs Liudas Truska. Pagal A. Anušauską, Truska buvo apsuptas ilgamečių „teisinių struktūrų darbuotojų“ (www.alfa.lt, 2011 12 01). Knygą išleido (2009 m.) Lietuvos istorijos institutas. Leidinio objektas (tema) – partizanų kova su kolaborantais 1944–1953 m., kuri autoriaus valia tampa pasakojimu apie neva purve ir kraujuje besimaudžiusių laisvės kovotojų „nusikaltimus“, vos ne jų kova su tauta. Knyga pelnytai sukėlė pasipiktinimo audrą, ją kvalifikuotai kritikavo istorikas Rimantas Jokimaitis, Ričardas Čekutis, Mingailė Jurkutė ir daugelis internautų. R. Čekutis savo komentarus pavadino taip: „Partizanų dergimas – eilinė „mitų griovėjų“ demagogija“. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (V) (video) (20)

Dzūkijos partiazanų atminimui | skyle.lt nuotr.

TIESA APIE DVASIŠKĄJĮ TĖVELĮ

Anądien man vėl pasirodė, kad visa tai kažkoks kliedesys, netiesa, nes niekaip nepritampa prie visų mūsų logiškos ir, sakyčiau, net naivios anų laikų sampratos. Tai tikrai per daug juoda, o mūsų žmonės juk tarsi vaikai, negalintys patikėti tokiu blogiu. Geriau, kad pasaulis būtų tik graži pasaka, kur blogis niekada nenugali.

Gal aš jau pasiklydau tose tamsybėse – juk  visą tiesą žino vien mirusieji, o mano kapstymasis – tik dar viena pasaulio klystkelių interpretacija. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (IV) (8)

Merkinėje įkurtas partizanų kalnelis. Čia įamžinti visi Dzūkijos partizanai | tautairtevyne.lt nuotr.

VIDAUS AGENTAS-SMOGIKAS  KUROK

Agentai, kurie veikė mūsų panemuniuose:

Nematantis, Peršas, Lapas, Mudryj, Žimas, Vanda, Fortūna, Gardinas, Vėtra, Vitkus, Upriamyj, Kurok, Chitryj, Vilno, Motas, Junoša, Smelyj, Chmuryj, Malka, Žena, Bijūnas, Žvirblis, Jonas, Liūtas, Gaidys, Grodno, Perletas, Janina, Lies, Cement, Paišelis, Brat, Gibas, Bedniak, Andrejev, Lipa, Budras, Liesnik, Beržas, Tikras, Laikrodis, Šepylo, Mikas, Arnoldas, Rozeta, Pistolet…. Iš viso – 46. Gal būta ir daugiau. Skaityti toliau

J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III) (5)

Partzanu vado Vitkaus-Kazimieraičio atminimui skirtas ženklas | R.Trimonienės nuotr.

KRAUPAUS SCENARIJAUS VEIKĖJAI

1946 m. sausio 28 d. LSSR NKVD komisaras gen. mjr. Juozas Bartašiūnas, NKGB vadovas gen. mjr. Dmitrijus Jefimovas ir SSRS NKGB įgaliotinis Lietuvai gen. ltn. Ivanas Tkačenka išleido direktyvą, kurioje pasiūlė NKGB miestų ir apskričių skyrių viršininkams kiekvienam veikiančiam partizanų būriui sudaryti NKGB darbuotojų grupę, kuri stengtųsi į būrį įvesti vidaus agentus iš veikusių ir legalizuotų buvusių partizanų, Lietuvos kariuomenės karininkų. O kuriami melagingi partizanų būriai turėjo taikyti operatyvines kombinacijas, t. y. provokacijas, klastą ir represijas (2). Skaityti toliau

A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Praradimai ir Laisvės, Tiesos pergalės (0)

A.Ramanauskaitė-Skokauskienė

Kiekvienos tautos istorijoje yra datų, kurios tampa ne tik laiką žyminčiais skaičiais kalendoriuje, bet ir ženklu įvykio, pakeitusio visą tolesnį tos tautos ir valstybės gyvenimą. Viena tokių datų mūsų istorijoje – 1991 m. Sausio 13-oji.

Praėjo dvidešimt vieneri metai – ta kruvinoji naktis yra dar visai arti mūsų, persmelkta skausmu dėl prarastų gyvybių, nužudytų, tankais sutraiškytų pirmųjų mūsų nepriklausomybės aukų. Dar labai ryškus, o tiems, kurie tiesiogiai ten buvome – niekada ir nenublanksiantis – laisvės artumo pajautimas, telkiantis vienybei, broliškumui, skatinantis nepaleisti laisvės paukštės ne tik iš savo širdžių, bet ir savo žemės, savo tėvynės. Tomis dienomis jautėmės nepajudinamai tvirti prieš tankus, automatus, tamsą, smurtą, šmeižtą ir melą. Tiesos pergalė buvo mūsų pusėje. Skaityti toliau