Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems?

Kęstutis Skrupskelis, www.alkas.lt
2019 07 24 13:45
8
Europa 1939-1945 m.

Europa 1939-1945 m.

Europa 1939-1945 m.
Europa 1939-1945 m.

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, kaip ir kitos tautinės mažumos, turi būti plačia autonomija besidžiaugiantys pilnateisiai Lietuvos piliečiai. Jis atmeta kai kurias kraštutinių socialistų siūlomas reformas, nes jos didintų prieš žydus nukreiptų pogromų pavojų. Plačiau tai aprašiau Kultūros baruose, 2018 metais, nr. 10, p. 81-82.

Vien už jo darbą tada Vilniuje, Škirpa vertas prisiminimo ir pagarbos. Juo labiau – Vilniuje.

Aišku, tai – jaunasis Škirpa. Dvidešimt metų nepriklausomos Lietuvos valstybės raidos ir metai sovietinio teroro jo galvosenoje galėjo palikti pėdsakų. Bet tai dar reikėtų įrodyti. Tačiau minėti Škirpos rašiniai yra pradžia, kurios bet koks sąžiningas jo kritikas ignoruoti negali. Norintys Škirpai primesti antisemitizmą privalo parodyti kodėl ir kada jis savo nusistatymą pakeitė. Vienas kitas nežinomos kilmės sakinys, randamas LAF’o tekstuose, daugiaprasmis, iš konteksto ištrauktas, to uždavinio neatlieka. Škirpos kritikai privalo atsiminti, kad civilizuotame pasaulyje, kaltė įrodoma ne dogmomis ar miglotomis bendrybėmis, bet patikrintais faktais.

Tuo metu Raila, bent jau LAF’o veiklos rėmuose, yra parengęs antisemitinių tekstų, nors ir čia kyla neaiškumų ir abejonių. Raila rašė daug, vartojo daug slapyvardžių. Kokios buvo jo pažiūros prieš karą, nustatyti sunku. Faktas, kad Vytautas Alantas, draugas, su kuriuo Raila traukėsi į Vokietiją, yra paskelbęs antisemitinių rašinių nepriklausomybės laikais. Tačiau, lieka galimybė, kad kai kuriuos tekstus jis rengė ir taikė vokiečiams, bandydamas LAF’o tikrųjų siekių neparodyti. Šiaip ar taip, jeigu būtų Railos vardu pavadintų gatvių, mokyklų, ar pastatytų jam paminklų, remčiau žygius tai pašalinti. Nebent kas iškeltų man nežinomų faktų.

Grįžtu prie pradžioje iškelto klausimo, kodėl puolamas Škirpa, ne Raila? Atsakymas tik vienas: Škirpa yra rezistencijos simbolis, o Raila nėra. Puolamas Škirpa ne todėl, kad įrodyta jo kaltė, bet todėl, kad jis pelningesnis taikinys.

Kodėl nepuolami Impulevičius, Čenkus, kurių kaltė neabejotina? Kodėl puolami rezistentai? Kodėl ir toliau puolamas Brazaitis, nepaisant to, kad Amerikos kongresas jį tyrė ir kaltės nerado? Iškyla kitas klausymas: kas buvo ir yra suinteresuotas diskredituoti mūsų rezistenciją?

Tarkim, kad keli dažnai cituojami tekstai iš tiesų atspindi LAF’o meto Škirpos galvoseną. Kas tada? Iškyla kriterijų klausimas: ar vien tik šventuosius leistina gerbti? Susiduriame su faktu, kad politikoje šventųjų nebūna. Lukiškių aikštės Leniną nugriauti reikėjo: tai komunistinio teroro ir okupacijos simbolis. Bet ar reikia nugriauti Cvirką? O jeigu Cvirką, kodėl tada palikti Žemaitę? Sovietų garbintą, pasakiusią daug piktų ir neteisingų dalykų apie kai kuriuos mūsų valstybės kūrėjus?

Šiuo metu Amerikoje paminklų klausimas kyla dažnai: vyksta pikti ginčai, svarstant kuriuos jų naikinti, kuriuos palikti. Yra ir trečia galimybė, būtent, gretimai pastatyti naujus. Pavyzdžiui, mieste, kuriame paskelbta civilinį karą įžiebusi konfederacija, pietiečių kareiviui pagerbti paminklas išliko, bet netoli pastatyta juodaodžių vergiją, segregaciją, diskriminaciją primenanti panorama.

Amerikoje gerbiamas prezidentas Franklinas D. Ruzveltas. Jo nuopelnai dideli. Jo socialinė programa išgelbėjo kapitalizmą. Jis vienas iš Vokietijos nugalėtojų. Bet yra ir tamsioji pusė, visų pirma – Vokietijos miestų bombardavimas. Nužudyta, pažeidžiant visuotinai pripažintas karo normas, keli šimtai tūkstančių nekaltų žmonių. Ne viena Amerika ir ne jis vienas atsakingas. Bet kaip vyriausiasis kariuomenės vadas jis galėjo terorą bent pristabdyti ir to nepadarė. Šiuo metu aktualu, kad tarp motyvų buvo ir rasinis. Jis buvo linkęs galvoti, kad pasaulyje nebus taikos, jeigu vokiečiai išliks gausi, galinga tauta. Bombarduota su tikslu išnaikinti kuo daugiau vokiečių, savotiškas galutinis vokiečių klausimo sprendimas. Ar Vokietija iš Amerikos turėtų reikalauti to, ko reikalaujama iš mūsų?

Nuo pat savo administracijos pradžios Ruzveltas stengėsi nuslėpti Stalino nusikaltimus. Motyvai politiniai: jis norėjo gerų santykiu, nenorėjo, kad visuomenėje kiltų pasipiktinimas. Smulkus lietuvius liečiantis epizodas. 1942 metais būrelis Amerikoje gyvenančių lietuvių prašė Ameriką imtis iniciatyvos, kad sovietai leistų tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovams patikrinti lietuvių kalinių bei tremtinių būklę. Nieko iš to neišėjo: beveik tikra, kad Amerika nežengė nei žingsnio. O būtų buvę išgelbėta tūkstančiai badu mirštančių lietuvių. 1943 metais būtų buvę per vėlu, bet 1942-siais, reikalas buvo aktualus, nes ant pralaimėjimo ribos stovintiems Sovietams Amerikos parama buvo gyvybiškai svarbi.

Ar amerikiečiai turėtų Ruzveltą gerbti? Jis pasiekė kur kas daugiau negu Škirpa, bet jo nusikaltimai nepalyginamai sunkesni. Jam pakako svertų išgelbėti tūkstančius nekaltų žmonių. Tuo metu Škirpa, – jeigu iš viso jis kaltas, – nusikalto nebent tuo, kad per mažai kreipė dėmesio ir tokių kaip Raila ar voldemarininkai nedrausmino.

Kitas klausimas – tebėra neaišku ar tie keli LAF’o prieš žydus nukreipti lapeliai buvo viešai išplatinti? Net jeigu ir taip, tai niekas ligi šiol nėra akademiškai rimtai ištyręs kada tai įvyko, kokiu mastu tai buvo išplatinta, kokio poveikio tai turėjo? Spėlionės, kad tai GALĖJO paskatinti žydų persekiojimą ir lieka spėlionėmis, prielaidomis, interpretacijomis. Tokiu pagrindu jokie sprendimai nepriiminėjami.

Kiekvienu atveju didžioji atsakomybė tenka vokiečių politikai. Jeigu ne okupacinė politika, nekaltų žmonių karo metu būtų žuvę, tarp jų ir žydų, bet holokaustas Lietuvoje nebūtų įvykęs. Ką lietuviai darė ar nedarė – reikšmės karo įvykių eigai tai neturėjo.

Škirpa svajojo, kad po karo įvyks LAF’o kongresas, kuris nustatys pagrindines LAF’o pozicijas. Tikimybė, kad mažumų, tarp jų ir žydų, klausimas būtų iškilęs. Prieš karą dažnai girdėjosi nusiskundimų, kad žydai per mažai stengiasi Lietuvos gyvenime dalyvauti. Po karo nuotaikos galėjo būti kitokios. Gal būtų įsigalėjus galvosena, kad kuo žydų mažiau, tuo geriau. Tačiau verta atsiminti, kad daug Lietuvos žydų buvo sionistai, būtent skelbiantys, kad žydai privalo grįžti į savo tėvynę. Lietuvoje, pavyzdžiui, buvo žydų jaunuolių, dirbusių ūkiuose, kad persikėlę į Palestiną jie mokėtų ūkininkauti. Žydų mokyklos rengė jaunimą gyventi ne Lietuvoje, bet Palestinoje. Hebrajų kalba jose vyravo. Lietuvių buvo tik sustiprinta užsienio kalba. Dažnai minimas LAF’o atsišaukimas apie visų žydų išvarymą derinasi su žydų sionistų siekiais. Po karo žydų atsikratyti norėję LAF’ininkai su sionistais lengvai būtų radę bendrą kalbą.

Iškyla dar kitas momentas. Žiūrint į visus LAF’o dokumentus aišku, kad žydų padėtis Lietuvoje jiems nebuvo tarp svarbiųjų klausimų. Manau, kad jie žymiai per daug dėmesio skyrė būsimojo LAF’o sąjūdžio ideologijai. Nerealiai svajojo, kad iš LAF’o išsivystys visokių pakraipų lietuvius vienijantis sąjūdis. Berlyne buvo lietuvių antisemitų, tarp jų tikriausiai Raila, voldemarininkai. Apie pokario tautą svajojantis Škirpa, vienybės vardan, galėjo kai ką toleruoti, pats tam nepritardamas, bet suprantamas, kokia yra vokiečių politika. Jis gerai suprato, kad ne lietuviai padėtį valdo, kad lietuviams tenka tik laukti ir išnaudoti pasitaikiusias progas, neapsunkinant darbo mažai reikšmingais ginčais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui
  2. Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“
  3. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  4. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  5. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  6. M. Jučas. Gedimino laiškai
  7. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  8. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  9. A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
  10. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  11. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  12. A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją?
  13. B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę
  14. A. Verkelis. Svetimi didvyriai (III)
  15. A. Verkelis. Svetimi didvyriai (IV)
  16. A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso
  17. E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame
  18. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  19. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  20. V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Gedvydas says:
    4 metai ago

    Kaip gražu, kad kolaboranto Škirpos gatvės neliks, o su niekuo ne kolaboravusio Cvirkos paminklas stovės

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      Gerbiamasis, anuomet (išskyrus Lietuvos partizanus ir tremtinius) visi mes buvome KOLABORANTAI!!!!! ?

      Atsakyti
      • Diedas says:
        4 metai ago

        Unte, netrauk visų ant vieno kurpalio.
        Jūs, kiaulės komunistai, buvot koloborantai, mes, dori lietuviai – ne.

        Atsakyti
  2. Žemyna says:
    4 metai ago

    Gal žinote, kuo baigėsi šiandien teismo posėdis dėl Lukiškių a.?

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    4 metai ago

    Šiandien ŽR „Dienos temoje”
    – ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ka-rodo-aistros-del-k-skirpos?video=1
    (Laidos dalyviai – Vilniaus miesto tarybos narys Renaldas Vaisbrodas, žurnalistas ir istorikas Vidmantas Valiušaitis, XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, istorikas, VU dėstytojas Norbertas Černiauskas ir Seimo narys Paulius Saudargas.)
    Net nežinau, nėra žodžių įvertinti tuos, kas tikro pavojaus nė iš tolo neuostęs, apskritai DRĮSTA vertinti tuos, kas buvo į kampą įvaryti, kas šitiek metų dieną ir naktį jautė kone į pakaušį įremtą ginklą! Kas UŽPUOLIKŲ buvo PRIVERSTAS gintis pats ir Tėvynę ginti. Jiems, matai, MŪSŲ Laisvės kariai nepakankamai galantiški buvo! Ne tas frazes tardavo. Norėčiau tuos nebrendylas (kad ir kokio amžiaus jie būtų) pamatyti, kas su jais atsitiktų, jei bent akimirkai Mirtis į juos taikytųsi! Prie kavos puodelio postringaujant, situacija visai kita, nei į karo ir pokario verpetus patekus!
    Ar nė sykio nesusimąstė, jog, jei jau žmonės paima šautuvą į rankas, jiems TEKS žudyti! Ar apskritai įmanoma likti šventuoju, jei šaudai? Pagal Dekalogą – ne! Tai tavo manymu, tavo seneliai, tėvai, turėjo nemurmėdami leistis patys nužudomi ir vaikus nužudyti leisti? Ar visgi tam, kas gynė ir gynėsi, ne tie patys įstatymai taikomi, katrie žudikams skirti???

    Atsakyti
    • Diedas says:
      4 metai ago

      Piktai čia parašei, Žemyna.
      Bet labai teisingai.

      Atsakyti
  4. Ismintis says:
    4 metai ago

    Sako: neteik, idan pats nebutum teisemas.

    Atsakyti
  5. Juozas says:
    4 metai ago

    ačiū už vertingą straipsnį. Tik vargu, ar nebrendyla Šimašius skaito rimtus straipsnius, o reikėtų. Jis nė savo tiesioginio darbo nesugeba dorai atlikti. Kauniečiai jau uokiasi iš Vilniaus. Meras per klaidą visiškai nesuvokia, kas yra specialistas, kas yra informacija, o kas tik dūmų uždanga

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

2023 01 13
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
Simona Skaisgirėę | L. Valatkienės nuotr.

Meno istorijos mokykla kviečia į paskaitas apie meno nusikaltėlius

2023 01 03
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
LIetuvos kariuomenės žurnalas su S. Bandera ant viršelio | Rengėjų nuotr.

Išskirtinės parodos atidarymo svečių nuomonė: Mes turime būti kartu

2022 12 22
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

2022 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..
Lietuvoje

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023 02 01
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

2023 02 01
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama
Gamta ir ekologija

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Istorija

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.
Kultūra

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka
  • Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama
  • Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
1
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) 1863 m. sukilime dalyvavo Punsko ir Seinų krašto visuomenė. Maždaug 5 km nuo Punsko yra Kartuvių kalnas, ant kurio,...

Skaityti toliau

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

by daiva
2023 01 13
0
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

Sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikė Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtą 2022 m....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Vilniaus savivaldybė apsisprendė – K. Škirpos alėja bus pervadinta į Trispalvės alėją (video)

Vilniaus savivaldybė apsisprendė – K. Škirpos alėja bus pervadinta į Trispalvės alėją (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai