Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis prasideda:
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Demokratijoje iškyla iššūkis gerbti kitaip tikinčius arba visai nieko netikinčius. Skaityti toliau
Humanitarinių mokslų daktaras, mitologijos tyrinėtojas Dainius Razauskas sako, jog senojo tikėjimo tradicija ,,Romuvos“ bendruomenėje Lietuvoje nėra „rekonstruojama“ ar „mėgdžiojama“ – tai natūrali mūsų protevių religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje. „Kas imasi ne paviršutiniškai mėgdžioti, o pažinti, tas savaime ją (tradiciją – aut. past.) tęsia. Seno ąžuolo nereikia drožti – jis pats sudygsta iš žemėn kritusios ir pavasario sulaukusios gilės. O ta gilė – tai gyvas sąmoningumas, nubudusi gyva Skaityti toliau
Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. LTSR konstitucijos 50 straipsnio pakeitimu, kartu pripažįstant religines bendruomenes kaip kolektyvinius subjektus (juridinius asmenis). Religijos laisvė ir visų Skaityti toliau
Gruodžio 10 d. Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko pokalbis apie religijos laisvę ir religijų lygybę Lietuvoje ir už jos ribų. Pokalbio dalyvius: Donatą Glodenį (Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą), Masimo Introvinjo (Massimo Introvigne) (italų filosofą, religijos sociologą), Miglę Valaitienę (Romuvos vaidilę), Mildą Ališauskienę (VDU PMDF Politologijos katedros profesorę ir VDU SMF Sociologijos katedros vedėją) kalbino žurnalistė Rasa Tapinienė.
Lietuvos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina kiekvieno asmens individualią bei kolektyvinę teisę į religijos ir tikėjimo laisvę, užtikrina asmenų lygybę nepaisant religijos, Skaityti toliau
Gruodžio 12 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė priimti Seimo narių grupės prašymą ištirti ar Religinių bendruomenių ir bendrijų (RBB) įstatymo nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijos nuostatai „Valstybė pripažįsta <…> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje“ (KT 43 str. 1 dal.)
Pareiškėjai teigia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, be kita ko, jos 43 Skaityti toliau
Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?
Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau
Nacionalinė Islandijos bažnyčia ir toliau netenka savo tikinčiųjų. Paskutiniai Islandijos registro religinio surašymo duomenys rodo, kad bažnyčia neteko 2029 savo narių per pirmuosius 2018 metų mėnesius. Valstybinė bažnyčia yra viena iš penkių didžiausių religinių bendruomenių, daugiausia netekusi savo narių šiais metais.
Keturios krikščioniškos, viena pagoniška kongregacija Skaityti toliau
Vasaros pradžioje, baigiantis Seimo pavasario sesijai, įsiplieskė diskusija dėl Seime svarstomo Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybinio pripažinimo. Labiausiai prieš jų pripažinimą viešumoje stojo ketinęs dalyvauti prezidento rinkimuose Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Buvęs diplomatas Ž. Pavilionis bandė įskelti priešpriešą, kaip gali būti, kad į Lietuvą atvykstant popiežiui, labai negražu, net siaubinga pripažinti „pagonių“ egzistavimą. Pralošęs rinkimus į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkus, kuri su Skaityti toliau
Yra žmonių, kurių akys, vos išgirdus ar perskaičius vieną kodinį žodį, pabąla. Tokie žmonės nuteikia laikytis nuo jų atokiau. Užkabinus juos kodiniu žodžiu mąstymas išsijungia. Įsijungia vaizduotė ir jausmai, pereinantys tai į egzaltaciją, tai į isteriją. Šie žmonės puikiai mato priešingos pusės trūkumus, o dažnai juos ir sutirština, bet jiems sunku išvysti savo panašumą į kraštutinius priešingos pusės atstovus. Dar sunkiau suprasti aukso vidurį, pusiausvyrą ir net pačią jų galimybę. Jie – daltonikai. Jie – fanatikai. Skaityti toliau
Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta. Skaityti toliau
Šiandien, birželio 27 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstys, ar suteikti valstybės pripažinimo statusą Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“, o tiksliau tai ar nėra ši bendruomenė Rusijos projektas, kas greičiausiai (čia jau spekuliuoju 
🙂 ) neleistų jai suteikti valstybės pripažinimo.
Mano turimomis žiniomis (jei klystu prašau pataisyti), tai beprecedentinis įvykis Lietuvos religijos politikos padangėje, kad minėtasis komitetas svarstytų religinės bendruomenės tinkamumą gauti valstybės pripažinimo (ne tradicinės bendruomenės (sic!) statusą. Skaityti toliau
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už nutarimo projektą gegužės 24 d. balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19. Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Galiausiai išvadą pateiks Vyriausybė. Prie šio klausimo Seimas ketina grįžti birželio 21 d.
Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Skaityti toliau
Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98).
Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“. Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsispirs V. Šapoka. O, kad šie siekiai Skaityti toliau
Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.
Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas – vienas seniausių ir vertingiausių Lietuvos kultūros, istorijos ir architektūros paminklų. Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimau stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Skaityti toliau
Seimo Kaimo reikalų komitetas, svarstydamas Finansų ministerijos parengtą Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3696, pasiūlė pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė.
Šiuo metu religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai už jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus privalo mokėti žemės mokestį, išskyrus katalikiškas bendruomenes ir atvejus, kai savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita kitas religines bendruomenes, bendrijas ir centrus nuo šio mokesčio atleidžia. Skaityti toliau
Knygynų lentynose šiemet pasirodė ilgai laukta naujiena – pirmą kartą lietuviu kalba išleista Juzefo Ignaco Kraševskio knyga „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. I tomas“.
Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau žinomas gal tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, specialistams. Istorinę monografiją „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ J. I. Kraševskis rašė apie 10 metų. Skaityti toliau
Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?
Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).
Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.
„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: Skaityti toliau
www.alkas.lt
Seimas, pripažindamas didelį Lietuvos žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenės pažangą iki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos ir holokausto kaip visokeriopo žydų egzistencijos naikinimo pradžios ir siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nusprendė priimti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą (projektas Nr. XIP-968(4)). Už jį balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 16. Skaityti toliau
