Šių metų vasario-kovo sandūroje pasirodė kolegos Aurimo Radkevičiaus interviu su kitu ilgamečiu kolega Vytautu Sinica. Šio jaunuolio kelią teko stebėti nuo pat pirmųjų straipsnių, o po to susipažinome ir asmeniškai. Visad žavėjausi jo intelektu, inteligencija ir idėjine tvirtybe. Vis dėlto kartais nutinka taip, kad ir kolegų nuomonės išsiskiria ir tai verta aptarti.
Vytautas, kalbėdamas apie savo vadovaujamą tautinį-katalikišką jaunimo Skaityti toliau
„Vakaro žinios“ neseniai rašė apie tai, kaip 200 studentų kreipėsi į Vilniaus universiteto vadovybę, prašydami išlaikyti universitete profesorių Vytautą Radžvilą. Pasirodo, profesoriaus atvejis ne vienintelis, kai iš universiteto išprašomi ilgus metus čia dirbę, tačiau nepatogūs akademikai.
Prieš metus panašioje situacijoje atsidūrė ir tuometinė profesorė Rasa Čepatienė, kai po beveik 20 metų darbo VU Istorijos fakultete galiausiai teko palikti einamas pareigas. Ji neslepia, tokį apsisprendimą nulėmė universitete susikūrusi nemaloni atmosfera, kai arba turi būti „savas“, arba tupėti „žemiau žolės“, Skaityti toliau
Radikalumo ir nuosaikumo sąvokos – viena dažniausiai politikoje, etikoje ir net religijoje vartojamų diadų. Šiais laikais radikalumas dažnai siejamas su blogiu, nuosaikumas – su gėriu. Nuosaikumo bei radikalumo skirtis suskaldė ne vieną judėjimą. Peržvelkime šiuos du principus jų esmės, sampratų, tikslingumo, atskaitos ir įkvėpimo atžvilgiais.
1. Radikalumo sąvoka yra kilusi iš lotyniškos sąvokos radix, reiškiančios šaknį. Priešingai, nei galėtų atrodyti, radikalai dažniausiai nėra tie, kurie laikosi šaknų – Skaityti toliau
Praėjusių rinkimų į Vokietijos parlamentą rezultatai daugelį nustebino – nauja, tik 2013 metais įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo daug balsų ir, iškovojusi 93 vietas, tapo trečiąja parlamentine partija. Jos rinkėjai ir rėmėjai – didelė dalis Angelos Merkel ir socialdemokratų vykdoma politika nepatenkintų vokiečių.
Vokietiją ima rimtai spausti bėdos, susijusios su nevaldomu imigracijos srautu, kurį skatina politinė „besąlygiško svetingumo“ atvykėliams nuostata, taip pat aršiai vykdoma ideologinė kova prieš įvairiausias „fobijomis“ įvardijamas žmonių Skaityti toliau
Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.
Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kreipdamasi į pasaulio lyderius pabrėžė, kad Jungtinės Tautos nebeatitinka laikmečio iššūkių, todėl joms būtina neatidėliotina reforma.
Pasak Prezidentės, šiandien pasaulis įžengė į naują erą, kurioje primityviausios ir brutaliausios egzekucijos gyvuoja visai šalia naujų terorizmo apraiškų, moderniausio informacinio, hibridinio ir kibernetinio karo. Todėl būtina rasti greitą ir efektyvų veikimo būdą ir prisidėti prie taikos visame pasaulyje. Skaityti toliau
Beskaitinėdamas lietuviškojo mokslo naujienas netikėtai aptikau įdomaus projekto „Mokslo pieva“ vieno iš 2014 m. tyrimų ataskaitą. Intriguojančiu pavadinimu:
„Radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklapių socialinis tinklas“
Kurį atliko UAB „Philip Morris Baltic“ remiami Baltijos pažangių technologijų instituto, Kauno technologijos universiteto, Socialinių inovacijų instituto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.
Komandos vadovė: Tomas Krilavičius [taip tekste. B.Z.] Skaityti toliau
Kartu su „Baltic Pride“ eitynių planais į Lietuvą sugrįžusios diskusijos homoseksualų teisių klausimais tėra dalis bendros tendencijos suvienodinti žmones išryškinant jų skirtumus ir paskelbiant tuos skirtumus teisiškai bereikšmiais. Gausūs svarstymai apie konkrečių teisių homoseksualams suteikimą paprastai vyksta šių teisių šalininkų siūlomų prielaidų apie homoseksualumo normalumą rėmuose.
Tačiau sutinkant, jog normalūs yra ne vien heteroseksualų santykiai, nėra ir jokio rimto, sekuliariąją visuomenės dalį įtikinančio pagrindo neigti teisę į santuoką ar partnerystę. Kaip ir daugeliu klausimų, priimant oponentų prielaidas tenka sutikti ir su jų išvadomis. Verčiau pažvelgti į seksualinių mažumų arba LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) emancipacijos praeitį ir ateitį – istoriją bei galutinę visuomenės viziją. Skaityti toliau
XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.).
Lietuvoje aktyvesnių diskusijų globalizmo, kosmopolitizmo ar multikultūriškumo temomis aiškiai nepakanka. O jeigu jos ir buvo, tai tik siauroms tikslinėms grupėms, o viešoje erdvėje – tyla. Ir tai mums, gyvenantiems tik šia diena ir dar užsikrėtusiems emigracijos virusu, nėra gerai.
Kosmopolitizmas – tai idėja, kad žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai, kad globalizuotas pasaulis yra toks, kuriame nėra „kitų“ – „svetimų“. Skaityti toliau
