Klimatas keičiasi ir tai veikia daugelį gyvenimo sričių. Kuo greičiau įsisavinsime faktą, kad dėl to dalis darbų ir net sektorių išnyks ar turės stipriai keistis, bei imsimės veiksmų, tuo lengviau pakelsime pasekmes. Tiesa, yra ir gerų žinių – nemažai sektorių plėtosis ir atsiras naujų.
Sunkiai prognozuojamas ir sparčiau besikeičiantis oras, vis nauji temperatūros rekordai, dažnėjančios sausros, besikeičiančios kritulių tendencijos, kylantis vandens lygis ir kiti gamtiniai Skaityti toliau
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo šių metų šalia 2 proc. pajamų mokesčio, skiriamo paramos gavėjams, ir 1 proc., skiriamo politinėms partijoms, gyventojai gali papildomai skirti 1 proc. pajamų mokesčio ir profesinėms sąjungoms ar profesinių sąjungų susivienijimams.
Gyventojai, norintys paremti pasirinktą paramos gavėją, politinę partiją, profesinę sąjungą arba jų susivienijimą turi užpildyti ir pateikti VMI prašymą – FR0512 formos 4 versiją. Šią prašymo formą reikia pateikti iki 2019 m. gegužės 2 d. Skaityti toliau
Gruodžio 14 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis dalyvavo Vyriausybės komisijos, skirtos ilgalaikiam ir tvariam viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimui užtikrinti iki 2025 m., posėdyje, kuris vyko Vyriausybės rūmuose. Posėdyje dalyvavo ministrai, viceministrai, įvairių Seimo frakcijų nariai, profesinių sąjungų, savivaldybių ir kitų organizacijų atstovai.
Vykstantis mokytojų streikas ir savaitgalį Skaityti toliau
Gruodžio 7 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) išplatino pareiškimą, kuriame skelbia, kad palaiko reikalavimus pagerinti mokytojų ir viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, kurios ilgai nebuvo gerinamos, todėl jungiasi prie gruodžio 9 d. protesto akcijos „Paskutinis skambutis“.
„Lietuva šiuo metu išgyvena gilią ne tik švietimo, viešojo sektoriaus bet ir demokratijos krizę. Valdžios atstovų elgesys protestuojančių mokytojų atžvilgiu aiškiai rodo, kad piliečiai politikams reikalingi tik prieš rinkimus. Bandymai manipuliuoti visuomenės nuomone gilinant takoskyrą tarp streikuojančių ir Skaityti toliau
Lapkričio 30 d. vakarą Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose (ŠMM) budintys streikuojantys mokytojai buvo užrakinti. Iš mitingo nuo Seimo rūmų grįžę kiti mokytojai į ŠMM patalpas pro užrakintas duris patekti negalėjo. Dalis mokytojų į vidų įlipo pro pravirą ministerijos langą. Tarp jų buvo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Tuo metu ministerijos viduje buvo apie 20 švietimo darbuotojų.
Apie 18.30 val. į ŠMM buvo įleista dar apie 30 žmonių, kurie ketina ministerijoje nakvoti. Skaityti toliau
Mokytojų streikas, kuris trunka jau trečią savaitę, persikėlė į Švietimo ir mokslo ministeriją. Neradę bendros kalbos su valdžia, kelios dešimtys mokytojų iš visos Lietuvos ketina naktį praleisti ministerijoje.
Susirinkę Kolegijų salėje mokytojai ketina laukti, kol ministrė sugrįš kalbėtis.
Streiką Lietuvos ugdymo įstaigose koordinuojančios profsąjungos vadovas Andrius Navickas kaltina ministeriją neatsižvelgiant į jų reikalavimus ir sąmoningai vilkinant derybas. Skaityti toliau
Trečia streiko savaitė, antradienis. Mitingas penktadienį Vilniuje. Tada vėl streikai – kol bus pasirašyta sutartis. Kiek dar „nuostabių“ interviu, pranešimų spaudai, žinių išgirsime, sunku numatyti. Bet galima garantuoti – po vieną didesnį pliūpsnį kiekvieną dieną tiktai bus. O kartais ir daugiau.
Vakar išvykdama iš šalies visus nustebino ministrė, šiandien ji dar dalyvauja renginiuose Briuselyje (priminsiu: 9.40 val. – mokslo parodos „Neregėta Lietuva“ atidarymas, taip pat po atidarymo vyksiančioje mokslininkų diskusijoje. 15 val. – Europos Sąjungos Tarybos (Sporto dalis) posėdyje. 18.30 val. – Europos Komisijos Skaityti toliau
Lapkričio 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir visoms profesinėms sąjungoms penktadienį išsiuntė susitarimų protokolą, parengtą po lapkričio 21 d. ministerijoje įvykusio susitikimo. Kitas susitikimas su profsąjungomis planuojamas ketvirtadienį, lapkričio 29 dieną.
Praėjusią savaitę įvykusiame švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir visų mokytojų profesinių sąjungų vadovų susitikime buvo aptarti pagrindiniai mokytojų siūlymai, kaip tobulinti etatinio modelio įgyvendinimą. Skaityti toliau
Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje paskelbti pranešimai apie Vaikų teisių tarnybos veiklą sukėlė didelį nerimą profesinių sąjungų nariams, auginantiems vaikus. Su visuomene neaptartas Vaiko grėsmių aprašas, kurį parengė Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dabar žiniaskaidos dėka tapo staigmena daugeliui tėvų, nors valdžios įstaigos vos jį priėmus turėjo tučtuojau ir kuo plačiau apie jį pranešti tėvams, auginantiems vaikus.
Štai kokie teiginiai pateikiami šiame Grėsmių vaikui apraše: Skaityti toliau
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba 2018 m. spalio 20 d. nubalsavo nepasirašyti Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio.
Nors trys paskutinės Lietuvos Vyriausybės skelbia, kad krizė Lietuvoje jau seniai pasibaigė, o Lietuvos ūkis toliau sėkmingai vystysis, apie 300 000 viešąsias paslaugas teikiančių Lietuvos darbuotojų to nejaučia.
2008 m. Lietuvoje dėl krizės pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojami Skaityti toliau
Spalio 26 d. Teismo medicinos darbuotojų profesinė surengė piketą prie Sveikatos apsaugos ministerijos „Teismo medikas – irgi medikas“. Reikalauta didinti teismo medicinos darbuotojų darbo užmokestį.
„Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) gydytojų, ekspertų vidutinis darbo užmokestis – 1154 EUR (neatskaičius mokesčių), tai yra 30% mažiau už oficialiai skelbiamą šalies gydytojų darbo užmokesčio vidurkį (1664 EUR etatui, 2018 m. I pusmečio duomenimis). Žinant, kad antrąjį šių metų pusmetį yra skirta papildomai lėšų iš PSDF Skaityti toliau
Spalio 7 d., minėdamos oraus darbo dieną profesinės sąjungos atkreipė vyriausybių dėmesį, kad orus darbas daugeliui darbuotojų dar yra nepasiekiamas.
Ypač bloga padėtis pasak profsąjungų atstovų yra Lietuvoje. Lietuvos darbuotojai sukuria bendro vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, bet Lietuvos darbuotojų atlyginimas yra mažesnis nei šiose šalyse.
Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) teigia, Skaityti toliau
Sausio 1 d., Lietuvos Vyriausybė palengvino darbuotojų iš taip vadinamų trečiųjų šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai (ES), įdarbinimo tvarką Lietuvoje. Vyriausybė tai padarė ne tik nederinusi su profesinėmis sąjungomis, bet net joms apie nepranešusi, nors tai prieštarauja europinio socialinio dialogo principui, kad tokie sprendimai turi būti derinami su visais socialiniais partneriais, o ne vien tik su darbdavių organizacijomis!
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ iš karto pasikvietė pasiaiškinti šio liberalizavimo autorių Lietuvos vidaus reikalų viceministrą Giedrių Surplį, kuris paaiškino, Skaityti toliau
Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vykstantis šokis aplink minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymą kitiems metams reikalauja atskiro komentaro. Vyriausybės siūlomas 20 eurų MMA pakėlimas netenkina profesinių sąjungų, kurios siekia, kad ji kiltų 50 – iki 450 eurų. Nors dauguma piliečių mano, jog ir 50 eurų yra gerokai per mažai.
Pernai, kai darbdavių, profesinių sąjungų ir vyriausybės atstovai nusprendė MMA kelti pagal tam tikrą formulę, esą taip išvengiant politikavimo, buvo lengvai atsikvėpta. Deja, pabandžius tą formulę pritaikyti praktiškai, paaiškėjo, kad be politikavimo – niekur. Skaičiais taip pat įmanoma manipuliuoti, ir formulėje kintamuosius galima „įdarbinti“ taip, kad rezultatas būtų toks, Skaityti toliau
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, išreikšdama poziciją dėl Vyriausybės siūlomų mokesčių ir pensijų reformų įstatymų projektų. Profesinių sąjungų vertinimu, pertvarka kreipiama abejotina linkme ir bus naudinga tik dideles pajamas gaunantiems šalies gyventojams.
„Manome, kad dėl kai kurių siūlomų klaidingų sprendimų, reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei Lietuvoje nesumažins pajamų nelygybės bei socialinės atskirties“, – pažymi LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. Skaityti toliau
Gegužės 11 d., penktadienį, 10 val., prasidės VI-asis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) suvažiavimas. Tai – kas ketverius metus vykstantis svarbiausias LPSK renginys, kurio metu paskelbiamos organizacijos veiklos gairės kitiems ketveriems metams, keičiami įstatai ir renkami LPSK vadovai.
VI-asis LPSK Suvažiavimas rengiamas viešbutyje „Best Western Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14, Vilnius). Skaityti toliau
Pastarosiomis savaitėmis stebime svarbų reiškinį Lietuvoje – pavargę laukti valdžios pažadų išpildymo, į sąjūdį susibūrę medikai pareikalavo padidinti atlyginimus. 2016 m. vasarą taip pat matėme spontaniškai gimusį pasipriešinimą valdžios sprendimams – prie Vyriausybės palapinių miestelį įkūrė Darbo kodeksu nepatenkintas jaunimas. Panašios iniciatyvos matyti ir sąjūdyje „Už Lietuvos miškus“.
Natūralu, kad žmonės, pamatę tokius sąjūdžius, užduoda klausimą – ką veikia profsąjungos? Kodėl jos taip nekovoja, kaip tai daro medikai? Skaityti toliau
Šie, 2017-ieji yra ypatingi metai visoms Lietuvos profesinėms sąjungoms, nes pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje buvo nubausta įmonė, kuri diskriminavo savo darbuotoją dėl jo veiklos profesinės sąjungoje. Iki šiol Lietuvoje Aukščiausiasis teismas yra nubaudęs vieną įmonę tik dėl moters diskriminavimo.
2017 m. kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjęs Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“
Kritikuoti profesines sąjungas, atrodo, tapo gero tono ženklu. Net, kai nauji tyrimai pabrėžia daug stiprybių (išvystyta struktūra, sparti veikla poliniame lauke, žmogiškasis kapitalas ir kt.), jos vis vien nurašomos kaip „bejėgiškos“.
Neva, profesinės sąjungos reprezentuoja per mažai darbuotojų, mūsų įtaka per menka ar kažko tiesiog nepadarome. Komiška: VIEN Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) su savo 50 tūkst. narių yra skaitlingesnė nei kelios didžiosios partijos kartu sudėjus. Beje, į LPSK statistiką patenka tik tvarkingai Skaityti toliau
Vyriausybė įgaliojo švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę pasirašyti kolektyvinę sutartį su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais. Numatoma, kad ši istorinė Švietimo ir mokslo ministerijos ir profesinių sąjungų kartu parengta kolektyvinė sutartis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis.
Pagrindiniai sutarties punktai susiję su mokytojų etatinio darbo užmokesčio įvedimu. Numatoma, kad etatinis darbo apmokėjimas palaipsniui bus įvedamas nuo 2018 metų rugsėjo per dvejus metus. Valstybė Skaityti toliau
Po rugpjūčio 8 d. susitikimo su Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu buvo apėmusi dvejopa nuotaika. Tiksliau – dvejopo lygio nusivylimas. Pirmiausia nusivylėme tuo, kad prie pokalbio stalo nei premjeras, nei jo pašonėje sėdėjęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius (pati ministrė tokių susitikimų su mokytojų atstovais vengia) nesugebėjo įvardinti bent kiek konkretesnės pinigų sumos, kurią 2018 metų biudžete planuojama skirti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui, bei buvusio ministrų kabineto vadovo Audriaus Butkevičiaus parašu patvirtinto ir jo įpėdinio S. Skvernelio ne kartą žodžiu išsakyto pažado panaikinti švietimo darbuotojų pareiginės algos koeficientų „žirkles“, paliekant maksimalią ribą. Visgi Skaityti toliau
Šiuos metus Europos profesinės sąjungos pradėjo viešųjų ryšių kompanija su šūkiu „Europai reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui”, kuri angliškai vadinasi „Pay rise“, ir paskelbė 2017 metus atlyginimų didinimo metais, nes statistiniai duomenys jau rodo, kad visos Europos ūkis atsigauna, įmonių pelnai ir jų vadovų atlyginimai jau seniai pasiekė ikikrizinį lygį, tačiau likusių darbuotojų atlyginimai į ikikrizinį lygį dar negrįžo, nors darbo našumas nuolatos augo.
Net Europos komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris prieš keletą dienų pasakė, kad „Reikia skubiai spręsti socialinį deficitą, ištaisyti socialinės ir ekonominės politikos Skaityti toliau
Šalies profesinės sąjungos prie vyriausybės surengė akciją „Reikalaujame atlyginimų didinimo, sveikų ir saugių darbo vietų“.
Maži darbo užmokesčiai ir nesąžiningas verslo pelno perskirstymas – nuolatinis Lietuvos skaudulys. Šalies bendrasis vidaus produktas auga, bet kone trečdalis lietuvių gyvena skurde. Didėjančios verslo pajamos mažai atsispindi darbuotojų atlyginimuose.
„Mes norime gero darbo užmokesčio, gerų, saugių darbo sąlygų. Kodėl vokiečių verslininkai randa pinigų algoms, o lietuviai neranda? Kodėl įmonių pelningumas didėjo 15 proc. praėjusiais metais, o darbuotojų atlyginimai – vidutiniškai 5-7 proc.? Jeigu liepos Skaityti toliau
Premjero Sauliaus Skvernelio kartojami žodžiai, kad Trišalėje taryboje pasiekti ir darbdavius, ir profesines sąjungas tenkinantys susitarimai, nėra teisingi. Profesinės sąjungos nesutinka su dalimi liepos 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse likusių nuostatų ir sieks jas pakeisti.
„Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimą valdžia, ypač Premjeras ir Seimo pirmininkas, vadino galimybe įsigilinti ir rasti geriausius sprendimus. Deja, realybė kitokia. Šiandien galime konstatuoti – derybos Trišalėje taryboje buvo ydingos“, – pabrėžia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
Kovo 13 d., 12 val. Vilniuje prie Lietuvos Seimo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija ketina surengti Visuotinį piliečių mitingą „Už mus ir mūsų vaikus Lietuvoje!“ Mitingo rengėjai kartu su visuomeninėmis bendrijomis prie Seimo ketina pasisakyti už skurdo mažinimą, socialinio teisingumo vykdymą, pensijų ir algų didinimą.
13 –13:30 val. bus surengtos eitynės Gedimino prospektu nuo Seimo iki Vyriausybės rūmų V. Kudirkos aikštėje. 13:30–15 val. Skaityti toliau
Iš svetimų klaidų mokytis tikrai nemėgstame. Tai dar kartą įrodė pirmieji naujosios Vyriausybės darbo mėnesiai. Dar daugiau – valdantieji ne tik nenori pasimokyti iš svetimų, bet ir savų paslydimų. Dauguma ambicingesnių jų planų atsitrenkia į tą patį grėblį.
Vos spėjome Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) pasveikinti, kad šie pildo priešrinkiminius pažadus ir atideda Darbo kodekso įsigaliojimą, taip politikų eskaluojamas socialinis dialogas ir baigėsi.
Slapukavimas – neatsiejama lietuviškų reformų dalis Skaityti toliau
AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pranešė, jog profsąjungoms pavyko pasiekti pergalę – įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ jau pradėta mokėti už prastovas! Neįtikėtina, bet vienoje didžiausių ir pelningiausių Lietuvos įmonių, AB „Lietuvos geležinkeliai“, dvidešimt metų, pažeidžiant Lietuvos įstatymus, darbuotojams nebuvo už tai apmokama.
Pernai vasario mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Skaityti toliau
Karti tiesa ar saldesnis melas? Tikriausiai tokią dilemą sprendė Policijos departamento (PD) vadovai metų pradžioje. Žinoma, jei tik jie nėra visiški cinikai (nors šiemet ir stipriai suabejojau, tebetikiu, kad nėra).
Dar 2015 m. gale Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pristatyta jo veikla ir ateities perspektyvos. Vis tik prezentacijoje įdomiausios buvo kelios skaidrės, skirtos Policijos departamento sprendimams, tiksliau – policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui ir jų skaičiaus mažinimui. Skaityti toliau
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) kreipėsi į Tarpautinę darbo organizaciją (TDO) ir Europos profesinių sąjungų konfederaciją (ETUC) dėl Policijos departamento nevykdomų įsipareigojimų dėl nevykdomos kolektyvinės sutarties bei nutrūkusio socialinio dialogo. LTPF įsitikinusi – Policijos departamento vadovybė laužo ne tik savo, bet Lietuvos pasirašytus įsipareigojimus ir ignoruoja pareigūnus bei jų atstovus – profesines sąjungas.
LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės teigimu, ironiška, kad konstruktyvus PD bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis baigėsi tada, kai turėjo pereiti į naują lygmenį – pasirašius kolektyvinę sutartį. Į ETUC Skaityti toliau
Generalinis komisaras Linas Pernavas, priremtas prie sienos, per pastarąsias dienas daug visko prikalbėjo apie policijos reformą ir pažėrė nemažai saldžių pažadų. Deja, tai darydamas generalinis komisaras nutylėjo nemažai istorijos detalių ir šios saldžiai piešiamos perspektyvos nelogiškumą. Dėl šių priežasčių pateikiame jam penkis klausimus, kuriuos prašome atsakyti be „politinės pudros“. Pastarosios ir taip pakankamai pripilta į pareigūnų akis.
1. Kodėl profesnės sąjungos atšaukė savo atstovą iš reformą rengusios darbo grupės? Skaityti toliau
