Prieš 30 metų mūsų šalyje įvyko visai visuomenei svarbus istorinis įvykis – 1995 metų gegužės 5-ą dieną profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės deleguoti atstovai pasirašė susitarimą dėl trišalės partnerystės, kuriuo buvo sutarta sudaryti Lietuvos Respublikos trišalę tarybą. Ši nauja struktūra įsteigta siekiant užtikrinti trišalį – darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų – socialinį dialogą ir bendradarbiavimą sprendžiant visai šaliai aktualius darbo, socialinius ir su jais susijusius ekonominius klausimus. Trišalė taryba teikia išvadas ir siūlymus Seimui bei Vyriausybei.
Minint Trišalės tarybos veikos 30-metį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seime surengė tarptautinę konferenciją, skirtą apžvelgti nueitą kelią ir ateities perspektyvas.
„Trišalės tarybos svarba šalyje yra didelė. Jau trisdešimt metų puoselėjame tradiciją – sutariame, kad sprendimai, kuriuos priimame valstybėje net aukščiausiu lygiu, turi būti priimami pasitarus su socialiniais partneriais, trišalio dialogo principu. Trišalė taryba sugebėjo susitelkti sunkiais šaliai periodais, vyko atkaklios derybos dėl darbo sąlygų darbuotojams, priimta ir esminių susitarimų, kurių, turbūt, svarbiausias – minimaliosios mėnesinės algos nustatymo formulė“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, buvusi Trišalės tarybos narė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
Stiprėjo profesinės sąjungos
Vienas iš septynių susitarimo dėl Trišalės tarybos steigimo signatarų Algirdas Sysas sako, kad link trišalio susitarimo buvo nuosekliai einama ne vienerius metus. Prieš tapdamos lygiavertėmis socialinėmis partnerėmis, profesinės sąjungos brendo ir stiprėjo besimokydamos iš Vakarų šalių.
„Lietuvoje per trisdešimt metų nebuvo didelių streikų, tokių, kokie sukrėsdavo kitas šalis – ko gero tai buvo pasekmė, kad mes – profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai – susėsdavome prie stalo ir kalbėdavomės. Perėjusios iš planinės į rinkos ekonomiką, profesinės sąjungos turėjo daug ko išmokti. Turiu padėkoti Vokietijos, Skandinavijos profesinėms sąjungoms, kurios skyrė labai daug dėmesio mokymui kaip vykdyti trišalį dialogą. Ne vieną kartą kartu su darbdavių organizacijų atstovais teko vykti į Vokietiją, Švediją, Daniją ir semtis patirties“ – pasakoja Seimo narys Algirdas Sysas, buvęs Trišalės tarybos narys ir Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.
Trišalė taryba veikia lygiateisės partnerystės pagrindu
Taryba svarsto visai šaliai aktualius darbo, socialinius ir su jais susijusius ekonominius klausimus, teikia išvadas ir siūlymus Seimui bei Vyriausybei.
„Socialinis dialogas, kuris vyko per tuos dešimtmečius, įnešė naujos kultūros ir supratimo, noro įsiklausyti vieniems į kitus, davė impulsą mūsų teisėkūrai. Nors Trišalės tarybos balsas yra patariamasis, bet sutarimai, kurie buvo priimami Trišalėje taryboje, atsispindėdavo ir parengtuose teisės aktuose, kurie buvo pateikiami Seimui“, – sako Trišalės tarybos narys, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
Trišalė taryba yra svarbiausia darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų dialogo vieta. Čia kasmet tariamasi dėl minimaliosios algos dydžio, ieškoma sprendimų dėl darbo sąlygų, sprendžiami gyventojų užimtumo, darbuotojų saugos, nelegalaus darbo, mokesčių sistemos, sveikatos apsaugos ir kiti darbuotojams bei darbdaviams aktualūs klausimai.
Trišalė taryba sudaroma ketverių metų kadencijai iš dvidešimt vieno nario – po septynis atstovus iš kiekvienos šalies. Vienodas narių skaičius taryboje yra labai svarbus, todėl numatyti ir pakaitiniai nariai nuo kiekvienos šalies.
Pirmuoju Trišalės tarybos pirmininku buvo išrinktas tuometinis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
Per 30 metų Trišalė taryba turėjo 39 pirmininkus, iš jų 21-as tarybai vadovavo ne po vieną kartą. Daugiausia, net 7 kartus, Trišalei tarybai vadovavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė Trišalei tarybai vadovavo 6 kartus, Vyriausybės atstovas Rimantas Kairelis – 5 kartus.
Skirtingiems klausimams svarstyti prie Trišalės tarybos veikia komisijos, darbo grupės ir komitetai. Pavyzdžiui, šiuo metu yra: Darbo santykių ir Darbo užmokesčio politikos komisijos, taip pat Valstybės tarnautojų ir Socialinių partnerių kompetencijų ugdymo dvišalės komisijos, Darbo grupė dėl sisteminių pokyčių socialinių garantijų srityje, Darbo grupė dėl krovinių pervežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais darbuotojų problemoms spręsti bei Kultūros komitetas.
Per 30 metų Trišalė taryba surengė 346 posėdžius
Iš viso Tarybije buvo apsvarstyta net 1906 klausimai. Nuo 2015 metų iki 2024 m. buvo sutarta dėl daugiau kaip 300- ų su darbo santykiais susijusių klausimų.
Kaip vieną svarbiausių Trišalės tarybos pasiekimų Algirdas Sysas įvardijo 2002 m. pasiektą susitarimą dėl pirmojo Darbo kodekso.
Susitarimas dėl šiuo metu galiojančio Darbo kodekso Trišalėje taryboje buvo pasirašytas 2017 m. kovo 15 dieną. Tai buvo tikro socialinio dialogo pavyzdys, kuomet tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos parodė aiškų norą susitarti. Lig šiol tai vienas ryškiausių Trišalės tarybos veiklos laikotarpių. Trišalės tarybos posėdžiuose dėl naujo Darbo kodekso buvo apsvarstyti visi 260 kodekso projekto straipsnių ir po visų diskusijų susitarimas pasiektas dėl 81 proc. straipsnių. Naujojo darbo kodekso klausimai pareikalavo ir rekordo – kovo 7-ąją vyko ilgiausias posėdis Trišalės tarybos istorijoje – jis truko net 7-ias valandas.
Siekiant depolitizuoti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio nustatymą, 2017 m. rugsėjo 21 dieną Trišalės tarybos posėdyje buvo sutarta dėl bendros skaičiavimo formulės.
2017 m. spalio 16 dieną Trišalėje taryboje taip pat buvo pasirašytas svarbus susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų.
Siekdama labiau įsigilinti į svarstomus darbo, socialinius bei su jais susijusius ekonominius klausimus, pamatyti realybėje vykstančius procesus, Trišalė taryba kartais rengia išvažiuojamuosius posėdžius.
Siekiant dar didesnės mūsų visuomenės pažangos, labai svarbu ir toliau stiprinti trišalį dialogą, skatinti bendradarbiavimą ir kompromisų paiešką.
Parengta pagal SADM pranešimą
