Daugėjant įrodymų, kad 4 dienų darbo savaitė yra gėris, socialdemokratai ragina valdžią pasekti Islandijos pavyzdžiu ir pradėti nacionalinio masto eksperimentą, kuris leistų įsitikinti trumpesnės darbo savaitės nauda.
„Ingridos Šimonytės atsakymas, esą apie 4 dienų darbo savaitę galima „diskutuoti 20 metų“, rodo, kad valdžioje šiuo metu turime žmonėms nedraugišką politinę jėgą“, – sako Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė.
„Ką tik pasibaigęs didžiausias pasaulyje eksperimentas Islandijoje įrodė, kad 4 dienų darbo savaitė ne tik nekenkia ekonomikai, bet ir, priešingai, gerina darbo našumą ir visuomenės sveikatą. Kas trukdo ir Lietuvos valdžiai tuo įsitikinti? Pradėkime eksperimentą jau dabar“, – socdemų metamą iššūkį Šimonytei apibendrina Seimo narė.
Siekdami sutelkti 4 dienų darbo savaitės šalininkų gretas socdemai pradeda grotažymės kampaniją #4d\
Kampanijos metu kvietimas pradėti nacionalinį eksperimentą bus grindžiamas ekspertų ir „paprastų“ žmonių nuomonėmis.
„Trumpesnės darbo savaitės bandymai Islandijoje vyko viešajame sektoriuje. Darbuotojai dirbo trumpiau, bet gavo tą patį atlygį“, – pasakoja O. Leiputė.
„Eksperimentas truko 4 metus. Produktyvumo lygis ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. Eksperimento ėmėsi šalies Vyriausybė. Jame dalyvavo įvairių įstaigų ir profilio darbuotojai: administratoriai, darželių darbuotojai, socialinių paslaugų teikėjai, ligoninių personalas.
Nuo 40 valandų per savaitę pereita prie 35 valandų. Rezultatai – tokie įspūdingi, kad dabar jau 86 proc. Islandijos dirbančiųjų dirba (arba tuoj dirbs) mažiau už tą patį atlygį“, – gerąja patirtimi dalijasi parlamentarė.
Anot jos, islandai įsitikinę, kad viešasis sektorius pavyzdys – užkrečiamas, ir ragina kitų šalių vyriausybės pasinaudoti šiomis pamokomis.
Pradėti diskusijas apie galimybę Lietuvoje dirbti 6 val. per dieną pernai paragino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).
Pasak LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, pasaulį paralyžiavusi pandemija be darbo paliko ir dar paliks milijonus darbuotojų, o tuos, kurie tebedirba, verslas linkęs maksimaliai išnaudoti, užuot galvojęs apie produktyvumo sąlygas.
Išlaikant tą patį atlyginimą, bet sutrumpinus darbo laiko normą, laimėtojų būtų daug daugiau, nei mums bando pasakyti vien tik pelno besivaikantis stambus kapitalas ir jiems dirbantys institutai.
Visų pirma, būtų sprendžiama nedarbo problema, antra – augtų produktyvumas (įrodyta tiek prieš šimtą metų, tiek šiais laikais), trečia – žmonės turėtų pinigų pirkti prekėms ir paslaugoms“, – yra sakiusi I. Ruginienė.
