Žymos archyvas: Prancūzija

Prancūzijos geltonosios liemenės ruošiasi ,,Naujiems metams” su fejerverkais (0)

„Geltonosios liemenės“ | Rengėjų nuotr.

Prancūzijos geltonosios liemenės ketina tęsti savo protestus ir Naujųjų metų išvakarėse, todėl Naujieji metai Prancūzijoje bus sutinkami su septintąją geltonųjų liemenių demonstracijų banga.  

„Tulūzos geltonųjų liemenių“ („Gilets Jaunes Toulouse“) Feisbuko puslapyje  geltonosios liemenės kviečiamos susirinkti protestui miesto centre, tuo tarpu kiti geltonųjų liemenių aktyvistai ketina rengti Prancūzijos kelių blokadas. Naujųjų metų išvakarėse taip pat numatomas protestas Eliziejaus laukuose. Skaityti toliau

Prancūzijos geltonosios liemenės persekioja E.Makroną net ir jo privačioje rezidencijoje Rivieroje (0)

1280px-Bormes-les-Mimosas_(83)_-_Fort_de_Brégançon_wikipedia-org

Prancūzijos geltonosios liemenės bando ir toliau atkakliai priversti  Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną juos išgirsti net jam atsiribojus nuo protestų jo vasaros rezidencijoje Prancūzijos Rivieroje – jo uždarame Brigansono forte (Fort de Brégançon). Šio forto teritorijoje policijos pareigūnai susidūrė su maždaug keturiasdešimt geltonųjų liemenių protestuotojų, kurie bandė šturmuoti E. Makrono fortą. Šis fortas yra tvirtas viduramžių dvaras Rivieros pakrantėje, netoli Tulono, kurį E. Makronas atnaujino, kad ten galėtų praleisti atostogas su žmona Bridžita. Skaityti toliau

Išrinktasis Brazilijos prezidentas Ž.Bolsonaras – vadinamas ,,Tropiniu Trampu” – tvirtai seka Trampo pavyzdžiu (video) (0)

Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) | ednews.net nuotr.

Išrinktasis Brazilijos prezidentas  Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) yra dažnai žiniasklaidoje vadinamas Tropiniu Trampu“, kadangi jo politinė retorika ir pozicija turi itin daug panašumų su JAV prezidento Donaldo Trampo požiūriu ir jo vykdoma politika.

Vasario mėnesį į prezidento postą įžengiantis Ž. Bolsonaras nurodė, kad Brazilija pasitrauks iš JT migracijos pakto net ir po to, kai esama Brazilijos vyriausybė jau Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Geltonosios liemenės. Revoliucijos užuomina? (video) (12)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | youtube.com stopkadras

Į gatves išėjo daugiau nei ketvirtadalis milijono piliečių, per 2000 kelių, degalinių bei kuro sandėlių protestuotojai tiesiog užblokavo. Neramumams malšinti valdžia mobilizavo per 90 000 policininkų. Atrodytu kuo ne revoliucijos pradžia?

Tačiau istorijoje, net ir ne visai tolimoje, jau matėme panašius protestus, kurie baigdavosi arba protestų lyderių susitarimais su valdžia, arba tiesiog nurimdavo savaime. Kaip bus šį kartą su Skaityti toliau

Lietuviškos naujovės – biotechnologijų parodoje „BioFit“ (0)

Lietuviškos inovacijos – biotechnologijų parodoje „BioFit“ | „OPEN R&D Lietuva“ nuotr.

Gruodžio  4-5 dienomis, biotechnologijų parodoje „BioFit“, šiemet surengtoje Lilio mieste, Prancūzijoje, Lietuvos tyrėjai, vienijami atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, pristato kuriamas technologijas ir teikiamas mokslo paslaugas tokiose srityse kaip personalizuota ir regeneracinė medicina, kamieninių ląstelių ir pažangi vaistų terapija, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, molekulinės medicinos ir biofarmacijos  technologijos, pažangi medicinos inžinerija ir veterinarija. Skaityti toliau

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą (18)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau

Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“ (2)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Produktyvus prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (32)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau

Žmonija privalo išmokti Pirmojo pasaulinio karo pamokas (2)

Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjimas Prancūzijoje | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanul Macron) kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime.

Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašytos Kompjeno paliaubos.  Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Makrono Potiomkino kaimai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I  Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę,  ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas aiškinasi ar Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos spec. tarnyboms (1)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydamas įvertinti, ar su „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ asmens duomenų perdavimo atveju galimai susiję ir Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kokį poveikį tai gali turėti 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

Pavasarį paaiškėjo, kad socialinio tinklo „Facebook“ tvarkomi asmens duomenys buvo

Skaityti toliau

K. Blaževičius. Miuncheno sąmokslas (0)

Miuncheno sąmokslas | Vokietijos federalinio archyvo nuotr.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.

Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau

Prancūzų antropologė aptarė šeimos ir giminystės pokyčius per pastaruosius 50 metų (nuotraukos) (0)

Martyna Segalen | V. Tumėno nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos istorijos instituto etnologai ir antropologai drauge su žurnalo „Lietuvos etnologija“ redakcija surengė žurnalo „Prancūzų etnologija“ (Ethnologie française) vyriausios redaktorės profesorės Martynos Segalen (Martine Segalen) iš Paryžiaus universiteto paskaitą „Nuo kaimiškosios giminystės iki debatų apie pakaitinę motinystę. Penkių pastarųjų dešimtmečių tyrimų kelias“ ir žurnalo  „Prancūzų etnologija“ numerio, skirto Lietuvai „Lietuva. Antropologija žvelgia į istoriją (Lithuanie. Une anthropologie face à l’Histoire“, 2018 Nr. 2), pristatymą. Skaityti toliau

V. Arbas. Dovana, kuri ir toliau dovanoja. Lietuvos laisvės varpas (video) (0)

Lietuvos kampanologų draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas Lietuvos draugui Žanui-Bernanui Lemuanui įteikė varpą, kuriame jis įvardintas draugijos garbės nariu | Lietuvos kampanologų draugijos nuotr.

Prancūzija mini Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 100-metį

Lietuva visus šiuos metus švenčia modernios nepriklausomybės atstatymo 100-metį. Unikali šventė birželio 8-9 d. vyko Prancūzijos žemėse, kurias supa didingi Alpių kalnai, besiribojantys su Šveicarija, Tanenžo (Taninges) ir Ansi miesteliuose, vos 30 km nuo Ženevos.

Šioje kultūroje varpai vaidina ypatingą Skaityti toliau

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai (7)

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai (18)

Gabrielius Landsbergis 2017m. | propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos (7)

Blogspot.com nuotr.

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose Skaityti toliau

A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje (47)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Juzefas Pilsudskis – tai antrasis Vytautas Didysis…

Armija Krajova, jos kariai turi būti lietuvių taip pat minimi ir gerbiami, kaip Lietuvos partizanai, kovoję prieš sovietinius okupantus…

Reikia greičiau Lietuvoje įvesti lietuvių-lenkų dvikalbystę ir lenkišką abėcėlę…

Tai mintys iš LRT, laidų „Istorijos detektyvai“ apie Juzefą Pilsudskį, apie lenkų Armiją Krajovą (AK), pagaliau tai ir panašaus turinio kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo „tautos atstovų“ – Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas laimėjo Pirmąjį pasaulinį karą? (6)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie Pirmąjį pasaulinį karą.

Kokios dar valstybės prisijungė prie karą pradėjusių valstybių – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos iš vienos pusės ir Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – iš kitos? Kokį vaidmenį kare suvaidino vokiečių pusėje į karą stojusi Turkija? Ką Osmanų imperijos krikščionims reiškė šio karo metu vykdytas genocidas? Kokią klaidą padarė Bulgarija? Kokią reikšmę karo eigai turėjo 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje? Kokią reikšmę turėjo JAV įstojimas į karą 1917 m.? Kodėl Vokietija pralaimėjo karą? Kokios buvo šio karo pasekmės? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičius kalbasi apie Pirmojo Pasaulinio karo priežastis ir pradžią (1914–1915 m.).

Kokie didžiųjų valstybių prieštaravimai vedė į pasaulinį karą? Kaip susiformavo du pagrindiniai į karą stosiančių valstybių blokai – Antantė ir Trilypė sąjunga? Kas buvo netikėto šiose sąjungose? Kokį šansą Lietuvai ir Lenkijai teikė sąjungos tarp Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusių šalių iširimas? Ar Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve buvo karo priežastis? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

Prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Makronu (video) (5)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susiitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu | lrp.lt nuotr.

Balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Eliziejaus rūmuose susitiko su Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Šalies vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių Prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose. Eliziejuje valstybių vadovai aptarė Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.

Šalies vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Makrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims.

Skaityti toliau

Lietuvos prezidentė susitiks su Prancūzijos prezidentu E. Makronu (1)

Emanuelis Makronas ir Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Balandžio 9 d.,   pirmadienį, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyks į darbo kelionę Paryžiun, kur Eliziejaus rūmuose susitiks su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Lietuvos vadovė taip pat dalyvaus visų trijų Baltijos šalių vadovų ir Prancūzijos Prezidento susitikime, o vakare kartu atidarys Baltijos šalių simbolizmui skirtą parodą garsiajame Orsė muziejuje. Taip pat Prezidentė dalyvaus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Taryboje, kur užbaigs derybas dėl Lietuvos narystės šioje organizacijoje.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką? (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie tai, kaip buvo pertvarkyta Europa po Napoleono karų vykusiame Vienos kongrese.

Ar galima sakyti, kad 1815 m. Vienos kongresas pirmą kartą ilgam laikui perbraižė Europos žemėlapį? Kodėl nesiekta tiksliai atkurti iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvusią tvarką? Kaip Vienos kongreso nutarimai paveikė Lietuvos ir Lenkijos likimą? Kas pasikeitė Vokietijoje? Kaip po Vienos kongreso sustiprėjo Prūsija ir Austrija? Kokią naudą iš pergalės prieš Napoleoną turėjo Didžioji Britanija, neįgijusi reikšmingesnių valdų Europoje? Kokį vaidmenį suvaidino Šventoji Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Paryžiuje nugriaudėjo pirmieji Šimtmečio akordai (0)

Šventės rengėjų nuotr.

Sekmadienį, vasario 11 d., Paryžiuje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Prancūzijos lietuvių bendruomenės surengtas Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) koncertas sulaukė neregėtos sėkmės. „Pirmą kartą atsitiko taip, kad salėje netilpo žmonės“, – teigė renginio organizatoriai. Nors Vasario 16-ąją bendruomenė visuomet laukia daugiau svečių nei įprastai, šiemet Nepriklausomybės šimtmetį švęsti rinkosi neįtikėtinai daug Prancūzijoje gyvenančių lietuvių. Registracija į koncertą buvo užpildyta žaibišku greičiu, per mažiau nei dvi savaites. Skaityti toliau

Gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių (9)

Domantas Jasilionis | asmeninė nuotr.

Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina  aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro ir trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat gerąsias patirtis turi Skandinavijos šalys ir kaimyninė Estija. Skaityti toliau

Minint Prancūzijos lietuvių bendruomenės 70-metį, Paryžiuje įamžintas lietuvio kunigo J. Petrošiaus atminimas (0)

Atidengta memorialinė lenta prelatui Jonui Petrošiui | Lietuviai.fr nuotr.

Lapkričio 19 d. sekmadienis įrėžė naują įrašą į Paryžiaus lietuvių bendruomenės (PrLB) metraštį. Ši diena buvo pažymėta dviem be galo svarbiais ivykiais: memorialinės lentos prelatui Jonui Petrošiui atidengimu bei PrLB 70-mečio sukaktimi.

Šiandieninę Paryžiaus lietuvių bendruomenę galima drąsiai pavadinti prelato J.Petrošiaus viso gyvenimo puoselėtu ir ugdytu vaisiumi, lietuvybės lopšiu Prancūzijos žemėje. Išties, 1955-ais metais Paryžiaus arkivyskupo paskirtas vadovauti Lietuvių katalikų misijai, kunigas Jonas Petrošius Prancūzijos lietuvių sielovada Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos viltys atgauti valstybingumą žlugo kartu su Napoleonu (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie Napoleono žygį per Lietuvą į Maskvą 1812 m. Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono valdymo ypatybes ir jo pergalių priežastis. Kodėl šį kartą Napoleoną ištiko katastrofa.

Kodėl Napoleonas išsirengė į žygį prieš Rusiją? Ko jis siekė? Ko iš Napoleono tikėjosi Lietuvos ir Lenkijos patriotai ir kodėl jie su entuziazmu parėmė Napoleoną? Kodėl užėmęs Maskvą Napoleonas turėjo atsitraukti? Kodėl traukimasis tapo katastrofa? Kur buvo jo lemtinga klaida? Skaityti toliau