Žymos archyvas: Prancūzija

Izoliacija bus privaloma atvykstantiems iš Prancūzijos ir Maltos (0)

Oro uostas | sam.lt nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sąrašą valstybių, kurių piliečiai arba teisėtai jose gyvenantys asmenys gali atvykti į Lietuvą. Pablogėjus epidemiologinei situacijai Prancūzijoje, iš jos atvykstantiems nuo rugpjūčio 3 d. bus privaloma 14 dienų izoliacija, bet užsieniečių atvykimas ribojamas nebus.

Iš Maltos užsieniečiams atvykti bus draudžiama. Iš šios šalies grįžtantiems Skaityti toliau

Grįžtančių iš užsienio lietuvių privalomą izoliacijos sąrašą papildė ir Prancūzija (1)

Wizzair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo liepos 31 d. atnaujintas labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašas, kuris įsigalioja, rugpjūčio 3 dieną. Tarp naujų sąrašo šalių – ir Prancūzija.

Saviizoliacija galios visiems Lietuvos piliečiams, grįžusiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 16, privaloma 14 dienų izoliacija.

Atvykti užsieniečiams nebus leidžiama iš Ispanijos, Švedijos, Belgijos, Portugalijos, Rumunijos, Čekijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Maltos.

Užsienio šalių piliečiams, atvykstantiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 16, Skaityti toliau

URM pradeda piliečių, neturinčių galimybių išvykti iš ypatingos rizikos šalių, registraciją (0)

Svarbi z-nia-urm.ltURM praneša, kad Lietuvos Respublikos atstovybėse, akredituotose šiuo metu įvardinamai ypatingos rizikos šalių grupei (Kinija, Honkongas, Iranas, Pietų Korėja, Singapūras, Italija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija), pradedama piliečių, neturinčių galimybių savarankiškai grįžti į Lietuvą, registracija.

Lietuvos piliečiai prašomi nedelsiant susisiekti su jų buvimo šaliai akredituota Lietuvos atstovybe elektroniniu paštu:

Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje – kons.it@urm.lt ir amb.it@urm.lt

Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje (akredituotai ir Singapūrui) – amb.jp@urm.lt

Lietuvos ambasada Prancūzijos Respublikoje – consul.fr@urm.lt

Skaityti toliau

Patariama vengti nebūtinų kelionių į Ispaniją, Prancūziją ir Vokietiją (0)

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Užsienio reikalų ministerija atnaujino kelionių rekomendacijas dėl Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos: sparčiai plintant koronavirusui, rekomenduojame atsisakyti nebūtinų kelionių į šias šalis. Jei vykti yra būtina, rekomenduojame imtis būtinų atsargumo priemonių, atidžiai sekti vietos institucijų skelbiamas rekomendacijas bei nurodymus.

Ministerijos pranešime primenama, kad Italijos Vyriausybė dėl koronaviruso 2020 metų kovo 9 dieną paskelbė karantino zona visą Italijos teritoriją. Visoje šalies teritorijoje nuo kovo 10 dienos iki balandžio 3 dienos įvedamos specialios priemonės, įskaitant prievolę būti namuose, išskyrus neatidėliotinas priežastis (tarp jų darbas, sveikatos problemos arba grįžimas į nuolatinę gyvenamąją vietą). Skaityti toliau

Birželio pabaigoje Prancūzija į Lietuvą atsiųs antrąją karių misiją (0)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | Asmeninė nuotr.

Vasario 10 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Paryžiuje susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Žanu-Yvu le Drianu. Susitikimo metu aptarti aktualiausi dvišalio bendradarbiavimo, saugumo, Europos Sąjungos ir NATO, Europos kaimynystės klausimai.

Po susitikimo L. Linkevičius pranešė, kad birželio pabaigoje Prancūzija atsiųs apie 300 karių, prisijungti prie NATO priešakinių pajėgų, kurioms vadovauja Vokietija.

Ministras padėkojo kolegai už Prancūzijos indėlį į Baltijos šalių saugumą. „Prancūzijos Skaityti toliau

Lietuvos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai aptars svarbiausius tarptautinius klausimus (1)

Linas Linkevičius | penki.lt nuotr.

Vasario 10 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius viešės Paryžiuje.

Susitikimuose su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Žanu-Ivu Le Drianu, prezidento atstovu, ambasadoriumi Pjeru Vimontu bei Prancūzijos Europos reikalų valstybės sekretore Ameli de Montalin planuojama aptarti Lietuvos ir Prancūzijos dvišalius santykius, abiejų šalių strateginės partnerystės tikslų įgyvendinimą, saugumo padėtį regione, Skaityti toliau

Rumšiškių liaudies buities muziejuje prisimintas istorinis mūšis (nuotraukos) (1)

„Prancūzų atsitraukimo iš Maskvos“ inscenizacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aidint muškietų ir patrankų šūviams Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse sausio 25 d., buvo galima iš arti susipažinti kaip buvo kariaujama prieš daugiau nei 200 metų.

Kasmet sausio mėnesį rengiama inscenizacija „Prancūzų atsitraukimas iš Maskvos“, skirta paminėti prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto didžiosios armijos likučių traukimąsi iš Rusijos per Lietuvą. Šis atsitraukimas — lemtingas įvykis po nesėkmingo Borodino mūsšio ir prancūzų bandymo užimti Maskvą devynioliktojo amžiaus pradžioje.

Inscenizacijos dalyviai, Karo istorijos klubo nariai iš Skaityti toliau

G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne? (5)

Giedrė Pranaitytė | VDU nuotr.

Šiandien man tenka garbė pasidalinti mintimis apie kultūrinę diplomatiją bei jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Kaip žinome, kultūrinė diplomatija nėra visiškai naujas reiškinys: tarp šalių, valstybių ir tautų ji egzistuoja jau daugelį amžių. Visgi moderniosios formos, kuriomis naudojamės šiandien, yra sąlygojamos dviejų valstybių modelių – Prancūzijos ir JAV. Prancūzija daugiau dėmesio skiria nacionalinei kultūrinės diplomatijos vizijai, o JAV – globaliajai. Tai liudija neseniai įvykę abiejų šalių prezidentų pasisakymai. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: Sausio 13-osios bylą tyrę teisėjai gali būti išduoti Rusijai (5)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas sukurti teisminį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos prokurorus ir teisėjus, tyrusius Sausio 13-osios bylą ir neleistų Rusijai manipuliuoti teise ir persekioti lietuvius atskirose ES valstybėse, kadangi šiuo metu jokio apsaugos mechanizmo nėra.
Šiandien žiniasklaidoje pasirodė publikacija apie Lietuvos Respublikos pilietį, kuris dėl Skaityti toliau

Prancūzijoje atidengta poeto ir diplomato Oskaro Milašiaus skulptūra (5)

Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui | Ludo Segerso nuotr.

Rugsėjo 15 d. Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui (1877–1939). Šiame valanda kelio nuo Paryžiaus nutolusiame mieste gyveno ir dirbo Lietuvą aistringai mylėjęs, jos vardą garsinęs poetas ir diplomatas.

Iškilmėse dalyvavo Fontenblo miesto meras Frederikas Valetu (Frédéric Valletoux), Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė.

Miestelio meras susirinkusiesiems priminė apie Fontenblo – viso pasaulio menininkams atviro miesto – istoriją: „Tarpukariu Fontenblo gyveno ir kūrė daugybė talentingų menininkų. Čia buvo tapytojo Pablo Picasso namai, veikė „Amerikos konservatorija“, kurioje dėstė garsi kompozitorė ir pedagogė Nadia Boulanger.  Šis paminklas primins apie Oskarą Milašių kaip vieną svarbiausių XX amžiaus kūrėjų.“

Skaityti toliau

R. Karbauskis siūlo kartu su Lietuvos paštu padėti vienišiems žmonėms (1)

Lietuvos paštas | sumin.lt nuotr.

Rugpjūčio 6 d., 13 val. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas bei šios partijos frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis susitiks su akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ direktore Asta Sungailiene, pašto tinklo padalinio vadovu Jonu Sadausku bei Pasaulio lietuvių bendruomenės atstove Vida Bandis.

Susitikime bus aptartos galimybės, remiantis užsienio gerosios praktikos pavyzdžiais, Lietuvos paštui pradėti teikti socialiai orientuotas paslaugas gyventojams.

Skaityti toliau

Apdegė istorinė Paryžiaus Dievo Motinos katedra (video) (10)

brestcity.com nuotr

Balandžio 15 d., pirmadienį, smarkiai apdegė garsioji Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra. Sudegė ir įgriuvo katedros smailė ir didelė stogo dalis. Vis tik pagrindinę pastato dalį gaisrininkams pavyko išgelbėti. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Gaisras kilo katedros pastogėje. Pareigūnai aiškinasi, ar gaisras galėjo kilti dėl vykdytų katedros stogo atnaujinimo darbų.

Pastaruoju metu buvo vykdomi šio 850 metų senumo istorinio statinio atnaujinimo darbai. Skaityti toliau

Grafinė novelė „Sibiro haiku“ pristatyta Paryžiuje (0)

Balandžio 1 dieną Paryžiaus aukštojoje socialinių mokslų mokykloje vyko Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinės novelės „Sibiro haiku“ prancūziško leidimo pristatymas.

Grafinės novelės sumanymą ir kūrybinį procesą, santykį su autentiška sovietines deportacijas išgyvenusiųjų patirtimi Lietuvos ambasados iniciatyva surengtame renginyje pristatė kūrinio autorės.

Prancūzų sovietinių represijų tyrinėtojai pripažino, Skaityti toliau

Prancūzijos geltonosios liemenės ruošiasi ,,Naujiems metams” su fejerverkais (0)

„Geltonosios liemenės“ | Rengėjų nuotr.

Prancūzijos geltonosios liemenės ketina tęsti savo protestus ir Naujųjų metų išvakarėse, todėl Naujieji metai Prancūzijoje bus sutinkami su septintąją geltonųjų liemenių demonstracijų banga.  

„Tulūzos geltonųjų liemenių“ („Gilets Jaunes Toulouse“) Feisbuko puslapyje  geltonosios liemenės kviečiamos susirinkti protestui miesto centre, tuo tarpu kiti geltonųjų liemenių aktyvistai ketina rengti Prancūzijos kelių blokadas. Naujųjų metų išvakarėse taip pat numatomas protestas Eliziejaus laukuose. Skaityti toliau

Prancūzijos geltonosios liemenės persekioja E.Makroną net ir jo privačioje rezidencijoje Rivieroje (0)

1280px-Bormes-les-Mimosas_(83)_-_Fort_de_Brégançon_wikipedia-org

Prancūzijos geltonosios liemenės bando ir toliau atkakliai priversti  Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną juos išgirsti net jam atsiribojus nuo protestų jo vasaros rezidencijoje Prancūzijos Rivieroje – jo uždarame Brigansono forte (Fort de Brégançon). Šio forto teritorijoje policijos pareigūnai susidūrė su maždaug keturiasdešimt geltonųjų liemenių protestuotojų, kurie bandė šturmuoti E. Makrono fortą. Šis fortas yra tvirtas viduramžių dvaras Rivieros pakrantėje, netoli Tulono, kurį E. Makronas atnaujino, kad ten galėtų praleisti atostogas su žmona Bridžita. Skaityti toliau

Išrinktasis Brazilijos prezidentas Ž.Bolsonaras – vadinamas ,,Tropiniu Trampu” – tvirtai seka Trampo pavyzdžiu (video) (0)

Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) | ednews.net nuotr.

Išrinktasis Brazilijos prezidentas  Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) yra dažnai žiniasklaidoje vadinamas Tropiniu Trampu“, kadangi jo politinė retorika ir pozicija turi itin daug panašumų su JAV prezidento Donaldo Trampo požiūriu ir jo vykdoma politika.

Vasario mėnesį į prezidento postą įžengiantis Ž. Bolsonaras nurodė, kad Brazilija pasitrauks iš JT migracijos pakto net ir po to, kai esama Brazilijos vyriausybė jau Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Geltonosios liemenės. Revoliucijos užuomina? (video) (12)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | youtube.com stopkadras

Į gatves išėjo daugiau nei ketvirtadalis milijono piliečių, per 2000 kelių, degalinių bei kuro sandėlių protestuotojai tiesiog užblokavo. Neramumams malšinti valdžia mobilizavo per 90 000 policininkų. Atrodytu kuo ne revoliucijos pradžia?

Tačiau istorijoje, net ir ne visai tolimoje, jau matėme panašius protestus, kurie baigdavosi arba protestų lyderių susitarimais su valdžia, arba tiesiog nurimdavo savaime. Kaip bus šį kartą su Skaityti toliau

Lietuviškos naujovės – biotechnologijų parodoje „BioFit“ (0)

Lietuviškos inovacijos – biotechnologijų parodoje „BioFit“ | „OPEN R&D Lietuva“ nuotr.

Gruodžio  4-5 dienomis, biotechnologijų parodoje „BioFit“, šiemet surengtoje Lilio mieste, Prancūzijoje, Lietuvos tyrėjai, vienijami atviro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „Open R&D Lietuva“, pristato kuriamas technologijas ir teikiamas mokslo paslaugas tokiose srityse kaip personalizuota ir regeneracinė medicina, kamieninių ląstelių ir pažangi vaistų terapija, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, molekulinės medicinos ir biofarmacijos  technologijos, pažangi medicinos inžinerija ir veterinarija. Skaityti toliau

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą (15)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau

Paryžiaus protestai: pasmerktieji priešinasi elito „Davosokratijai“ (2)

Emanuelis Makronas | almasdarnews.com nuotr.

Produktyvus prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus), sukūręs „Didžiojo perkeitimo“ teoriją [1] teigia, kad dabartinis „geltonųjų liemenų“ („Gilets Jaunes“) protestas, kurio dalyviai reikalauja Prancūzijos prezidento E. Macrono atsistatydinimo, yra paprastų žmonių pasipriešinimas Davoso elitui, darbo žmones laikančiam beverte „žmonių nutela“.

Kamiu sakė, kad, jo įsitikinimu, „geltonųjų liemenių“ judėjimas kilo dėl rimtesnių priežasčių, nei kuro mokesčių kėlimas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (31)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau

Žmonija privalo išmokti Pirmojo pasaulinio karo pamokas (1)

Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjimas Prancūzijoje | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanul Macron) kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime.

Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašytos Kompjeno paliaubos.  Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Makrono Potiomkino kaimai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I  Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę,  ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau

L. Kasčiūnas aiškinasi ar Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos spec. tarnyboms (1)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydamas įvertinti, ar su „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ asmens duomenų perdavimo atveju galimai susiję ir Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kokį poveikį tai gali turėti 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.

Pavasarį paaiškėjo, kad socialinio tinklo „Facebook“ tvarkomi asmens duomenys buvo

Skaityti toliau

K. Blaževičius. Miuncheno sąmokslas (0)

Miuncheno sąmokslas | Vokietijos federalinio archyvo nuotr.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.

Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau

Prancūzų antropologė aptarė šeimos ir giminystės pokyčius per pastaruosius 50 metų (nuotraukos) (0)

Martyna Segalen | V. Tumėno nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos istorijos instituto etnologai ir antropologai drauge su žurnalo „Lietuvos etnologija“ redakcija surengė žurnalo „Prancūzų etnologija“ (Ethnologie française) vyriausios redaktorės profesorės Martynos Segalen (Martine Segalen) iš Paryžiaus universiteto paskaitą „Nuo kaimiškosios giminystės iki debatų apie pakaitinę motinystę. Penkių pastarųjų dešimtmečių tyrimų kelias“ ir žurnalo  „Prancūzų etnologija“ numerio, skirto Lietuvai „Lietuva. Antropologija žvelgia į istoriją (Lithuanie. Une anthropologie face à l’Histoire“, 2018 Nr. 2), pristatymą. Skaityti toliau

V. Arbas. Dovana, kuri ir toliau dovanoja. Lietuvos laisvės varpas (video) (0)

Lietuvos kampanologų draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas Lietuvos draugui Žanui-Bernanui Lemuanui įteikė varpą, kuriame jis įvardintas draugijos garbės nariu | Lietuvos kampanologų draugijos nuotr.

Prancūzija mini Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 100-metį

Lietuva visus šiuos metus švenčia modernios nepriklausomybės atstatymo 100-metį. Unikali šventė birželio 8-9 d. vyko Prancūzijos žemėse, kurias supa didingi Alpių kalnai, besiribojantys su Šveicarija, Tanenžo (Taninges) ir Ansi miesteliuose, vos 30 km nuo Ženevos.

Šioje kultūroje varpai vaidina ypatingą Skaityti toliau

M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai (7)

L. Andrikienė: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“ | Alkas.lt nuotr.

Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Europos ir pasaulio pertvarkymą po Pirmojo pasaulinio karo: Paryžiaus taikos konferenciją, JAV prezidento Vudrovo Vilsono „14 punktų“, Versalio taikos sutartį, politinio žemėlapio perbraižymą, kuriame atsirado vietos ir Lietvos valstybei.

Kodėl derantis dėl taikos didžiausią reikšmę turėjo trijų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – pozicija? Kokios dar valstybės buvo pakviestos į taikos konferenciją, o kurios dalyvavo tik neoficialiai? Kodėl į taikos konferenciją nebuvo pakviesta karo Skaityti toliau

A. Pauga. Klausimai atvirai krikščionių demokratų diskusijai (18)

Gabrielius Landsbergis 2017m. | propatria.lt nuotr.

Reaguodamas į gegužės 12 d., šeštadienį vykusio TS–LKD suvažiavimo metu priimtus partijos politinius dokumentus, partijos Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Vilniaus skyriaus narys Andrius Pauga iškėlė fundamentalius klausimus dėl partijos pozicijos Europos Sąjungos ateities ir kitomis temomis priėmimo tvarkos ir turinio. A. Pauga apgailestauja, kad partijos suvažiavimo delegatai už progaminius dokumentus balsuoja jų nederinę su partijos nariais ir po to jie pristatomi visuomenei kaip visos partijos nuomonė. Skaityti toliau