Žymos archyvas: politologai

Seime vyks Lietuvos Prezidento A. Smetonos metams skirta diskusija (7)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugsėjo 18 d., trečiadienį, 12.30 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks apskritojo stalo diskusija „Atkurtos Lietuvos valstybės pradžia: valstybės institucijų kūrimasis 1918–1920 m.“

Šiuo renginiu bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai, kuriuos Seimas yra paskelbęs 2017 m. gruodžio 7 d. priimtu nutarimu Nr. XIII-865 „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais“.

Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus skaitys istorikai ir politologai,

Skaityti toliau

Prezidentūroje vyko Kultūros forumas istorinės atminties tema (3)

Kultūros forumas prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 9 d. Prezidentūroje į Kultūros forumą aptarti istorinės atminties klausimų rinkosi akademinė bendruomenė – nepriklausomi mokslininkai, ekspertai, analizavę Lietuvos ir užsienio šalių atminties politiką, šio lauko autoritetai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į susirinkusiuosius: „Šiandien susitikome pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad skausmingi istorinės atminties klodai netaptų dar viena priežastimi mūsų visuomenei susiskaidyti, kovoti tarpusavio karus ir nuodyti atmosferą visuomenėje.

Skaityti toliau

Prezidentas kviečia diskutuoti apie nacionalinę atminties politiką (21)

Prezidentas Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.

Norėdamas, kad problema būtų išties sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms,

Skaityti toliau

D. Stancikas. V. Radžvilo klaida, arba Kas yra „tautinių jėgų“ kandidatas (54)

A.Juozaitis ir V.Radžvilas | alkas.lt nuotr.

Vytautą Radžvilą visuomet įdomu skaityti – net ir tuomet, kai jis klysta, ar kai nesutinki su jo nuomone. Todėl ir paskutinį jo straipsnį „Lietuvos rinkėjui – amžina Sizifo dalia?“ taip pat perskaičiau su įdomumu. Nors su svarbiausiomis straipsnio išvadomis ir iš esmės nesutinku.

Bet pirmiausia apie tai, kam pritariu. Pritariu, kad tautines vertybes skelbiantis kandidatas šiandien neturi šansų patekti į Prezidento rinkimų antrąjį turą, juolab laimėti tuos rinkimus. Nesvarbu, kas jis būtų – Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ar net Justinas Marcinkevičius.

Skaityti toliau

V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės? (53)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus užėmimo operacijos „Ostra Brama“ metines.

Labai graži proga ir graži istorinė atmintis. Pagerbtos pajėgos, vykdžiusios faktinį Vilnijos lietuvių genocidą ir pagal Bernardinų bažnyčioje rastus AK dokumentus akivaizdžiai Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Melo kalėjimo vartai prasivėrė (8)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Praėjusią savaitę driokstelėjo. Bet ne Vilniuje, kur laukėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) išvadų, bet Strasbūre, kur sprendimą paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

Tik pats NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis rimtai vertina komiteto išvadas – senų failų, ne kartą atrajotų faktų neišanalizuotą ir  nesusistemintą rezgalą, kuris politikams suteikė dingstį darsyk  bjauriausiai išsipravardžiuoti, vienus maišyti su dumblais, kitus iškelti į padanges, nors visi nudrėbti iš to paties molio. Skaityti toliau

Valstybės pažinimo centras – pažinti ir kurti Lietuvą (0)

Valstybes pazinimo centro atidarymas_lrp.lt

Kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Prezidentūros teritorijoje įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą.

Prezidentės teigimu, Kovo 11-osios išvakarėse duris atveriantis Valstybės pažinimo centras – tai dovana visai Lietuvai, skirta ir artėjančiam šalies Nepriklausomybės 100-mečiui. Pasak valstybės vadovės, šiame centre susitinka du Lietuvai reikšmingiausi XX amžiaus įvykiai – Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji.

Daugiau kaip 2 metus kurtas muziejus tapo moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione. Skaityti toliau

Kaune paminėta Vilniaus diena (nuotraukos, video) (0)

Konferencija Kaune Vilnius dienai atminti 2015-10-09 (2)-K100

Spalio 9 d., penktadienį, Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje įvyko „Vilnijos draugijos“ surengta konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“.

Konferencijoje pasisakė istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Buvo aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Konferencija buvo skirta Vilniaus dienai paminėti. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Vilniaus diena pradėta minėti 1921 m. spalio 9 d. kaip Lietuvos sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Skaityti toliau

Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai – Vilniaus dienai paminėti (6)

Vilniaus atgavimas 1939_archyvai.lt

Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Prieš 95 metus buvę įvykiai lėmė Lietuvos Respublikos ir jos sostinės gyvenimą, valstybės sienas, sudarė galimybę valstybei, tautai, kalbai, kultūrai išlikti ir atlikti savo misiją.

Apie Spalio 9-ąją –Vilniaus dieną: Skaityti toliau

Intensyvūs lietuvių kalbos kursai Berlyne jau tampa tradicija (0)

Lietuvių kalbos kursai VokietijojeTradiciškai kasmet rengiamiems intensyviems dviejų savaičių lietuvių kalbos kursams Berlyno Humboldtų universitete šį kartą pasiryžo 15 studentų – filologai, istorikai, politologai ir kitų sričių specialistai, turintys akademinių ar kitokio pobūdžio interesų studijuoti lietuvių kalbą.

Kaip jau keletą metų iš eilės, juos rugsėjo 11 d. į svečius pasikvietė Lietuvos ambasada Vokietijoje aptarti įgytas žinias ir artimiau supažindinti su Lietuva. Kursų dalyvius pasveikino Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Skaityti toliau

V. Sinica. Tautos apologija (2)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Nors absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų klausimas apie tautų egzistavimo prasmę pats savaime yra beprasmis ir apskritai nekyla, Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti keliant būtent tokią abejonę. Nebe pavieniams pažangiais save laikantiems politikams, visuomenės veikėjams ir akademikams tautinė tapatybė tampa tik „atsilikusia, uždara, samanota ir skaldančia“ XIX a. atgyvena. Ypač akademinėje bendruomenėje tokia nuostata pasigirsta vietose, kurios turėtų būti valstybinės ir tautinės sąmonės ugdymo židiniai – istorikų, filosofų, politologų ir net filologų cechuose. Skaityti toliau

D. Paukštė. Kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė… (7)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Straipsnio pavadinimas – tai citata ne iš mūsų Prezidentės metinio pranešimo, o iš dienraščio Londone.  Tai yra iš šalies, kuri turi teigiamą migracijos saldo (atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta). Šalies, kuri imasi griežtų priemonių prieš nežabotą imigraciją ir nelaukdama blogų pasekmių emigracijos srityje, imasi konkrečių veiksmų, siekdama išvengti rinkėjų reakcijos. Politinė valia aiški, signalas rinkėjams – taip pat.

Tuo tarpu Lietuva virsta tikra pasakų šalimi. Ji primena vieną karalystę, kurią valdė nuogas karalius. Skaityti toliau

D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime? (7)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos…Lietuvai, nedarbo, emigracijos, dujų kainų mažėjimui, Skaityti toliau

G. Navaitis. Koalicijos siūlymas išgirstas (13)

Gediminas Navaitis | DELFI, J.Markevičiaus nuotr.

Lietuvoje nebalsuoja trys iš penkių turinčių rinkimų teisę piliečių. O iš balsavusių kone penktadalis savo balsus skiria partijoms, kurioms nepavyksta peržengti 5 proc. barjero.

Didžiąsias partijas aptarnaujantys politologai lengva ranka priskiria šiuos nebalsavusius ar balsavusius „ne už tuos, už kuriuos reikia“ prie nesidominčių, neišprususių, laukiančių „gelbėtojo“ ir pan. Taigi bando įteigti ir jiems, ir didžiųjų partijų elektoratui, kad kone du trečdaliai Lietuvos piliečių nieko nenutuokia ir yra nesvarbūs.

Be abejo, yra ir tokių, tačiau jiems priskiriamųjų skaičius akivaizdžiai per didelis. Skaityti toliau

A.Vyžintas. Tas negeras tautiškumas, arba kai politologai virsta politrukais (24)

Žalgirio mūšio jubiliejaus eisena prie Kauno pilies

Lietuvos viešojoje erdvėje nesiliauja istoriškai susiklosčiusios lietuvių tautinės tapatybės kritika. Tiesa, kritika kartais tai sunku pavadinti, nes daugelis lietuviškąją tapatybę kritikuojančių autorių užsiima primityvia ideologine propaganda, labiau menančia kokių nors sovietmečio politrukų agitaciją. Nieko nuostabaus, kad tokiuose tekstuose neretai pasigendama elementaraus objektyvumo, logikos ar net paprasčiausio sveiko proto. Juk politrukams, kaip gerai žinome, visa tai nebūtina, nes objektyviai egzistuojanti realybė pernelyg dažnai neatitinka jų propaguojamų ideologinių miražų.

Vienas iš paskutinių tokio pobūdžio minties šedevrų yra neseniai konferencijoje „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“ Skaityti toliau