Žymos archyvas: Perkūno šventykla

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video) (0)

Inija Perkuno sventeje2015_ Rabih Boualleg nuotr

Lietuvos liaudies kultūros centre, įsikūrusiame legendiniame Šventaragio slėnyje, menančiame Perkūno šventyklą (dabar Katedros požemiai) Vilniaus Romuvų sambūris vasario 7 dieną surengė Perkūno šventę.

Gausiai susirinkę senosios baltų religijos išpažinėjai patvirtino savo ištikimybę protėvių tradicijoms, įžiebdami amžinąją ugnį: Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į gamtos atbudimo šventę – Jorę (nuotraukos, video) (8)

jore_2013_v.daraskeviciaus_nuotr1

Balandžio 25–26 dienomis, Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos jau 19-tą kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.

Šventės dienotvarkė ČIA.
Šventės lankstinukas ČIA.
Šventės plakatas (A3) ČIA.

Vaizdingoje miškais apsuptoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ši sena baltiška šventė švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį kasmet nuo 1997 metų. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja (7)

Rasos šventė | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu didžiausią vasaros šventę lietuviai vadino Kupolės (Kupala) vardu ir švęsdavo ją nuo gegužės 25 iki birželio 25-os.

Istorikas Simonas Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente ir rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės laikotarpis, buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Manoma, kad tokia ilga šventės trukmė galėjo būti siejama su taip vadinamu Saulės „stovėjimo” laikotarpiu. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VII). Žvėryno mįslės (4)

Pilkapis | A.Railos nuotr.

Neries iš trijų pusių apglėbtas Žvėrynas žemėlapiuose primena sūrmaišį, t.y. tą drobinį maišelį, į kurį mūsų močiutės sudrėbdavo varškę, o po to paslėgdavo, kad išsunktų visus bereikalingus skysčius ir pagaliau išgautų Lietuvą pasaulyje garsinantį baltąjį varškės sūrį.

Jau vien tik pažvelgus į Žvėryną, galima įtikėti, jog šis gamtos darinys galbūt iš tikrųjų senovėje buvo Radvilų medžioklių vieta. Juk varovų nuo šiaurės pusės įvarytiems žvėrims pasprukti nebebūdavo kur, nes iš visų pusių kelią jiems užtverdavo platūs upės vandenys. Šias iš XVI amžiaus žinomas legendas netiesiogiai patvirtintų ir nemažai gatvių bei gatvelių „žvėriškais“ pavadinimais. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos (25)

Upė | A.Railos nuotr.

Dabartinis Gedimino kalnas seniau vadintas Tauro kalnu, mat pasak padavimo, ant jo valdovas Gediminas sumedžiojęs taurą. Ant šio kalno ar ant jo tęsinio, t.y. Plikojo, nebeturi reikšmės, nes kaip tik to paties valdovo laikais statant mūrinę pilį belaisviai ir atskyrė tą kalvą nuo Plikojo iškasdami kanalą, kuris ir beliko kaip Vilnios vaga. O juk natūraliai Vilnia tekėdavo dabartinės Barboros Radvilaitės, Šventaragio, Vrublevskio ar gal net Tilto gatve, kol įsiliedavo į Nerį, sukurdama garsiąją brastą, t.y. ir sausumos, ir vandens prekybos kelių kryžkelę, žinomą net arabams nuo X amžiaus.

Kitas Taurakalnis dabar vadinamas Pamėnkalniu. Skaityti toliau

Vasario 2-oji – Perkūno diena (2)

Liejamos žvakės | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Vasario antrą dieną šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Dievui Perkūnui.

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos. Skaityti toliau

Kauno pilyje skambėjo baltų maldos (nuotraukos) (9)

Vaidilė | Š.Smalakytės nuotr.

Praėjusį šeštadienį Nemuno ir Neries santakai teko prisiminti prieš 650 metų Kauną drebinusius įvykius. Baltiška dvasia persismelkusioje upių sankirtos vietoje buvo paminėta Kauno pilies gynybos sukaktis, skirta pagerbti lietuvių drąsai ir atsidavimui kovoje prieš kryžiuočius XIV amžiuje.

Kauno pilies fone liepsnojantis aukurų ratas kūrė mistišką atmosferą, o pučiamo rago gausmas ir kūną virpinantys būgno dūžiai nukėlė į Gediminaičių dinastijos laikus kuomet mūsų šalyje vyko nuolatinės kovos dėl išlikimo bei tikėjimo laisvės. Skaityti toliau

Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video) (7)

Auka Gabijai, Sauliaus Kvietkos nuotr.Balandžio 23–24 d. Kulionyse, šalia Molėtų astronomijos observatorijos esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, jau penkioliktus metus iš eilės, pagal senovinius papročius, bus švenčiama Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė.

Nuo to laiko, kai 1996 metais prie Lenktinio ežero kranto prisiglaudusioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla, pavasario šventė Jorė čia švenčiama kasmet. Į šventę kviečiami visi, kas nori įsijungti į pavasarinį gyvybės ir gamtos prisikėlimo vyksmą, pasisemti galių visiems metams iš sprogstančių pavasarinės gyvybės pumpurų. Skaityti toliau