Žymos archyvas: paminklai

K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems? (8)

Europa 1939-1945 m.

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, Skaityti toliau

R. Čerškus. Lisauskėliai (video) (I) (6)

Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ | S. Paškevičiaus nuotr.

Dideles aistras sukėlė neseniai Kaune pastatyta, dviejų ukrainiečių skulptorių sukurta, realistinė šarvuoto kario ant pasibaidžiusio arklio stovyla. Nesigilinant, dėl kokių – tikrų, tariamų ar neviešinamų priežaščių, už kieno pinigus, ir kokiomis aplinkybėmis radosi šis gan abejotinos meninės vertės rytietiško stiliaus bronzinis liejinys, monumentaliosios skulptūros Kauno mieste istorijoje tai pirmasis atvejis, kai viešoje erdvėje pastatomas ginkluoto raitelio ant žirgo – t.y. kavaleristo skulptūra. Turbūt, ir visoje Lietuvoje, nebent, išskyrus Birštoną, daugiau nerasime panašaus žanro skulptūrų. Tai pirmas blynas. Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau

Kalvis D. Vilius papasakojo apie Mažosios Lietuvos tradicinius antkapinius paminklus (video) (0)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

Spalio 27 d., Neringoje, Liudviko Rėzos kultūros centrae vyko dokumentinio filmo „Išlydėti savaip – gęstantys paminklai“ peržiūra ir susitikimas su autoriumi, kalviu Dariumi Viliumi.

D. Vilius dalyvavo ekspedicijose Mažosios Lietuvos kapinių paminklams išsaugoti ir prisidėjo prie kapinių metalinių kryžių, tvorelių, vartų restauravimo darbų.

Kalvis D. Vilius susirinkusiems atskleidė savo pastebėjimus, pajautimus kapinių teritorijos formavimui, gilesniam vėlių pasaulio pažinimui ir pagerbimui. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę (4)

Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau

Tautos forumas perspėjo Lietuvos valdžią dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir neapibrėžtų santykių su Lenkija (41)

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

Liepos 28 d. Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Šiuo pareiškimu reaguojama į liepos 7-13 dienomis vykusį lenkų Armijos Krajovos (AK) bandymo perimti nacių okupuotą Vilnių 74-ųjų metinių minėjimą Lietuvoje.

Pareiškimo autoriai priminė skirtumus tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje.  „Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, Skaityti toliau

Sendvaryje vėl vyko tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionatas (1)

Eketės piliakalnis, tampantis tradicine unikalaus lietuvių liaudies žaidimų čempionato vieta, laukia didesnio rajono valdžios dėmesio | N. Jankausko nuotr.

Mindaugo karūnavimo dieną prie vieno iš žymiausių Vakarų Lietuvoje Eketės piliakalnio įvyko jau šeštasis Tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionatas.

Šiemet pirmą kartą jį papildė lietuvių tautinio sporto žaidimo ripkos varžybos, kuriose dalyvavo net 5-kios komandos.

Daug atvykusių į šventę mielai varžėsi asmeninėse rungtyse – lenktyniavo su kojūkais, Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Naujųjų „raudonarmiečių“ maršai per Lietuvą? (35)

Nuo Žaliojo tilto nukeltos visos keturios sovietinės skulptūros | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liūdna stebėti, kai Lietuvoje, tarsi  kokie grybai,  vienas po kito naikinami  iš senesnių laikų  užsilikę meno, architektūros paminklai, kurie, suprantamai,  savu laiku  atspindėjo anų dienų  idėjas, mintis, siekius, lūkesčius. Tie senesni  paminklai Lietuvoje griaunami gaivališkai,  vos ne  „raudonarmietiškai“, kaip ir per „per naktį“ nusprendus – tie ar  anie praeitį atspindintys kūriniai turi būti nugriauti,  jie mums nebereikalingi. Dabar vėl girdisi  naujas dūzgesys apie ketinimą griauti P. Cvirkos paminklą Vilniuje.

Bet ar  tikrai yra pamatuoti, pilnutinai ir išsamiai apsvarstyti tokie Vilniaus ar ir kitų miestų valdžių sprendimai – griauti, naikinti, šluoti nuo žemės paviršiaus – paleisti į Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dėl Lukiškių aikštės memorialo (11)

A. Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės vizija | Wikipedia.org nuotr.

Dėl Lukiškių aikštės memorialo bei dr. J. Basanavičiaus ir Vasario 16 akto signatarų  paminklo priešais  jį, Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių ir  jų sudarytos  projektų vertinimo komisijos sudėties.

Spaudoje skelbiama, kad patriotinės organizacijos įsteigė labdaros ir paramos fondą „Vyčio su Laisvės kovotojų memorialu projektas”. Šis žinia žadino Skaityti toliau

Kultūros bendruomenė kviečia pasirašyti viešą laišką, raginantį valdžią susirūpinti Lietuvos kultūros ateitimi (1)

Lietuvos kulturos taryba_youtube.com

Atsiliepdamos į politikų viešojoje erdvėje paskleistą žinią, jog 2018 m. žadama ženkliai sumažinti valstybės skiriamas lėšas kultūrai, bei norėdamos atkreipti dėmesį į tai, kaip menkinamas ir nepripažįstamas kultūros vaidmuo mūsų visuomenėje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno įstaigos išplatino viešą laišką skirtą svarbiausiems šalies asmenims ir valdžios įstaigoms – Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Seimo Kultūros komitetui.

Laiško kūrėjai kviečia visus kultūrai neabejingus asmenis ir organizacijas palaikyti šį Skaityti toliau

M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa) (2)

Gimbutienes skaitymai XIV_lnm.lt

Kovo 1 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks jau keturioliktą kartą rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

Tai jau antroji Marijos Gimbutienės Skaitymų tęstinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys dr. Vykintas Vaitkevičius „Akmenys su duobutėmis Lietuvoje naujausių tyrimų duomenimis“ ir dr. Mindaugas Bertašius „Senovės apeigų pėdsakai Marvelės kapinyne“.

Šioje konferencijoje kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi Skaityti toliau

Įstatymas Rusijoje leidžia uždrausti statyti paminklus tremtiniams (0)

„Misija Sibiras'13“

Rusija, prisidengdama kova prieš terorizmą, įveda apribojimus religinėms ir tautinėms bendruomenėms.

Antiteroristinės veiklos įstatymas joms draudžia viešai naudoti bet kokią atributiką, raginti prie jų prisijungti.

Įstatymas atriša rankas vietos valdininkams pasinaudoti juo ir neleisti statyti paminklų Lietuvos tremtiniams.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas teigia, kad nėra tiesiogiai pasakyta, Skaityti toliau

Lietuvos-Lenkijos seminare pristatytas Rasų kapinių restauravimo projektas (0)

Lietuvos Lenkijos seminaras del Rasu kapiniu restauravimo_R.E.Sutinytes nuotr.

Gegužės 26 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Lietuvos-Lenkijos seminaras dėl Rasų kapinių restauravimo. Seminarą organizavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Rasų kapinių tvarkymo projektą pristatė SĮ „Vilniaus planas“. Seminare patirtimi dalijosi Lenkijos paveldosaugininkai.

„Sveikinu tarptautinio seminaro dalyvius ir svečius iš Varšuvos, kurie sutiko atvykti ir pasidalinti savo patirtimi, kaip kompleksiškai tvarkyti istorines kapines. Vilniaus Rasų kapinės – lenkiškos ir lietuviškos kultūros jungiamoji dalis, labai svarbi mūsų miestui. Tai – visos mūsų šalies istorijos ir kultūros paminklas. Todėl labai svarbu išsaugoti  unikalų  Lietuvos paveldą ir kuo greičiau imtis tvarkymo darbų. Skaityti toliau

Patvirtintas Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planas (1)

Vydūnas_vydunodraugija.lt nuotr.

Gegužės 25 dienos posėdyje Vyriausybė patvirtino Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą, kurį parengė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis.

Minėjimo plane numatyta 2017–2018 m. surengti filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno epochai ir asmenybei skirtas mokslines konferencijas, edukacinius ir kultūrinius renginius, organizuoti respublikinius mokinių rašinių ir trumpametražių filmų konkursus, skirtus Vydūno asmenybei ir kūrybai aktualizuoti. Skaityti toliau

Kviečia E.Jonušo tapybos paroda „Vaizdai ir mintys“ (0)

E.Jonušo tapybos paroda „Vaizdai ir mintys“ | rengėjų nuotr.

Kovo 30 d., trečiadienį 17.30 val. Vilniuje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11) vyks iškilaus Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojo ir menininko Eduardo Jonušo (1932 –2014) tapybos parodos atidarymas ir knygos  „Vaizdai ir mintys” („Eglės“ leidykla) pristatymas.

Eduardas Jonušas surinko ir atkūrė kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, nutapė paveikslų ciklą „Įžymūs Mažosios Lietuvos žmonės“. Iš Klaipėdos persikėlęs į Nidą, greta tapybos ėmėsi medžio skulptūros ir metalo darbų. Išskirtiniai E. Jonušo kūriniai: paminklas prof. Liudvikui M. Rėzai (kopose netoli Pervalkos), metalo pano „Pašto karieta“, puošiantis Nidos paštą, medžio bareljefų pano Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį (36)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.

Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau

A. Nasvyčiui suteikiamas Vilniaus garbės piliečio vardas (0)

Algimantas ir Vytautas Nasvyciai. 1988 m. A. Nasvycio asm. albumo nuotrauka

Vasario 9 dieną (antradienį) Vilniaus Rotušėje planuojamos Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo Algimantui Nasvyčiui iškilmės.

Sostinės miesto savivaldybės taryba nutarė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą architektui Algimantui Nasvyčiui. Garsų architektą, visuomenės veikėją nuspręsta pagerbti už įvairiapusę kūrybinę veiklą, architektūros plėtotę, Vilniaus miesto vardo garsinimą bei ilgametį darbą, kuriant gražesnę sostinę.

Sausio pradžioje Anapilin iškeliavęs jo brolis dvynys ir nepamainomas kūrybos partneris Vytautas Nasvytis šio garbingo sostinės įvertinimo, deja, nesulaukė.

Vytautas Nasvytis kartu su broliu Algimantu Nasvyčiu yra įvairių gerai Lietuvoje žinomų projektų autoriai.  Skaityti toliau

Lietuviai prieš Vėlines keičia sibiriečių požiūrį į mirusių pagerbimą (0)

misija-sibiras2010b

Jau rugpjūtį įšąlančios Sibiro platybės yra priglaudusios dešimtis, gal net šimtus tūkstančių ten ištremtų lietuvių palaikų. Jų kapus ėmėsi tvarkyti ten vis dar gyvenančios lietuvių bendruomenės. Atstatyti, gėlėmis papuošti lietuvių kapai stebina ir skatina pasitempti vietinius gyventojus. „Rusų kapai neretai būna apleisti. Bet panašu, kad pamatę, ką mes darome, vietiniai Sibiro gyventojai taip pat tampa rūpestingesni. Kai atnaujinome kapus Ilkoje, Skaityti toliau

D. Stancikas. Leniniados pabaiga (2)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Vėl stovime istorinių, Lietuvai itin reikšmingų įvykių akivaizdoje.

Jei prieš ketvirtį amžiaus patys griovėme tuomet galingiausią pasaulyje imperiją, tai dabar stebime kaip jos likučius, tiksliau – pamatą, ardo ukrainiečiai. Šią žiemą ir pavasarį Ukrainoje masiškai virtę Lenino paminklai (nuo metų pradžios jų nugriauta per 300; ir kas galėjo pagalvoti, kad po 2004 m. oranžinės revoliucijos jų ten išlikę tiek daug – daugiau nei 2 tūkst.) pagaliau įgijo ne tik simbolinę reikšmę. Skaityti toliau

J. Užurka. Ilgas teisingumo kelias (2)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Išdavikų nekenčia netgi tie, kam jie pasitarnavo.  Tacitas.

Mūsų atgimusios Tautos valios dėka Lietuva 1990 m. atgavo politinę laisvę. Prireikė beveik ketvirčio amžiaus ir mūsų Prezidentės ryžto, kad atgautume ekonominę nepriklausomybę. Kuomet lyg šiol akys vis dar mato okupantų, kolaborantų garbei pastatytus paminklus bei kitokius simbolius, kyla klausimas: kiek dar reikės metų kol atgausime ir dvasinę nepriklausomybę.

Sovietinės okupacijos nužmoginimo ideologija paliko gilų pėdsaką mūsų tautoje – sukūrė homus sovieticus arba mūsiškai Skaityti toliau

Kuriamas virtualus Kauno atminties archyvas (0)

Kauno virtuali miesto svetaineKuriama interaktyvi Kauno miesto kolektyvinės atminties saugykla – www.atmintiesvietos.lt, skirta šio miesto mylėtojams, jo istorijos entuziastams, studentams, mokslininkams ir visiems tiems, kas domisi Kauno istorija ir dabartimi, kam šis miestas tapo svarbia gyvenimo dalimi.

Šiame tinklalapyje Kauno miesto urbanistinis peizažas pristatomas kaip kolektyvinės atminties žemėlapis, kuriame materialios atminties formos – pastatai, gatvės, kiemai, skverai, paminklai, muziejai, viešosios erdvės ir t.t. – leidžia atskleisti paslėptą ar pamirštą praeitį. Skaityti toliau

Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ (0)

kedainiai.lt nuotr.

Gegužės 20 d. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos salėje įvyko dviejų dalių leidinio – žemėlapio „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“ ir jo aprašo – pristatymas. Renginyje dalyvavo leidinio sudarytojai: Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Tamašauskas ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Rukšienė.

Pirma leidinio dalis − žemėlapis „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos Skaityti toliau

P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)

Punskas. 1978 m. | Punskas.pl nuotr.

Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau

Lenkų ir lietuvių ginčas (16)

Berznykas | punskas.pl nuotr.

Nematyta retenybė, kad Berznyko (Berznykas, arba Beržininkai, lenk. Berżniki – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. – Alkas.lt pastaba)  kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta?

Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Paminklams – ne, kapams – taip (3)

Iškaltas įrašas skelbia, kad įamžinti 1920 metų lenkų karių žygdarbio Lietuvoje ir Baltarusijoje nėra galimybės. I. Gasperavičiūtės nuotr.

Alkas.lt jau nekartą rašė apie lietuvių istorinės atminties ir lietuviškos savigarbos niekinimą Beržininkų  (Berznykų) kapinėse esančiose lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje . Kadangi tas paniekos ir vandalizmo veiksmas yra ne tik sėkmingai ir uoliai tęsiamas, bet ir įgyja vis naujus pavidalus skelbiame dar vieną Petro Maksimavičiaus rašinį apie tai.

***

Neseniai „Aušra“ rašė apie Berznyko kapines ir ten vykdomą neįprastą istorinės atminties žadinimo politiką. Skaityti toliau

Žalvario amžiaus pamokos vartotojams (28)

Netoli Araišių ežero, jau Gaujos nacionalinio parko teritorijoje, stūkso vėjo malūnas, į kurį verta užsukti | valstietis.lt nuotr.

Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.

Ne Valdovų rūmai

Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau

Karo muziejaus sodelyje vyksta unikali prieškario ceremonija (1)

Vėliavų pakėlimas | Kaunas.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje per valstybines šventes bei savaitgaliais vyksta 1924 m. užgimusi ir nepriklausomybės metais atgimusi Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonija.

Ceremonijos vyksta valstybinių švenčių dienomis bei šeštadieniais (12 ir 16 val.) ir sekmadieniais (12 ir 16 val.). Rugpjūčio mėnesį ceremonija vyks kiekvieną sekmadienį, o rugsėjo mėnesį – kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Skaityti toliau

Europos parke bus pristatytas projektas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ (3)

„Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ | lietosfondas.lt nuotr.

2013 m. birželio 9 d. 12 val. Europos parke vyks skulptūrinio ansamblio „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ projekto pristatymas visuomenei. Projektą pristatys autorius skulptorius Gediminas Radzevičius. Bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp žemės sklypo paminklo statybai davėjo Všį „Europos parkas“ ir paminklo statytojo  „Lietos“ labdaros fondo.

Paminklas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ bus skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimto metų sukaktuvėms. Paminklo sumanytojai „Lėtos“ fondas ir projekto įgyvendinimo iniciatyvinės grupės nariai teigia, kad Skaityti toliau