Rugsėjo 19 d. vykusioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas (EP) pareiškė, kad Rusija turi nustoti šlovinti stalinizmą, o ES šalys turi tinkamai įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus.
Priimtoje rezoliucijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, reiškiamas susirūpinimas dėl šiandieninės Rusijos vadovybės pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio režimo nusikaltimus. EP teigimu, tai yra „pavojinga prieš demokratinę Europą nukreipto informacinio karo dalis“. Rusijos virsmas demokratine valstybe nebus sėkmingas, kol šalis toliau pateisins komunistinius nusikaltimus ir šlovins sovietinį totalitarinį režimą, įsitikinę EP nariai.
EP smerkia nacistinių, komunistinių ir kitų totalitarinių režimų įvykdytus agresijos aktus, nusikaltimus žmonijai ir masinius žmogaus teisių pažeidimus. Europarlamentarai ragina daryti viską, kad būtų užtikrintas šių nusikaltimų atminimas, o jų vykdytojai neišvengtų teismo. Jie kviečia visas ES valstybes rugpjūčio 23-iąją minėti Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, o į mokymo programas įtraukti totalitarinių režimų istoriją ir jų analizę. EP taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad viešumoje ir prekyboje toliau naudojami totalitarinių režimų simboliai, o kai kurių valstybių viešosiose vietose tebestovi totalitarinius režimus šlovinantys paminklai.
Savo ruožtu EP smerkia istorijos revizionizmą ir nacių kolaborantų šlovinimą kai kuriose ES valstybėse, taip pat reiškia gilų susirūpinimą, kad ES tampa vis priimtinesnės radikalios ideologijos ir gręžimasis į fašizmą, rasizmą, ksenofobiją bei kitų formų netoleranciją. Europarlamentarai ragina valstybes uždrausti nacizmą ir totalitarizmą šlovinančias organizacijas, taip pat imtis priemonių prieš holokausto neigimą, įskaitant nacių ir jų kolaborantų įvykdytų nusikaltimų masto menkinimą.
Už šią rezoliuciją balsavo 535 EP nariai, prieš buvo 66, o susilaikė 52.
Lietuvoje išrinktų EP narių nuomonės
Rasa Juknevičienė (Europos liaudies frakcija) teigė: „Net praėjus 80 metų po pakto, jo pasekmes jaučiame, nes skiriamosios linijos išlieka Europos rytuose, o Kremlius ir toliau nori išlaikyti savo įtakoje šalis, norinčias prisijungti prie mūsų – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą; nes Rusija yra didžiausia pakto auka – Molotovo dvasia gyvenantis Kremlius skatina stalinizmo garbinimą ir skleidžia melą; nes Europa tapo informacinių karų taikiniu, o istorija taip pat naudojama kaip melo įrankis.“
Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai) kalbėjo: „Neturime palikti istorijos užribyje – privalome priešintis bandymams šlovinti komunistinių, fašistinių ir totalitarinių režimų veiksmus bei sumenkinti šių brutalių režimų nusikaltimus. Turime kovoti su augančia propaganda ir visomis neapykantos bei netolerancijos apraiškomis. Europos atminties diena, kurią minime kasmet, privalo būti labiau matoma ir girdima, kad niekados nepamirštume, kokią kainą reikėjo sumokėti už laisvę, taiką ir demokratiją.“
Bronis Ropė (Žalieji) pažymėjo: „Molotovo ir Ribentropo paktas nebus pakartotas, jeigu mes sprendimus ir toliau priiminėsime visi, o ne uždaruose kabinetuose, slaptuose pasitarimuose, bandydami pasiekti naudos tik konkrečiai grupei ar vienai valstybei. Paktas nebus pakartotas, jeigu nebūsime atlaidūs, kai vykdoma agresija, kurstomas separatizmas ir terorizmas ar skleidžiama dezinformacija, siekiant sukelti masinius neramumus.“
Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) pabrėžė: „Mūsų praeitis dažnai buvo susijusi su karais, totalitariniais režimais, žiaurumais, kurie negrįžtamai sugriovė žmonių likimus. Po karo atsigavome, tapome stabilesni, bendradarbiaujame, tačiau turime pripažinti, kad šis procesas dar nesibaigė. Visai neseniai aukštas Rusijos pareigūnas Sergejus Ivanovas paneigė Baltijos šalių okupaciją. Tai mums primena apie nepateisinamus mėginimus neigti ir perrašyti istoriją. Privalome investuoti daugiau į bendrą Europos atmintį.“
O jie mato, jog dėdė Vova „ni pri čiom”, jog savo rankomis jo komanda mažiausiai dirba? Kad daugiausia pluša jų samdyti ar liberalais save laikantys Vakarų šalių piliečiai – ir ne tik imigrantai? Kad gal jau ne tik Anglijoje „RU disidentai” (t.y., KGB filialas) įsikūręs?
Ir kad nėra ko kaltinti „Vovaną”, jei patys budrumą ir išmintį praradę, dėl tolerantiškiausių vardo besivaržydami, seniai visas kvailumo ribas peržengė, su entuziazmu jo mėtomus jaukus ryja.
Teisingumo dėlei, reiktų prisiminti, jog Stalinas buvo svarbiausias JAV ir Britanijos draugas. Nuo 1940 metų jį visapusiškai rėmė, o po karo jam padovanojo ko ne pusę Europos. Kol nebūs pasmerktas ir uždraustas imperializmas – kvailą ir neteisinga smerkti tik vieną jo apraišką.
Be to: Spalio socialistinė revoliucija išperėta Briuselyje ir Londone. Marksizmas Vokietijoje. Viskas Vakarų ideologinė produkcija, kurią tik paskutinę akimirką buvo nuspręsta įgyvendinti ne Vokietijoje, o Rusijoje. Todėl manau, jog Putinas tik meilinasi Vakarams, nesmerkdamas Stalinizmo. Yra kitokių nuomonių ?
Neapsigaukite: diskusijoje dėl Jono Noreikos kiršinimo imasi išgalvoti personažai?
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/neapsigaukite-diskusijoje-del-jono-noreikos-kirsinimo-imasi-isgalvoti-personazai-56-1211548?copied
(„naratyvai” apie Lietuvos getus ten, kur jų nė nebuvo ir apie nebūtus nusikaltimus… – visa laimė, kad mokyklose nepersistengiama dorai LT istoriją dėstyti. Mokytoja gauna diplomą taip pat jos nesimokę taip, kaip turėjo!)