Mes gyvename laikmetyje, kai per šimtmetį iš šimtmečiais naikintos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystés garbingų maldininkų, sukilėlių ir artojų pastangomis 1918-02-16 buvo atkurta Lietuvos valstybė, vėliau lenkų Vilniaus ir sovietų okupuotos Lietuvos 1990-03-11 atstatyta ir 1991-01-13 apginta Lietuvos nepriklausomybė.
Ant Nepriklausomybés aukuro sudėta daug aukų – virš milijono žmonių ir patirti milijardais dolerių vertinami nuostoliai.
Mes žinome Lietuvos kančią, kovą, auką, didžiavyrių dvasią ir karžygių žygdarbius.
Lietuvos žmonės Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines stengiasi aplankyti tėvų, artimųjų ir Lietuvai nusipelnusių žmonių kapus, paminklus – pasimelsti, padėkoti ir pagerbti.
Šventos mišios Antakalnio kapinėse, Bažnyčiose ir maldos grytelėse išreiškė siekius pagerbti išėjusius amžinybėn.
R. Šimašius, Vilnių valdančioji dauguma, zingeriai, kuklianskiai, linkevičiai nebespėja užgesinti žvakučių Kazio Škirpos alėjoje ir sovietų sušaudytam Jonui Noreikai-Generolui Vétrai prie Lietuvos Mokslu akademijos bibliotekos, ir nesugeba ištrinti jų žmonių atminties.
Teko aplankyti kapus Plungėje, Alsėdžiuose, Telšiuose, Rietave.
Žvakučių gausa ant kiekvieno kapo, ant paminklų ir žmonių minios bylojo, kad kiekvienas prisiminė ne tik savo artimuosius bet ir daugelj Lietuvai nusipelniusių žmonių.
Atėjus nakčiai žvakučių liepsnos susilieja su visatos žvaigždynais į bendrą Aukščiausiojo kūriniją.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos (NGS) nariai Visų Šventųjų dieną aplankė ir pagerbė 33 Lietuvai nusipelniusių žmonių kapus ir paminklus Antakalnio, Saulės, Rasų ir Liepynės kapinėse, prie paminklo Artūrui Sakalauskui ir prie sovietų sušaudytų Lietuvos patriotų Tuskulėnų kapaviečių, kur buvo užkasta virš 700 sušaudytųjų, tarp jų ir Vyskupas Vincentas Borisevičius, ir Jonas Noreika-Generolas Vėtra.